Kosomar nuejaas toma

Skip to table of contents

ESULA LO 14

Korai Yenimunot Kotoma Akiro Kere

Korai Yenimunot Kotoma Akiro Kere

“Kikoto ajaut kiponesio luejok kotoma akiro kere.”​—IBURANIAN 13:18.

1, 2. Epone bo ani epupia Yawe arai iswamai oni kagogong araut luimunooko?

NAPEBONGUNI ikoku kosomero, kodumuni ikapun edoitos orot. Anyoika bo nuiswamauni ngesi? Epedori ngesi airarun kosodi aitosom ikapun ngun, arai ainyakakin nges ikapun ngun neejai ilopet. Kepupu totoke naemina Edeke ebe abu nges kinyakak ikapun ngun neejai ilope, iyalamikin noi.

2 Iyalamasi auriak luipu aanyun ebe eraasi ikecedwe luemunooko. Erai Yawe Papawok loko kuju “Edeke loka abeit,” ido isiyalamikini oni nges noi arai kirai oni luimunooko. (Isabulin 31:5) Ekoto oni aswam nuisiyalamikinitos nges ka “ajaut kiponesio luejok kotoma akiro kere.” (Iburanian 13:18) Kaanyutu ber oni iponesio iwongon luepedoria amunonut araut naetiono. Ido ibuni oni bobo airereor ajokis naidumuni oni arai kipedo oni araun luimunooko.

IJO ILOPE ARAUT YENIMUNOONO

3-5. (a) Epone bo ani ipedoria jo ilopet araun yenimam imunoono? (b) Inyoin bo ingarakini jo ilopet araun yenimunoono?

3 Kanu luce araut luemunooko kaneijai jo, ekoto ber ijo da korai yenimunoono. Mam erai ibore yenepatana. Kapakio nuka ikiyakia, apotu iinacan koLaodikia koomitos ebe isiyalamikinitos kesi Edeke, konye kotoma abeit mam arai kwangin. (Apukokinio 3:17) Ipedori oni da aomit ebe irai oni itunga luijok konye komam irai.

4 Abu ekiyakia Yakob kiwadikate ebe: “Arai eomit itunganan kere ebe erai yenikedini, komam itikokin angajepeke, kingalai etauke, edini loka itunganan kangin erai lotai.” (Yakob 1:26) Ingala oni bonik arai iwomit oni ebe mam Edeke epodo arai inera oni erono arai bo nat aisab bon ebe irai oni luiswamai iboro luejokuka. Inyoin bo epedori aingarakin oni ainyekin aingalangal awatewok?

5 Kisesen jo alabira, ianyuni ijo ereetekon. Naisiomia ijo Ebaibuli iwanyuni ijo etungananekon lokotoma. Ingarakini Ebaibuli ijo ajenun iponesiokon luejokuka keda aibucanaretakon. Isisiauni ijo aijulanakineta nuibusakinit ijo aiswamaunun kotoma aomisio, oiner, keda aswamisiokon da. (Kosiom Yakob 1:23-25.) Konye arai ibala ijo ebe mam ijo ibucanari, apolouke mam ijo ipedori aijulakin. Aso, ekoto oni aitosom Ebaibuli angicakinor bonik. (Akuudian 3:40; Kagai 1:5) Epedori bobo ailip da aingarakin oni angicakin bonik. Ipedori ijo ailip Edeke aingic jo keda aingarakin ijo aanyun aibucanareta nuibusakinit ijo aitemokin. (Isabulin 139:23, 24) Ekoto jo aiitun ebe “loepaarit erai loketal mama ejai EJAKAIT: konye ipaperikini ngesi kaluitenara kotauon.”​—Awaragasia 3:32.

AMUNOONUT KOTOMA OKALE

6. Kanukinyo ibusakinitor luedukokina araut luemunooko?

6 Erai amunoonut ibore yenejok kotoma okale. Arai ineranara ekiliokit keda aberu, ejaun amunokina kidingikec. Amamus amunoonut kotoma odukone imoriarit akiro nuegelegela. Kwape aanyunet, epedori itunganan yenedukokina ameet eyala keda itunganan yenimam erai yenikowaike koipone loka eisupane, asesen aputosia nuimujalalasi arai aisup itunganan ice. Ebala ekayoon Isabulin ebe: “Mam abu keboienenei kitunga luutai; mam da kiupakin kaluijoseoko.” (Isabulin 26:4) Arai ijoseikinit ijo kaneejai yeniminatakon, emunaar edukonekon.

Kokapakina aisac idiobore yenepedori amunaar edukonekon

7, 8. Epone bo ani ipedoria ijo aitosom Ebaibuli aingarakin idwe araut luemunooko?

