Ne fakafesili aka a te tala tenei ne nisi tino kolā ne fai‵tau fakavave fua ki ei. A te ‵tonuga loa, e tokolua a tāgata ne fakaigoa ki a Mefiposeta, kae e mafai o tauloto ne tatou se mea mai i ei māfai e fai‵tau ki mea ne ‵tupu.

A te tupu o Isalaelu ko Saulo e tokofitu ana tama tā‵gata kae tokolua ana tama fā‵fine. A te toekimua tagata a Saulo ko Ionatana. Fakamuli ifo, ne isi foki se tama a te tupu ko Saulo e igoa ki a Mefiposeta i tena avaga fakasalasala ko Lisepa. E isi foki se tama tagata a Ionatana e igoa ki a Mefiposeta. Tela la, e isi se tama tagata mo te mokopuna o Saulo e fakaigoa katoa ki a Mefiposeta.

E isi se taimi ne manako a te Tupu ko Saulo ke tamate a tino Kipeona kolā ne ‵nofo fakatasi mo te kau Isalaelu ko te mea ke fakaseai katoatoa atu te lotou gafa. Kae ne tai tokouke eiloa i a latou ne tamate. Ne ‵se ‵ki eiloa a te mea tenā. Kaia? Me i aso o Iosua, ne fai ne takitaki o Isalaelu se feagaiga o te filemu mo te kau Kipeona.—Iosu. 9:3-27.

Koi malosi eiloa te feagaiga tenā i taimi o te Tupu ko Saulo. Ne taumafai te tupu o tamate a tino Kipeona, telā ne ‵teke atu ki te feagaiga tenā. Ona ko te mea tenā, ne “agasala [a Saulo mo tena kāiga] i te fakamaligiga o toto.” (2 Samu. 21:1) Fakamuli ifo, ne fai a Tavita mo tupu. Ne taku atu ne tino Kipeona kolā ne ‵sao ki tou tagata e uiga ki te faifaiga matagā tenā. Ne fesili atu a Tavita ki a latou me ka fai pefea te faka‵maga mō te mea matagā ne fai ne Saulo ko te mea ke toe mafai o fakamanuia ne Ieova a te fenua. I lō te ma‵nako ki tupe, ne fai atu a tino Kipeona ke tamate a tama tā‵gata e tokofitu a te tagata telā ne “taumafai o afuli kea‵tea” a latou. (Nume. 35:30, 31) Ne talia ne Tavita a te lotou fakamolemole.—2 Samu. 21:2-6.

I te taimi tenā, ko oti ne ‵mate atu a Saulo mo Ionatana i te taua, kae koi ola eiloa a te tama tagata a Ionatana, ko Mefiposeta. Ne ‵pili a ia mai tena folikiga i se fakalavelave tupu fakafuasei, kae ne seki aofia a ia i taumafaiga a tena tupuna tagata ke taua atu ki tino Kipeona. Ne fai ne Tavita se feagaiga fakataugasoa mo Ionatana, telā ka mafai o aoga ki ana tama, e aofia i ei te tama tagata a Ionatana ko Mefiposeta. (1 Samu. 18:1; 20:42) E fai mai te tala: “Ne fakaasi atu ne te tupu [ko Tavita] a te alofa atafai ki a Mefiposeta, te tama tagata a Ionatana te tama tagata a Saulo, ona ko te feagaiga telā ne fai i mua o Ieova.”—2 Samu. 21:7.

Kae koi fakatāua eiloa ne Tavita a te fakamolemole a tino Kipeona. Ne tuku atu ne ia a tama tāgata e tokolua a Saulo, telā e tokotasi mai i ei, e fakaigoa ki a Mefiposeta, mo mokopuna tā‵gata e tokolima o Saulo. (2 Samu. 21:8, 9) A te mea ne fai ne Tavita ne fakagata aka ei a te agasala a te fenua i te fakamaligi toto.

A te mea tenei e sē se tala mua fua. Ne manino ‵lei te tulafono a te Atua. E fai mai: “E se ‵tau o tamate a tama‵liki ona ko mea ne fai ne olotou tamana.” (Teu. 24:16) Ne seki mafai o talia ne Ieova a te mea ne fai ki tama tāgata e tokolua a Saulo mo ana mokopuna tāgata e tokolima moi ne seai se lotou ‵se. Ne toe fai mai te tulafono tenā: “E ‵tau fua o tamate se tino i te agasala ne fai ne ia.” E foliga mai me ne aofia a tama mo mokopuna e tokofitu o Saulo kolā ne tamate, i te taumafaiga a Saulo ke tamate a tino Kipeona. Tela la, ne maua eiloa ne te tokofitu konā a te ikuga o te lotou mea ‵se.

E fakaasi mai i te tala tenei, me e se mafai o fai ne se tino se fakamasakoga mō te faiga ne ia o se mea ‵se ona ko tena tautali atu fua ki fakatonuga. E fai mai se tino poto, penei: “Fai ke laugatasi te auala o ou vae, kae ka mautinoa eiloa ou auala katoa.”—Faata. 4:24-27; Efe. 5:15.