1-3. (a) E ‵tusa mo pati i te Salamo 5:4-6, e pefea a lagonaga o Ieova ki amioga ma‵sei? (e) Kaia e fai atu ei tatou me i te maneaneaga o tama‵liki e ‵teke eiloa ki “te tulafono a Keliso”?

A IEOVA te Atua e takalialia ki vaegā amioga ma‵sei katoa. (Faitau te Salamo 5:4-6.) Kae sili atu tena takalialia māfai ko maneaneagina a tama‵liki i amioga fakatauavaga sē ‵tau—se amioga matagā ‵ki eiloa! I te fakaakoako atu ki a Ieova, e takalia‵lia eiloa tatou, ana Molimau, ki te maneaneaga o tama‵liki kae e se talia foki i loto i te fakapotopotoga Kelisiano.—Loma 12:9; Epe. 12:15, 16.

² A te maneaneaga o tama‵liki i so se auala e ‵teke tonu eiloa ki “te tulafono a Keliso”! (Kala. 6:2) Kaia e fai atu ei tatou penā? E pelā mo mea ne tauloto ne tatou i te mataupu mai mua, a te tulafono a Keliso—telā ko mea katoa ne akoako ne Iesu e auala i ana pati mo ana fakaakoakoga—e fakavae ki te alofa kae fakamalosi aka ei a te fakamasinoga tonu. Ona ko te faka‵logo ki te tulafono tenei, e fai faka‵lei ne Kelisiano ‵tonu a tama‵liki i se auala telā e fai ei ke tokagamalie kae alofagina latou. Kae ko te maneaneaga o tama‵liki se faifaiga sē fakamaoni telā e fai ei ke mafaufau te tamaliki i a ia ko sē alofagina kae seai foki sena puipuiga.

³ Se mea fakafanoanoa, me i te maneaneaga o tama‵liki i amioga fakatauavaga sē ‵tau se fakalavelave ko salalau i te lalolagi kātoa, kae ne pokotia foki a Kelisiano ‵tonu i te fakalavelave tenei. Kaia? Me ko gasolo o tokouke “a tino amio ma‵sei kae fakaloi‵loi tino,” kae e taumafai a nisi tino ke ulu lēmū mai ki loto i te fakapotopotoga. (2 Timo. 3:13) E se gata i ei, a nisi tino kolā e fai mai i a latou ne vaega o te fakapotopotoga, ne umiti ki manakoga matagā o te foitino kae maneanea ne latou a tama‵liki e auala i  amioga fakatauavaga sē ‵tau. Ke sau‵tala nei tatou ki te pogai e fai ei a te maneaneaga o tama‵liki e pelā me se agasala matagā. Ka oti, ko sau‵tala tatou ki mea e fai ne toeaina māfai ne fai ne se tino i te fakapotopotoga se agasala matagā, e aofia i ei te maneaneaga o tama‵liki, mo te auala e mafai ei o puipui ne mātua olotou tama‵liki. *

4-5. E fai pefea te maneaneaga o se tamaliki pelā me se agasala ki te tino telā e pokotia?

⁴ A te maneaneaga o tama‵liki se mea telā ko leva ne pokotia i ei a tino. E pokotia ei a tino kolā e aofia i ei pelā foki mo tino kolā e a‵lofa ki tama‵liki kolā e pokotia—ko olotou kāiga mo taina mo tuagane Kelisiano. A te maneaneaga o tama‵liki se agasala matagā ‵ki eiloa.

⁵ Se agasala ki te tino telā e pokotia. * A te faiga o se mea ke fakalogo‵mae ei a nisi tino se agasala. E pelā mo te mea ka lavea ne tatou i te suā mataupu, tenā loa te mea e fai ne te tino maneanea tama‵liki—e fakalogo‵mae ne ia te tamaliki i se auala matagā. E fakakolekole ne ia te tamaliki ke talitonu ki a ia, kae faimalo te tamaliki ke maua se lagonaga sē tokagamalie. E ‵tau o puipui a tama‵liki mai vaegā amioga ma‵sei penā, kae ko tino kolā ne pokotia i ei e ma‵nako ki se fakamafanafanaga mo se fesoasoani.—1 Tesa. 5:14.

