Kosomar nuejaas toma

Skip to table of contents

ESULA LO 10

Erai Edukone Ainakinet Kaneejai Edeke

Erai Edukone Ainakinet Kaneejai Edeke

“Auno da naicipitai kauni mam engeda atipet.”​—EKALIMONOKINAN 4:12.

1, 2. (a) Anyoika bo nuemunosi iterak? (b) Anyoika bo aingiseta nuebeit oni aisisia kosula kalo?

KOOMOOM ber ijo epone loejaar ekiliokit kede akeberu aiyalama kapaaran naka edukonekec. Iyalamasi kes kanu akeceijar nakoingaren ido epol kes amuno noi. Emunosi kes ebe erauni ekecedukone loejai aiyalama ikar kere.

2 Itunga luipu kodukone, egeunete ejok konye mam esalakinete ikote nen. Kanu edukone asalakin egogong ido kojai aiyalama, ekoto luedukokina aitup aicoreta nuka Edeke. Esisiata ber oni epone loebongokinitor Ebaibuli aingiseta nu: Anyoika bo ajokisio nuejaasi odukone? Arai ikoto ijo adukokin epone bo ani ipedoria ijo aseun itunganan yenibecokina? Epone bo ani ipedoria ijo araun ekiliokit arai aberu najokan? Ido inyoin einakini edukone araun loegogong?​—Kosiom Awaragasia 3:5, 6.

IBUSAKINIT KEREKA EONG ADUKOKIN?

3. Iwomit ijo ebe edukone bon eyauni aiyalama? Kitetem.

3 Eomitos itunga luipu ebe mam itunganan epedori adumun aiyalama arai mam edukokina. Konye mam ngun eraasi abeit. Erai amamut adukokina ainakinet. (Matayo 19:11, 12) Abu ekiyakia Paul imarunite ajokisio nuka asalakin mam idukokina. (1 Ikorinton 7:32-38) Erai aseunetekon adukokin. Mam icamakini ipaperokon, lukokalekon arai bo luatekerikon abuikin ijo adukokin.

4. Inyoin bo ajokis naka edukone loesipo?

4 Ebala Ebaibuli ebe erai edukone ainakinet kama ejai Edeke ido ejaasi ajokisio. Abu Yawe kotema ebe: “Mam ejok etunganan ajakut bon; asubakini eong nges ikengarakinan yenibusakinit.” (Ageun 2:18) Abu Yawe kosubak Adam aberuke, Keba ido apotu kesi koraunos ekale losodit. Arai euriata luedukokina idwe, ekoto kesi aanyun ebe egogongor edukonekec tetere itopolounete ikecedwe jokan. Konye mam erai aur bon nges alosikinet naka edukone.​—Isabulin 127:3; Ipeson 6:1-4.

5, 6. Epone bo ani eraunor edukone bala “auno da naicipitai kauni”?

5 Abu ekabaka Solomon kiwadik ebe: “Itelekarito iarei ediopet; naarai ejaas keropit loejok kanuka aitaaritoikec. Naarai arai kibiroros, itonyouni ediopet aupake; konye itukwi ngin yenejai bon naibiroror, yenemamei aupake loitonyouni.  . . . Auno da naicipitai kauni mam engeda atipet.”​—Ekalimonokinan 4:9-12.

6 Kanu edukone araut loejok, ibusakinit luedukokina koraasi luidicasi, luingaranakinos, luitalakaanaros ido kiganganara. Epedori amin aitogogong edukone, konye eraun edukone loegogong noi arai ijaanakinete aberu ka ekiliokit Edeke Yawe. Ngesi eraunor edukonekec “auno da naicipitai kauni.” Auno naka aicipeta auni egogong adepar naka aicipeta aarei. Egogong edukone loejai Yawe toma.

7, 8. Ani bo aicoretait naabu Paul kijaik kanuikamunitos edukone?

