Eaha to roto?

Tapura tumu parau

Ua pohe iho â anei Iesu i nia i te satauro?

Ua pohe iho â anei Iesu i nia i te satauro?

Ua pohe iho â anei Iesu i nia i te satauro?

IA AU i te hoê titionare, “o te satauro te taipe matau-roa ˈˈe-hia o te Kerisetianoraa.” Mea rahi te hohoˈa faaroo penihia e hamanihia o Iesu tei patǐtǐhia i nia i te satauro. No te aha i faaohipa-rahi-hia ˈi teie taipe i roto i te Amuiraa faaroo Kerisetiano? Ua pohe iho â anei Iesu i nia i te satauro?

No te pahono, e rave rahi te faahiti i te Bibilia. Ia au i Te Bibilia Moˈa ra, ei hiˈoraa, ua faaooo te feia mataitai ia Iesu ma te parau atu ia “pou mai i raro . . . i te satauro.” (Mataio 27:40, 42) Tera atoa te huriraa a te tahi atu mau Bibilia. Te na ô ra te Today’s English Version: “Ua faahepo te mau faehau ia ˈna [Simona no Kurene] ia amo i to Iesu satauro.” (Mareko 15:21) I roto i teie mau irava, e huriraa te taˈo “satauro” no te taˈo Heleni staurosʹ. E tumu papu anei to teie huriraa? Eaha te auraa o tera taˈo Heleni?

Eaha te satauro?

Ia au i te taata ite i te mau haapiiraa Heleni o William Vine, “te auraa matamua [o te iˈoa staurosʹ] o te hoê ïa patia aore ra pou tia noa. I nia i te reira e patǐtǐhia ˈi te feia ohipa ino no te haapohe ia ratou. I te omuaraa mea taa ê roa tera iˈoa e te ihoparau stauroō, e taamu i nia i te hoê pou aore ra patia te auraa, i te satauro e piti pou a te haapaoraa.”

Te parau ra te hoê titionare Bibilia (The Imperial Bible-Dictionary) e “te auraa mau [o te taˈo staurosʹ], o te hoê ïa pou, e pou tia noa, aore ra patia aua, i reira e nehenehe ai e faatarere i te tahi mea, aore ra e faaohipahia no te aua i te hoê fenua. . . . I rotopu atoa i to Roma, e au ra e i te omuaraa e pou tia noa te crux (Latino, no reira mai te taˈo Farani croix).” No reira te hoê titionare Katolika e parau ai: “Atira noa ˈtu, mea papu e i te omuaraa e pou tia noa te satauro mea tâpû-afaro-hia te niaraa.”—The Catholic Encyclopedia.

O te taˈo Heleni xyʹlon atoa ta te feia papai i te Bibilia i faaohipa no te faataa i nia i te aha i haapohehia ˈi Iesu. Te faataa ra te hoê titionare i te xyʹlon mai “te hoê tâpû raau, te hoê pou raau.” E mai te staurosʹ, “e patia aore ra pou tia noa [te xyʹlon] i reira to Roma e patǐtǐ ai i te feia e faasataurohia.”—A Critical Lexicon and Concordance to the English and Greek New Testament.

No nia i te reira, te na ô ra Te Bibilia Moˈa ra i roto i te Ohipa 5:30: “Ua faatia iho nei hoi te Atua o to tatou hui tupuna ra ia Iesu, o ta outou i taparahi i te patitiraa i nia i te raau [xyʹlon].” Mai tera atoa i roto i te tahi atu mau Bibilia, noa ˈtu e ua hurihia te staurosʹ ei “satauro,” oia atoa te xyʹlon ei “raau.” I roto i te Ohipa 13:29, te parau ra te hoê huriraa Katolika reo Tahiti (V.C.J.S., 1976) no Iesu: “E hope aera i te tupu te mau parau atoa i papai hia nona ra ua rave maira ratou iana no nia mai i te raau [xyʹlon], ua tuu ratou iana i roto i te menema.”

Ia au i te auraa mau o na taˈo Heleni staurosʹ e xyʹlon, te parau ra te titionare i faahitihia na: “Aita na taˈo e tuea ra e te manaˈo i teie tau no nia i te satauro, matauhia e tatou i roto i te mau hohoˈa.” (Critical Lexicon and Concordance) Te auraa ïa e mea taa ê roa ta te feia papai Evanelia faataaraa i te taˈo staurosʹ i ta te taata e parau ra i teie tau e satauro. No reira te mau Saintes Écritures—Traduction du monde nouveau e faaohipa ˈi ma te tano i te parau “pou haamauiuiraa” i roto i te Mataio 27:40-42 e te tahi atu mau irava e faahiti ra i te taˈo staurosʹ. Te faaohipa atoa ra te Complete Jewish Bible i te parau “pou haapoheraa.”

Nohea mai te satauro?