6-7. Kaia e fai ei a te maneaneaga o tama‵liki e pelā me se agasala ki te fakapotopotoga mo tino pule ma‵luga?

⁶ Se agasala ki te fakapotopotoga. Kafai se tino telā e fai pelā me se vaega o te fakapotopotoga, kae e maneanea ne ia se tamaliki e fakamasiasi ne ia a te fakapotopotoga. (Mata. 5:16; 1 Pe. 2:12) Ko oko eiloa i te sē ‵lei o te mea tenā ki te fia miliona o Kelisiano fakamaoni kolā e taumafai o “taua malosi . . . mō te fakatuanaki”! (Iuta 3) E se talia ne tatou ke ‵kau fakatasi mo tino kolā ne fai ne latou a amioga ma‵sei kae sē sala‵mo kae aumai ne latou te masiasi ki te igoa ‵lei o te fakapotopotoga.

⁷ Se agasala ki tino pule ma‵luga. E ‵tau mo Kelisiano o “faka‵logo ki pule ma‵luga.” (Loma 13:1) E fakamaoni atu ne tatou a te ‵tou faka‵logo mai te fakaasi atu o te āva ‵tau ki tulafono o te fenua. Kafai e ‵tau o fakasala se tino o te fakapotopotoga ona ko te ofa ne ia se tulafono a te malo, e pelā mo te maneaneaga o tama‵liki, ko agasala a ia ki tino pule ma‵luga. (Fakatusa ki te Galuega 25:8.) E tiga eiloa e seai se malosi o toeaina ke fakasala ne latou a tino ofa tulafono, e se ‵tau o puipui ne latou se tino maneanea tamaliki mai te fakasalaga a te malo e fai ki ei ona ko tena agasala. (Loma 13:4) E tau eiloa ne te tino agasala a mea ne ‵toki ne ia.—Kala. 6:7.

8. Se a te kilokiloga a Ieova ki agasala kolā e fai ki nisi tino?

⁸ Kae sili atu la i te matagā, me se agasala ki te Atua. (Sala. 51:4) Kafai e agasala se tino ki te suā tino, ko agasala foki a ia ki a Ieova. Mafaufau ki se fakaakoakoga e uiga ki te Tulafono ne tuku atu ne te Atua ki te kau Isalaelu. Ne fai mai te Tulafono me i te tagata telā ne fakaloiloi io me kaisoa ne ia a mea a tena tuakoi “ko se fakamaoni ki a Ieova.” (Levi. 6:2-4) Tela la, kafai se tino telā e fai pelā me se vaega o te fakapotopotoga e maneanea ne ia se tamaliki—ko tapale kea‵tea ne ia mai te tamaliki te tulaga tokagamalie i a ia—ko se fakamaoni a ia ki te Atua. E fakamasiasi malosi ne te tino maneanea tamaliki a te igoa o Ieova. Ona ko te  pogai tenā, e ‵tau eiloa o takalia‵lia a tino ki te amioga tenā—me se agasala matagā ki te Atua.

9. Ne a fakamatalaga faka-te-Tusi Tapu ne fakatoka ne te fakapotopotoga a Ieova i se fia tausaga, kae kaia?

⁹ I se fia tausaga ko ‵teka, ne fakatoka faeloa ne te fakapotopotoga a Ieova a fakamatalaga faka-te-Tusi Tapu e uke ki te mataupu e uiga ki te maneaneaga o tama‵liki. E pelā me se fakaakoakoga, ne fakamatala mai i mataupu o Te Faleleoleo Maluga mo te Ala Mai! a auala e mafai ei ne latou kolā ne maneanea o fakafesagai atu ki te logo‵mae i mea tau lagonaga, te auala e mafai o fesoasoani kae fakamalosi atu a nisi tino, mo te auala e mafai ne mātua o puipui olotou tama‵liki. Ko oti ne maua ne toeaina a akoakoga faka-te-Tusi Tapu ki mea e ‵tau o fai māfai e agasala se tino i te maneaneaga o tama‵liki. E tumau eiloa te fakapotopotoga i te iloiloga o mea kolā e ‵tau o fai māfai ko agasala se tino i te maneaneaga o tama‵liki. Kaia? Ke fakamautinoa aka me i te auala e fakatoka ei te fakalavelave tenei e fetaui ‵lei mo te tulafono a te Keliso.