7 Akaulo naka adukokin, epedorete luedukokina aisimonikin eipudikec loka aelo. (Awaragasia 5:18) Konye arai euta itunganan adukokin kanuka eipud loka aelo bon mam ngesi epedori aseun yeniminatake ejok. Ngesi icorakinitor Ebaibuli itunganan adukokin ketubor “apak naka atumunike,” erai na apak naepolor eipudike noi loka aelo. (1 Ikorinton 7:36, NW) Ejok adukokin kapak naedisiaror eipud ngol. Apak ngin epedoria itunganan aitolomun aseunet naejok naka edukone.​—1 Ikorinton 7:9; Yakob 1:15.

8 Arai ikapakina ijo adukokin, ekoto ijo aijen ebe ejaas atiokisio odukone. Abala Paul ebe ngul luedukokinos edumunete “ican luka akuan.” (1 Ikorinton 7:28) Edukone loejok da ebeit aitor toma atiokisio. Aso, arai kiseu ijo adukokin, ekoto ijo acoit naiseunia ijo iminatakon.

INGAI BO IBUSAKINIT EONG ADUKOKINOR?

9, 10. Anyoika bo nuetakanunete arai idukokinos ijo keda itunganan yenimam ijaanakini Yawe?

9 Ibusakinit ijo aiitun aicoretait na naka Ebaibuli eroko ijo eseuna ekiliokit arai aberu: “Sirikienikinos ajokot nepepe kalumam iyuunito.” (2 Ikorinton 6:14) Erai na aitupuset naelemunitai kotoma akoru. Arai ejai itunganan emong loepol keda itobait, mam nges eyenikin kesi akoru nepepe. Mam ngin erai ibore yenejok naarai itisilari ngesi imongin ngul. Ikoni nen edukone kiding itunganan yenijaanakini Yawe keda yenimam ijaanakini nges. Nges icorakinitor oni Ebaibuli adukokin ‘kotoma Ojakait bon’.​—1 Ikorinton 7:39.

10 Eomitos Ikristayon ice ebe ejok adukokin keda itunganan yenimam ijaanakini Yawe itia ajaut bon. Konye arai enger itunganan aitup aicoreta nuka Ebaibuli, eyauni atiokisio nuipu keda amamus aiyalama. Oni luimai Yawe, aijaanakin ngesi ibore yenepol kakere kotoma aijarawok. Epone bo ani ipupunia ijo arai mam ijo imorikikina aijaanakin nepepe keda iminatakon? Etojokaasi do ice aiboi bon itia adukokin keda itunganan yenimam ijaanakini Yawe.​—Kosiom Isabulin 32:8.

11. Epone bo ani ipedoria ijo aseun jokan iminatakon?

11 Konye mam erai kwana ebe nginitunganan yenijanaakini Yawe eraun ekiliokit arai aberu naejok. Aso, arai ikapakina ijo edukone, ekoto ijo amoun itunganan yenimina ijo ido kojokuka iponesio. Ido ekoto ijo aidarekin kitoni naidumunia itunganan yeniriamanara alosikinetake keda nukon ido isingarenite aijaanakin Edeke. Ekoto ijo asiomenen ka aomoomoenen akiro nuejaasi toma oitabon luiwadikat ebulesit lomunot nuikamanara keda edukone.​—Kosiom Isabulin 119:105.

12. Anyoika bo nuisisiauni oni kotoma Obaibuli kanuikamunitos ainapeta nuka auriak amoikin ikoku yeniminatake?

12 Kaiboisio ace, erai auriak kesi eseikinete ikoku iminatake. Eomitai ebe auriak ejenete nuajokak kanuka ikecedwe. Eswamasi akiro ngun kolo kotoma Obaibuli da. Aso arai itojokaasi auriakakon aseikin ijo iminatakon, ekoto kesi aitup aicoreta nuka Ebaibuli. Kwape aanyunet abu Aburaam koseik okooke Isaak aberu, mam apeleikineteke arai amoun itunganan yenebarit orekec konye aseseni ngesi itunganan yenemina Yawe.​—Ageun 24:3, 67; koany Nuengesete 25.

EPONE BO ANI APEDORIA EONG AITEMONOKIN KANUKA EDUKONE?

13-15. (a) Epone bo ani epedoria etunganan aitemonokin araun ekiliokit loajokan? (b) Epone bo ani epedoria aberu aitemonokin araun aberu najokan?

