E masani o fakauiga a faifaiga sē fakamaoni i pulega a tāgata ki te fakaaogaga ‵se o te malosi pule ki te ‵lei eiloa o te tino. A vaegā faifaiga penā ko leva eiloa ne lauiloa i tala mua. E pelā mo te Tusi Tapu, ne maua atu i ei se tulafono telā e fakatapu a te faiga o meaalofa fakakolekole i fono fakamasino, telā e fakaasi mai ei me ko leva loa ne lauiloa te faifaiga tenei i se 3,500 tausaga ko ‵teka. (Esoto 23:8) E uke atu a mea e aofia i faifaiga sē fakamaoni i lō te taliaga fua o meaalofa fakakolekole. I nisi taimi e kaisoa ne tino ga‵lue sē fakamaoni i malo a mea, kae fakaaoga ne latou a mea kolā e se ‵tau o maua ne latou, ke oko foki eiloa ki te kaisoaga o tupe. E mafai foki o fakaaoga olotou tulaga mō te ‵lei eiloa o olotou taugasoa mo kāiga.

E tiga eiloa e lavea atu a faifaiga sē fakamaoni i so se fakapotopotoga faka-te-lalolagi, e foliga mai me i faifaiga sē fakamaoni ko te ‵toe mea matagā eiloa i pulega a tāgata. Ne lipoti mai a te 2013 Global Corruption Barometer, telā ne ‵lomi ne te Transparency International, me e ‵tusa mo te kilokiloga a tino i te lalolagi kātoa, a toe fakapotopotoga ‵lasi e lima tafasili i te ma‵sei i faifaiga sē fakamaoni, ko potukau fakapolitiki, pulisimani, tino ga‵lue i malo, te kau fai tulafono, mo te kau famasino. Mafaufau ki nai lipoti kolā e fakaasi mai i ei a te fakalavelave tenā.

• AFELIKA: I te 2013, e nofo loa ki se toko 22,000 o tino ga‵lue i te malo i Afelika ki Saute ne fakasala ona ko olotou amioga ma‵sei mo faifaiga sē fakamaoni.

• AMELIKA: I te 2012, i Brazil, e toko 25 a tino ne fakasala mo te fakaaogaga o tupe mai tino ke ‵lago atu ei i mea fakapolitiki. E aofia i a latou kolā ne fakasala, ko te pule mua o tino ga‵lue a te pelesitene, ko te tokolua o toe tino ma‵losi eiloa i te fenua.

• ASIA: I Seoul, i Kolea ki Saute, ne ‵mate atu a tino e toko 502 i se sitoa telā ne malepe i te 1995. Ne iloa aka ne tino kolā ne iloilo aka ne latou me ne fakamolemole a tino ga‵lue o te malo i te fenua tenā ke talia a kamupane fakatū‵tu ke fakaaoga fua a sameni sē ‵lei kae ‵teke atu ei ki tulafono i galuega fakatū‵tu.

• EULOPA: “Ko tu poloki eiloa a te fakalavelave [ko faifaiga sē fakamaoni] i Eulopa,” e ‵tusa mo pati a Cecilia Malmström, telā ko te Komisina o te European Commission Home Affairs. Ne toe fai mai tou fafine me “koi ‵galo atu eiloa a taumafaiga a te kau politiki ke fakaseai katoatoa atu a faifaiga sē fakamaoni.”

Ko leva loa ne ‵mautakitaki a aka o faifaiga sē fakamaoni i pulega a tāgata. Ne tusi mai a te polofesa ko Susan Rose-Ackerman, se tino fai pepa maluga, e uiga ki te mataupu ko te ‵teke atu ki faifaiga sē fakamaoni, me e manakogina a “‵fuliga tāua i faifaiga i pulega a tāgata.” E tiga eiloa e foliga mai me ko seai eiloa se fakamoemoega, e se fakaasi mai fua ne te Tusi Tapu me e mafai o ‵tupu a ‵fuliga ‵lasi kae e mautinoa eiloa me ka ‵tupu a mea konā.