10-12. (a) Kafai ko fai ne latou se fakamasinoga ki se agasala matagā, se a te mea e ‵tau o masaua ne toeaina, kae ne a mea e manava‵se latou ki ei? (e) E ‵tusa mo te Iakopo 5:14, 15, ne a mea e taumafai a toeaina ke fai ne latou?

¹⁰ Kafai e fakamasino ne toeaina se mea e aofia i ei se agasala matagā, e masaua ne latou me e manakogina i te tulafono a Keliso ke fai faka‵lei ne latou a te lafu mamoe mo te alofa kae ke fai te mea tonu i mua o te Atua. Tela la, e uke a mea e ‵tau o ‵saga tonu ki ei latou māfai ko maua ne latou se lipoti e uiga ki se agasala matagā. E ‵saga tonu atu eiloa a toeaina ki te fakamalugaga o te igoa o te Atua. (Levi. 22:31, 32; Mata. 6:9) E ‵saga tonu foki latou ki te ‵lei i te feitu faka-te-agaga o taina mo tuagane i te fakapotopotoga, kae e ma‵nako ke fesoasoani ki so se tino telā ne pokotia i te mea ‵se tenā.

¹¹ E se gata i ei, kafai a te tino agasala se tino i te fakapotopotoga, e ‵saga tonu a toeaina ke toe faka‵lei aka a ia māfai e mafai. (Faitau te Iakopo 5:14, 15.) A te Kelisiano telā e talia ne ia a manakoga ma‵sei kae fai ne ia se agasala matagā, e masaki malosi i te feitu faka-te-agaga. E fakauiga i ei me ko se ‵lei tena fesokotakiga mo Ieova. * I se auala fakatusa, e fai a toeaina e pelā me ne tokita i te feitu faka-te-agaga. E taumafai latou o fai “ke ‵lei a te tino masaki [telā ko te tino agasala].” A olotou pati fakatonutonu mai te Tusi Tapu e mafai o fesoasoani atu ke toe faka‵lei aka tena fesokotakiga mo te Atua, kae e mafai fua o fai penā māfai e salamō tonu a ia.—Galu. 3:19; 2 Koli. 2:5-10.

¹² E tonu, e ‵mafa ‵ki te tiute e amo ne toeaina. E tausi atu latou mo te atafai ki te lafu mamoe telā ne tuku atu ne te Atua ki a latou. (1 Pe. 5:1-3) E ma‵nako latou ke maua ne olotou taina mo tuagane a te tokagamalie i te fakapotopotoga. Ona ko te pogai tenā, e gasue‵sue fakavave latou māfai ko maua ne latou se lipoti e uiga ki se agasala matagā, e aofia ei te maneaneaga o tama‵liki. Ke mafau‵fau ki fesili kolā e ‵sae aka i te kamataga o te  palakalafa e 13,  15, mo te  17.

13-14. E mata, e faka‵logo a toeaina ki tulafono a te malo e uiga ki te faiga o se lipoti ki te maneaneaga o se tamaliki? Fakamatala mai.

 ¹³ E mata, e faka‵logo a toeaina ki tulafono a te malo ke avatu se lipoti ki tino pule e uiga ki te maneaneaga o tama‵liki? Ao. I koga kolā e fakagalue i ei a tulafono konā, e taumafai eiloa a toeaina o faka‵logo ki tulafono a te malo ke lipoti atu so se tala e uiga ki te maneaneaga o tama‵liki. (Loma 13:1) A vaegā tulafono penā e se fe‵paki mo tulafono a te Atua. (Galu. 5:28, 29) Tela la, kafai e ‵logo latou i se tala, e fesokotaki fakavave a toeaina ki te ofisa lagolago ke fakailoa mai a auala e faka‵logo ei latou  ki tulafono a te malo e uiga ki te faiga o se lipoti ki te mea tenā.

¹⁴ E fakamautinoa atu ne toeaina ki tino kolā ne pokotia, pelā foki mo olotou mātua mo nisi tino kolā e iloa ne latou te fakalavelave me e mafai o lipoti atu ne latou a te mea tena ki tino pule o te malo. Kae e a māfai e aofia i ei se tino i te fakapotopotoga kae ko salalau atu te tala tenā ki tino? E mata, e ‵tau o mafaufau te Kelisiano telā ne lipoti ne ia te mea tenā me ko fakamasiasi ne ia te igoa o te Atua? Ikai. Ko te tino ne fai ne ia te agasala ko ia tenā ko fakamasiasi ne ia te igoa o te Atua.