7 Ekoto idwe da aisisiaun ebe ejok amunoonut. Ekoto auriak aitosom Ebaibuli aisisianakinia ikecedwe araut luemunooko. Ejaasi aanyuneta nueroko nuka itunga lumam araas luemunooko toma Obaibuli, kwape nat: Akan loabu koraun ekokolan; Gekasi loabu kingalau apesan; ka Yuda loamina aidadaanar ikapun ido ekaulo abu kobilak Yesu ebotet kanu atutubena 30 nuka epuesa.​—Yosua 6:17-19; 7:11-25; 2 Ikabakan 5:14-16, 20-27; Matayo 26:14, 15; Yokana 12:6.

8 Ejaas bobo aanyuneta nukajokak Obaibuli nuka itunga luemunooko kwape nat: Yakob loabu kolimok idweke ainyakar ikapun luapotu kesi kodumutu koiriagonokec; Yeputa ka akooke luapotu kitodolikisi aisumunetekec, keda Yesu loabu kopaik emunokina neejai Edeke kotoma akiro kere nuapotu kodoikis nges kitoni atwanare. (Ageun 43:12; Ikatubok 11:30-40; Yokana 18:3-11) Ingarakinete aanyuneta nu idwe araut luemunooko.

9. Epone bo ani ingarakiniata auriak idwekec araut luemunooko?

9 Ekoto auriak aisisiaun kotoma aanyuneta nuka Obaibuli: “Aso jo loisisianakini loce, mam tope isisianakini bon? Jo loilimonokini ebe Sirikokoi, ikokoi kereka ijo?” (Iromayon 2:21) Ejenunete idwe ebe mam auriakakec iswamaete nuineraasi. Arai icori oni idwewok einer abeit komam oni inera abeit, itotolikini oni kesi. Keanyutu idwe ebe esabete auriakakec, egearete kesi da aisab. (Kosiom Luka 16:10.) Konye arai eanyutu idwe ebe inerananasi auriakakec nukabeit, ingarakini ngin idwe da koingaren araut luemunooko.​—Awaragasia 22:6; Ipeson 6:4.

AMUNOONUT KOTOMA ATUKOT

10. Epone bo ani ipedoria oni araut luimunooko kotoma oineriwok keda iinacanawok?

10 Ekoto bobo oni araut luimunooko kaneejaas iinacanawok ka ainacanawok luka atukot. Epedori eineriwok araun esiomit ka aigur ebeele. Arai ilot ijo aiwee akiro komam ijeni abeit, erai ngin aigur. Ibusakinit oni ‘aitikokin angajepewok.’ (Awaragasia 10:19) Einer nukabeit mam erai ebe ijo einer akiro kere nuiwomit ijo, nuijeni ijo arai bo nat nuipupunit ijo. Arai da eraasi nuikoto ijo alimun nukabeit, mam ilimuni arai mam ikamunitos ijo. (1 Isesalonikan 4:11) Igurete icetunga kobakasi ebe inerasi abeit. Konye oni itunga luka Yawe, ekoto akirowok duc koraasi nuejokuka ido kojai asianut.​—Kosiom Ikolosain 4:6.

11, 12. (a) Epone bo ani epedoria itunganan yenibucarit aiyatakin amunaar akiro arai egirit einer nukabeit? (b) Anyoika bo aingiseta nuibusakinit oni aingitakin? (c) Epone bo ani ipedoria oni einer abeit kotoma atukot?

11 Ijaikinit Yawe imakio epelu loka aingarakin atukot. Epatana imakio aingarakin oni arai inera oni abeit. Kanukinyo? Arai ideka ijo kosodi ijo alosit adekis, mam kereka ijo ibusakinit einer epone loipupio jo? Arai kinger ijo einer, epone bo ani ingarakinere ijo? Kanuka ngun, mam ibusakinit oni aisab arai ibucarit oni. Konye ibusakinit oni alimokin imakio nuabeit. (Isabulin 12:2; Aswamisio 5:1-11) Koomoom ber bobo ijo nuta: Anyoika bo nuiswamai ijo arai ijenu ijo ebe ediakarit yenidicasi kajo? (Ilebin 5:1) Itemari kereka ijo ebe “irai isio ipapero, mam ibusakinit alimor aiyeyeakosi”? Arai bo iituni ijo ebe eraasi imakio luingarakinete itunganan aitemokin keda aitogogong eidicaneke keda Yawe?​—Iburanian 13:17; Yakob 5:14, 15.

12 Ekoto oni einer abeit neinakina oni eripotawok loka alimonokin kotoma atukot, neilelebia oni afoomu araun epayonia ka ace da.​—Kosiom Awaragasia 6:16-19.

13. Epone ani ipedoria oni araun luimunooko arai iswamai oni adioswam kere keda iinacan?

13 Mam ekoto iinacan aimorikikit akiro nuka aicurus keda akiro nuka aima. Kwape aanyunet, mam icurusai ijai oKingdom Hall arai bo nat iwuta alimonokin. Mam ekoto oni abolor iinacan kanu aicurus keda kesi. Arai iinak ijo iinacan aswam aswamukon, kotac kesi toma apak, kijaik kesi ikapun luicamanara yesi kotupite ikisila luka aswam. Imoriaritos ngun aijaikin ngesi amukian arai bo nat aitac nges apaarasia numam ngesi iswamator naarai ajaasi acekiro nuayangaritos nges. (1 Timoteo 5:18; Yakob 5:1-4) Arai einakinit onac ijo aswam, sirikoto adumunia ngesi. (Ipeson 6:5-8) Kitodolik isawan luicamanara yesi ido kongetak aswam kere.​—2 Isesalonikan 3:10.