13 Arai iwomoomoi ijo adukokin, ekoto ijo okapakina. Imina ijo aomite ebe ikapakina jo konye aanyutu ber oni inyoin bo cut apolou naka aitemonokin kanuka edukone? Ibuni ijo aumokin abongokinet.

Ekoto ijo asiomenen ka aomoomoenen akiro nuejaasi toma Obaibuli nuikamanara keda edukone

14 Ijaikinit Ebaibuli ikiliok keda angor akiro nuibusakinit nginidiopet kakes aswam kokale. Akapakina edukone erai epolouke ebe, egitakina nuebeit ekiliokit aswam ka nuibusakinit aberu da aswam. Arai eomoomoi ekiliokit adukokin, ibusakinit nges aingitakin arai ekapakina nges araun akou naka ekale. Ekoto Yawe ekiliokit aidar akeberu keda ikedwe ka ainanakin iboro luipudasi kesi keda apodokinit epone loepupioto. Nuepolok kakere, ibusakinit ekiliokit aingarenikinit aima kwape ekale. Ebala Ebaibuli ebe itunganan yenimam idari lukokaleke, “erono da adepar yenimam iyuunit.” (1 Timoteo 5:8) Aso ijo ekiliokit loikoto adukokin, koomoom epone loipedoria jo aitosom aicoretait na naka Ebaibuli: “Kitemonok akoniswam kokinga, kitemok ekonimanikor; kosodi konyet aiduk ekonitogo.” Apolouke ebe eringa jo edukokina, ekoto ijo kojaasi keda iponesio luicorakinit Yawe ekiliokit.​—Awaragasia 24:27.

15 Ibusakinit aberu naewomoomoi adukokin aingitakin arai ekapakina nges aswam nuibusakinito aberu arai bo nat toto kokale aswam. Itetemit Ebaibuli irotin luipu luepedoria aberu najokan aidar okilenike ka ikedwe. (Awaragasia 31:10-31) Lolo, eomoomoete ikiliok luipu ka angor nuipu nuebuni iminatakec aiswamakin kesi. Konye ekoto Yawe ijo aomoom nuipedori ijo aiswamakin yeniminatakon.

16, 17. Arai ikoto ijo adukokin, anyoika bo nuibusakinit ijo aomoom?

16 Eringa ijo edukokina, koomoom nuicorakinit Yawe ikiliok keda angor. Araut akou naka ekale mam erai apolouke ebe ekiliokit araut loemumu. Iteunit ekiliokit loajokan Yesu loemina ido kosiana kaneejaasi ngun luepodokinit ngesi. (Ipeson 5:23) Aso, ibusakinit aberu aomoom epone loebeitor ngesi aigangit aseununeta nuka okilenike. (Iromayon 7:2) Ekoto ngesi aingitakin arai epedori ngesi anonokikin okilenike. Arai mam ngesi epedori, ibusakinit ber ngesi aisal mam edukokina.

17 Ibusakinit ikiliok keda angor apodokinit aiyalama naka yeniminatakec. (Kosiom Ipilipin 2:4.) Ewadikat Paul ebe: “Konye ngolitunganan kayesi kominenena akeberu, kwape eminar bon, koyongitenenei aberu da okilenike.” (Ipeson 5:21-33) Ipudasi ikiliok keda angor amina ka ayongit. Aso, kanu edukone araut loejai aiyalama, ibusakinit aberu ayongit okilenike ido ekiliokit da ibusakinit aminenena akeberu.

18. Kanukinyo ibusakinitor itunga luisupasi acoit kotoma apak naka eisupanekec?

18 Ibusakinit apak naka eisupane araut naepol aiyalama, naejenanarotor itunga luisupasi. Erai na apak naibusakinitor kesi aanyun arai epedorete kesi adukokin arai mam. Kotoma apak naka eisupane, ibusakinit ekiliokit keda aberu aineranana duc tetere kesi isisiaunete nuejaasi otau kayenice. Naegogongoror ekeceidicane, epoloor do akecemina. Konye ibusakinit kesi acoit epone loitodunata kesi akecemina eroko edukokina tetere mam edotiaros. Ingarakini amin nakabeit kesi ajaut keda aitikokina ido eyuwari kesi kotoma aswam idisibore yenepedori amunaar edicanekec keda Yawe.​—1 Isesalonikan 4:6.