15-16. (a) E ‵tusa mo pati i te 1 Timoteo 5:19, kaia e manakogina ei a molimau e tokolua kae koi tuai o fai ne toeaina a te fakamasinoga? (e) Ne a mea e fai ne toeaina māfai ko iloa ne latou me ko isi ne ‵losiga e fai ki se tino i te fakapotopotoga telā e maneanea ne ia tama‵liki?

 ¹⁵ I te fakapotopotoga, kae koi tuai o fai ne toeaina se fakamasinoga, kaia e manakogina i ei a molimau e tokolua? A te manakoga tenei se vaega o tulaga ma‵luga o te Tusi Tapu e uiga ki te faiga o fakamasinoga ‵tonu. Kafai e se fakaasi ‵tonu tena agasala, ko manakogina i ei a molimau e tokolua ke fakamaoni aka ei te tala kae ke mafai ne toeaina o fai a te fakamasinoga. (Teu. 19:15; Mata. 18:16; faitau te 1 Timoteo 5:19.) E mata, e fakauiga i ei me koi tuai o lipoti atu ki tino pule o te malo e uiga ki te maneaneaga o se tamaliki, e manakogina i konei a molimau e tokolua? Ikai. E se fakasino atu a te fakatokaga tenei ki toeaina io me ko nisi tino kolā e lipoti atu ne latou a te amioga solitulafono tenei.

¹⁶ Kafai ko iloa ne latou me ko isi ne ‵losiga e fai ki se tino i te fakapotopotoga ona ko te maneaneaga o se tamaliki, e taumafai a toeaina o faka‵logo ki so se tulafono a te malo e uiga ki te lipoti atu o vaegā mea penei, ka oti, ko fai ei ne latou se fakamasinoga telā e fakavae ki te Tusi Tapu. Kafai e se fakaasi ‵tonu ne te tino a tena agasala, ko sukesuke ei ne latou te tala mai molimau konā. Kafai e tokolua a tino—te tino i a ia te tala mo te suā tino telā e mafai o fakamaoni mai ne ia te tala tenā io me ko nisi mea ne fai ne te tino agasala i te maneaneaga o te tamaliki—e fakamaoni ne lāua te mea ‵se tenā, ko mafai ei o fakatu te komiti fakamasino. * Kafai e seai se lua o molimau, e se fakauiga i ei me i te tino telā ne fai tena ‵losiga e se tonu. Kafai foki loa e se mafai o fakapatonu aka ne molimau e tokolua a te mea ‵se tenā, e ‵tau o iloa ne toeaina me ne isi eiloa se agasala matagā ne fai telā ne fakalogo‵mae atu ki nisi tino. E tuku atu faeloa ne toeaina a nisi fesoasoani ki so se tino telā ne logo‵mae i ei. E se gata i ei, e tumau eiloa a toeaina i te matapula‵pula e uiga ki te puipuiga o te fakapotopotoga mai te tino masei tenei.—Galu. 20:28.

17-18. Fakamatala mai te tiute o te komiti fai fakamasinoga.

 ¹⁷ Se a te tiute o te komiti fai fakamasinoga? A te pati “fakamasino” e se fakauiga i ei me e fakamasino io me fakaiku aka ne toeaina me i te tino agasala tenā e ‵tau o fakasala ne tino pule o te malo ona ko te ofa tulafono io me ikai. E se ‵tau o oso atu a toeaina ki mea tau te tulafono; e tuku ne latou a fakalavelave ki te ofa tulafono ki tino pule ma‵luga. (Loma 13:2-4; Tito 3:1) I lō te fai penā, e fakamasino, io me e fakaiku aka ne toeaina me e ‵tau o tumau te tino tenā i loto i te fakapotopotoga io me ikai.

