A MOLETEKAI, se Iutaia telā ne lasi tena tusaga ne fai i mea ne ‵tupu i te tusi o Eseta i te Tusi Tapu. A ia se Iutaia ne ave fakapagota telā ne galue i te palesi o te tupu o Pelesia. A te taimi tenei ko te kamataga o te lima senitenali T.L.M., “i aso o Asuelu (te tupu).” (E lauiloa te tupu tenā i aso nei me ko Xerxes I.) Ne taofi ne Moletekai a te aofaga ke tamate te tupu. Ona ko te loto fiafia, ne fakatoka ne te tupu ke fakaaloalogina a Moletekai i mua o tino katoa. Fakamuli ifo, mai tua o te matega a Hamanu, se fili o Moletekai mo nisi tino Iutaia, ne ‵tofi aka ne te tupu a Moletekai mo fai te ulu o te malo. Ona ko te tulaga tenā, ne mafai ei o avatu ne Moletekai se fakatonuga telā ne ‵sao atu ei a te kau Iutaia mai te tamatega ne te Emupaea o Pelesia.—Eseta 1:1; 2:5, 21-23; 8:1, 2; 9:16.

Ne fai mai a nisi tino tusitala i te 20 senitenali me i te tusi o Eseta e aofia i ei a tala ‵kai kae e seai loa se tino pelā mo Moletekai. Kae i te 1941, ne maua ne tino sukesuke ki mea mua a mea kolā e mafai o fai mo fai se fakamaoniga telā e ‵lago atu ki te tala i te Tusi Tapu e uiga ki a Moletekai. Ne a olotou mea ne maua?

Ne maua ne tino fai sukesukega i tusitusiga mua a te kau Pelesia telā e taku mai i ei a te tagata e igoa ki a Marduka (igoa Tuvalu Moletekai). Ne galue a ia i te ofisa, kāti se tino ‵teu tupe, i Susana. A Arthur Ungnad, se tino poto i tala mua o te kogā koga tenā, ne lipoti mai me i te tusitusiga tenei “ko te fakamatalaga muamua telā e se aofia i te Tusi Tapu e uiga ki a Moletekai” i te taimi tenā.

Talu mai te lipoti a Ungnad, ko oti ne ‵fuli ne tino ‵poto a te fia afe o nisi tusitusiga mua a te kau Pelesia. E aofia i mea konei ko fatu mai te Persepolis, kolā ne maua i mea ne ‵toe mai i te Pusa ‵Teu Koloa, i tafa o ‵pui o te fa‵kai. A papa fatu konei ko mea ne maua mai i te vaitaimi o te pulega a Xerxes I. Ne tusi i te ‵gana a te kau Elama kae e maua i ei a nai igoa kolā e aofia i te tusi o Eseta. a

E maua foki a te igoa o Marduka i nai papa fatu mai Persepolis, kolā ne tavini atu e pelā me ne failautusi a te tupu i te palesi i Susana i te vataimi o te pulega a Xerxes I. E fakasino atu se papa fatu e tasi ki a Marduka e pelā me se tino ‵fulitusi. E fetaui ‵lei te fakamatalaga tenā mo fakamatalaga i te Tusi Tapu e uiga ki a Moletekai. A ia se ofisa telā ne tavini atu i mataloa o te palesi a te tupu ko Asuelu (Xerxes I) kae e faipati i ‵gana e lua. Ne sagasaga sāle a Moletekai i te mataloa o te palesi o te tupu i Susana. (Eseta 2:19, 21; 3:3) A te mataloa tenei i se fale lasi ‵ki telā e ga‵lue i ei a ofisa o te palesi.

E isi ne fakamatalaga fakaofoofogia tai ‵pau e uiga ki a Marduka i papa fatu mo Moletekai i te Tusi Tapu. Ne ola lāua i te taimi mo te koga e tasi kae ne tavini atu e pelā me ne ofisa ma‵luga i te koga galue e tasi. E fakaasi mai i mea tai ‵pau katoa konei, me kāti e fakasino atu ki a Moletekai i te tusi o Eseta, a mea ne maua ne tino sukesuke ki mea mua.