Apak naka eisupane ingarakini ekiliokit keda aberu aisisiaun aineranar ejok

EPONE BO ANI APEDORIA EONG AITOGOGONG EKADUKONE IKAR KERE?

19, 20. Epone bo ani eyangaaritotor Ikristayon edukone?

19 Itetemitos iitabon luipu ka ibidion luipu nuikamanara aiyen epeta loiyalama. Konye nukabeit, erai aiyen epeta ageunet. Ekoto Yawe edukone korai loejaenena ikar kere.​—Ageun 2:24.

20 Eyangaaritos lolo itunga luipu edukone kwape ibore yenibusakinit adaun apak naedit. Epatana adukokin ido epatana elakit. Eomitos ice ebe elomutu atiokisio, erai ngin apak najalakin yeniminatakec ka alakakin da. Konye ijaikinit Ebaibuli aanyunet naka auno naka aicipetai auni. Mam auno na engeda taitai. Kilip oni aingarakinio kaneejai Yawe, ebuni edukonewok aisal egogong. Abala Yesu ebe: “Lukimorikikini Edeke, kinyek itunganan aitiak.”​—Matayo 19:6.

21. Inyoin bo ingarakini ikiliok keda angor araut lueminanara?

21 Oni kere kijaa aibucanareta. Epatana duc asesen aibucanareta kaluce, kacut nuka yeniminatakon. Arai kiswama jo kwangin, mam ijo ibuni ajaut keda aiyalama. Konye, arai itei ijo iponesio luka yeniminatakon luejok, eraun edukonekon loejai aiyalama. Eraasi kereka ngun abeit? Eebo! Ejeni Yawe ebe mam oni idolit, konye eseseni ngesi iponesiowok luajokak. Abu ekayoon Isabulin kotema ebe: “EJAKAIT, arai imarenenei numam adolit, Wu EJAKAIT, ngai bo yenebwoi?” (Isabulin 130:3) Epedorete ikiliok keda angor aputoori Yawe arai iteoto kesi nuajokak nuiswamai yeniminatakec keda araut luitimoko.​—Kosiom Ikolosain 3:13.

22, 23. Epone bo ani eraatar Aburaam keda Sara aanyunet naejok kanu itunga luedukokina?

22 Naetuboror apak naepol, epedori edukone agogongor. Apotu Aburaam keda Sara kodautu apak naepol noi kotoma odukone. Naalimokinia Yawe Aburaam anyoun aiboisit naanyaritai Ur, arai Sara naikar 60. Koomoom ber ijo epone loationor kesi ajalakin erekec do alosit aiboi owemai. Konye arai Sara aberu naejok ido ayongit ngesi okilenike. Abu ngesi igang aomisioitike Aburaam ido abu ngesi kingarak aitemonokin kanu alosit.​—Ageun 18:12; 1 Petero 3:6.

23 Konye ajaut kedukone loejok mam erai bon ebe mam ekiliokit keda aberu ecelakinos. Kapak adiope namam Aburaam acamunitor akiroke Sara, abu Yawe kolimok ngesi ebe: “Kopupunenei eporotoke.” Abu Aburaam kiswama ngun ido nuapotu kotakanutu ekaulo araasi nuajokuka. (Ageun 21:9-13) Arai etakanu ecelet, siriwomit ebe mam edukonekus ebuni aiten. Ibore yenepol ngesi ainyikokinit amina ka ayongit yenice.

Ekoto yesi asiomenen Ebaibuli nepepe ageun apak nasodit naka eisupane

24. Epone bo ani epedoria edukonekon aijaikin Yawe aibuses?

24 Ipuak iinacan kotoma atukot luiyalamasi odukonekec. Arai ikoto ijo adukokin, ibusakinit ijo aiitun ebe erai ibore yenepol noi ijo aseun yeniminatakon. Epedori aseunetekon aingarakin arai bo nat amunaar aijaanakinikon, ngesi ekotor ijo aitup aicoreta nuka Yawe. Iswama ijo ngun ngesi ipedoria ijo aseun yeniminatakon ejok, aitemonokin ejok kanu edukone ka adukun edukone loegogong loijaikini Yawe aibuses.