¹⁸ Kafai ko aofia a toeaina i te komiti fakamasino, e fakamasino fua ne latou a mea faka-te-agaga io me ko mea fakalotu. Mai te fakaaogaga o te Tusi Tapu, e fakamasino ne latou me e mata e salamō te tino agasala tenā io me ikai. Kafai e se salamō, e fakatea a ia, kae e ‵tau o fai se faka‵pulaga ki te fakapotopotoga. (1 Koli. 5:11-13) Kafai a ia e salamō, e mafai o tumau a ia i loto i te fakapotopotoga. Kae ka fakailoa atu ne toeaina ki a ia me ka se fetaui  ‵lei a ia mō so se tauliaga i te fakapotopotoga io me aofia i so se tiute i te fakapotopotoga. Ona ko te manava‵se tonu o toeaina mō te ‵lei o tama‵liki, e mafai o fakailoa lēmū atu ne toeaina ki mātua i te fakapotopotoga me e ‵tau o fakaeteete latou māfai olotou tama‵liki e ‵nofo pili ki tafa o te tino tenā. Kafai ko fakailoa atu ne toeaina a manatu fesoasoani konā, e se ‵tau eiloa o fakamatala atu ne latou me ko oi a tino ne pokotia i te agasala tenā.

19-22. Ne a mea e mafai ne mātua o fai ke puipui ei olotou tama‵liki? (Onoono ki te ata i te ‵kava.)

¹⁹ I o oi te tiute ke puipui a tama‵liki mai mea fakama‵taku? I o mātua eiloa. * Au tama‵liki ne “meaalofa mai i a Ieova.” (Sala. 127:3) I o koe te tiute ke puipui te meaalofa tenā. Ne a au mea e mafai o fai ke puipui ei au tama‵liki mai te maneanea ne tino?

²⁰ Muamua la, fai ke iloa ne koe a mea e uiga ki te maneaneaga o tama‵liki. Tauloto ki vaegā tino kolā e maneanea ne latou a tama‵liki mo auala e fakaloiloi ei ne latou a tama‵liki. Ke matapula‵pula ki tino mo tulaga fakama‵taku. (Faata. 22:3; 24:3) Ke masaua me i te ukega o tino kolā e maneanea ne latou a tama‵liki, ko tino foki loa kolā e iloa kae talitonu ki ei te tamaliki.

²¹ Te lua, ke fakatumau a sau‵talaga i te va o koe mo au tama‵liki. (Teu. 6:6, 7) E aofia i te mea tenā a te fakalogologo faka‵lei. (Iako. 1:19) Masaua me e masani o ma‵taku a tama‵liki ma fakailoa atu me ne maneaneagina latou ne se tino. E mafai o ma‵taku latou me ka sē tali‵tonu a tino ki a latou, io me ne fakamatakutaku latou ne te tino maneanea tama‵liki ke ‵funa aka te mea tenā. Kafai e lavea ne koe se mea fai fakaa‵tea, ke fakafesilisili ne koe latou mo te atafai kae fakalogologo mo te kufaki ki olotou fakamatalaga.

²² Te tolu, akoako au tama‵liki. Fakamatala atu ki a latou a mea e uiga ki amioga fakatauavaga i se auala telā e malamalama i ei latou, faka‵tau ki olotou tausaga. Akoako latou ki pati e ‵tau o fai ne latou māfai e taumafai se tino o patele atu ki a latou i se auala sē ‵tau. Fakaaoga a fakamatalaga ne fakatoka mai ne te fakapotopotoga a te Atua e uiga ki auala ke puipui ei au tama‵liki.—Ke onoono ki te pokisi “ Akoako a Koe Eiloa mo au Tama‵liki.”

23. E pefea ‵tou kilokiloga ki te maneaneaga o tama‵liki ki amioga fakatauavaga sē ‵tau, kae se a te fesili ka tali aka i te suā mataupu?

²³ E pelā me ne Molimau a Ieova, e ‵kilo atu tatou ki te maneaneaga o tamaliki i amioga fakatauavaga sē ‵tau e pelā me se agasala matagā kae masei ‵ki eiloa. Mai te faka‵logo ki te tulafono a Keliso, e se puipui ne tatou a tino kolā e maneanea ne latou a tama‵liki mai i ikuga ma‵sei o olotou agasala. Kae ne a mea e mafai o fai ne tatou ke fesoasoani atu ki tino kolā ne logo‵mae? Ka tali aka a te fesili tenā i te suā mataupu.