14. Anyoika bo nuibusakinit Ikristayon aswam naimorikikinata kesi agwelanarikec?

14 Do bo do arai kimorikik oni agwelanar keda onac arai inac? Imoriarit na aimono keda aibajaanar ikapun. Kojautene kangol, ejok aomoom nuikamanara keda aicoretait na naka Ebaibuli: Kibwaikisi adisicamanar kere naka agwelanar kere toma aiwadikaeta. Naagwelia enaabi Yeremia amana, abu ngesi kitolomu aiwadikaeta aarei kosodete ajenak aidokokin akanin, ido abu nges kingadak aiwadikaeta ngun ejok kwape ajenanut koingaren. (Yeremia 32:9-12; koany bobo Ageun 23:16-20.) Ewomitos ice ebe aitolomun aiwadikaet kiding ijo kede onacekon itodunit amamus amunokina yenice. Konye abeit nges na ebe, ejok aitolomun aiwadikaet naarai epedori ngin aitidisiar eigur, ecelet arai bo nat awosan arai ketakanutu ace koingaren. Ekoto oni aiitun ebe ejok ainapakin naka atukot itia agwelanar.​—1 Ikorinton 6:1-8; koany Nuengesete 30.

AMUNOONUT KOTOMA ASWAM

15. Epone bo ani esesenia Yawe akoko kotoma agwelanar?

15 Ekoto oni araut luimunooko neejaasi itunga kere aimoriarit ngul da lumam eraasi Ajenak Luka Yawe. Ekoto Yawe oni araut luimunooko. “Aitemis nakaingal nges naketal mama ejai EJAKAIT: konye isiyalamikinit nges emisani loedolit.” (Awaragasia 11:1; 20:10, 23) Kapakio nuewadikaere Ebaibuli, etosomao imisanin kanu aipima iboro kotoma agwelanar. Konye agwelanarak ice akokoete itunga itosomaete imisanin luaronok. Lolo da epol akoko kotoma agwelanar kwape ajaar apakio ngun. Ido kwape alaitor Yawe akoko kotoma agwelanar apakio ngun, eroko nges elait lolo da.

16, 17. Inyoika bo iponesio lueroko nuibusakinit oni ainac?

16 Epedori amunoonutukon araun naitemio kotoma ojautene kwape nat; aimo aswam, aileleb apapulai ace nuka apugan, arai bo nat aswam aingito kosomero. Ewomitos luipu ebe mam erono aisab, aiyat akiro, arai bo nat akoko aingito. Eraas lu iboro luetapit aiswamaunun. Edwarit Ebaibuli ebe apaarasia nukawasia, eraunos itunga “lueminas bonik, lueminas apesan, . . . lumam eminas ajokis.”​—2 Timoteo 3:1-5.

17 Lolo itunga luipu luesabete keda luemodomodoete luce kesi ebarito. (Isabulin 73:1-8) Ido ipedori ijo atwaniar aswam, ikapun arai bo nat epedorete luce ayait ijo erono kanuka amunonutukon. Konye ejok ijo asalakin kamunonutukon. Kanukinyo?

AJOKISIO NUKA AMUNOONUT

18. Kanukinyo ejokunar ajaut kekiror loejok kotoma aswam?

18 Ejok noi araut itunganan yenemunoono, yeninera abeit katutubet. Kanginidiope kaoni ibusakinit adumun iponesio ngun. (Mika 7:2) Erai abeit ebe epedorete itunga akwenar ijo arai bo nat anyara ijo ibang kanuka amunoonutukon. Konye ekoto ijo aiitun ebe epedorete ice aisiyalamikin jo ka amunokin jo kanu amunonutukon. Anatar akwap kere, ejenio Ajenak Luka Yawe kwape luemunooko. Kanuka amunoonutukec etojokaasi itunga luipu aijaikin kes aswamisinei. Ido idumuni ijo ebe irengeo icetunga aswamisineikec kanuka amamut amunonut, konye Ajenak Luka Yawe apedosi aidar aswamisineikec.

Iinakini oni Yawe aibuses arai kikokaki oni aswam kagogong

19. Epone bo ani etiroritor amunonut eidicanekon keda Yawe?

19 Ejok oni araut luimunooko kakiro kere naarai idumuni oni aomisio nuejokuka keda ainapakina. Isubi do oni bala Paul loabala ebe: “Kitogogongit ebe kija kaomisio nuejok.” (Iburanian 13:18) Nuepolok kakere, eseseni Yawe Papa lokokuju ido isiyalamikinit ngesi amunoonutukon.​—Kosiom Isabulin 15:1, 2; Awaragasia 22:1.