Aita iho â te Bibilia e parau ra e ua pohe Iesu i nia i te satauro. No te aha ïa te mau haapaoraa atoa o te faahua haapii ra e o te faahua pee ra i te Bibilia, mai te Katolika, te Porotetani, e te Ekalesia Kerisetiano no Hitia o te râ, e faanehenehe ai i ta ratou mau fare pure i te satauro e e faaohipa ˈi i te reira ei taipe o to ratou faaroo? Mea nafea te satauro i riro ai ei taipe au-roa-hia?

Te pahonoraa, e ere noa o te feia haere pure, o te parau ra e te pee ra ratou i te Bibilia, te haamori ra i te satauro. Te feia atoa râ aita e Bibilia e e haapaoraa tahito roa hou i ta te mau ekalesia “Kerisetiano.” Ia au e rave rahi papai faaroo, na mua roa ˈˈe i te tau o te Mesia i faaohipahia ˈi te satauro ua rau te hohoˈa e te hamaniraa. I Aiphiti i tahito, ei hiˈoraa, i nia i te mau tapao e hohoˈa nanaˈohia aore ra penihia o to ratou mau atua e ruahine, e ite-pinepine-hia te hoê satauro hohoˈa T e menemeneraa to nia mai. E parauhia e satauro no Aiphiti tei manaˈohia ei taipe o te ora. I te roaraa o te tau ua farii e ua faaohipa hua te Ekalesia no Aiphiti e te tahi atu mau haapaoraa i teie hohoˈa satauro.

Ia au i te hoê titionare Katolika (The Catholic Encyclopedia), “e au ra e te hohoˈa matamua o te satauro, o tei parauhia ïa te satauro ‘gammée’ (crux gammata), swastika na roto i te reo Initia tahito, ta te feia ite i te mau taˈere no Hitia o te râ e te mau piahi o te ihipǎpǎ no tahito roa i matau aˈe.” Mea faaohipa-roa-hia teie taipe e te feia haamori i te atua Brahman i Initia e te feia e pee ra i te philosophia a Bouddha e ati aˈe ia Asia. E te ite-noa-hia ra te reira i roto i te mau faaneheneheraa i tera mau fenua.

Aita i papu inafea ra te fariiraahia te satauro ei taipe “Kerisetiano.” Te na ô ra te titionare a Vine: “I te afaraa o te senekele 3, ua atea ê aore ra ua ruri ê te mau ekalesia i te tahi mau haapiiraa a te faaroo Kerisetiano. No te faarahi i te hanahana o te faanahoraa ekalesiatiko apotata, i farii na te mau ekalesia i te mau etene i rotopu ia ratou, noa ˈtu e aita ratou i taui i to ratou faaroo, e i faatiahia na ratou ia tapea noa i ta ratou mau tapao e taipe etene,” te satauro atoa ïa.—Expository Dictionary of New Testament Words.

Te faatia ra te tahi mau taata papai i tei tupu i te matahiti 312. Ua parauhia e a haere ai oia i te tamaˈi, ua ite orama o Constantin e haamori ra i te atua mahana, i te hoê satauro i mua i te mahana e te parau tumu Latino “in hoc signo vinces” (maoti teie tapao e upootia ˈi oe). Tau matahiti i muri aˈe, ua tuuhia tera tapao parauhia “Kerisetiano” i nia i te mau reva, te mau paruru, e te haana tamaˈi a to ˈna nuu. (Hohoˈa i te pae aui.) Te parauraa, ua riro Constantin ei Kerisetiano, noa ˈtu e ua bapetizohia oia e 25 noa matahiti i muri aˈe, a fatata ˈi oia i te pohe. No vetahi, e ere i te bapetizoraa mau to ˈna. Ia au i te hoê buka (The Non-Christian Cross), aita Constantin i pee i te mau haapiiraa a Iesu, ua tamata râ oia i te taui i te Kerisetianoraa ei haapaoraa rahi Katolika ta ˈna i manaˈo e e farii to ˈna mau taata.

Mai reira mai te faaohiparaahia te mau satauro ua rau te hohoˈa e te hamaniraa. Ei hiˈoraa, te parau maira te hoê titionare Bibilia (The Illustrated Bible Dictionary) e “mai te reta T te hohoˈa” o te satauro a Antoine Peata “ta vetahi i manaˈo e no ǒ mai i te reta tau, te taipe o Tamuza atua [Babulonia].” Te vai atoa ra te satauro a André Peata, mai te reta X te hohoˈa, e te satauro e piti raau hoê mea tarava i raro rii mai tei matau-maitai-hia, parauhia te satauro Latino. O teie ïa hohoˈa hopea, ‘tei manaˈo-hape-hia ei satauro i nia iho to tatou Fatu i te poheraa ia au i te tutuu.’

Te tiaturiraa a te mau Kerisetiano o te senekele matamua

Te faaite ra te Bibilia e i te senekele matamua, e rave rahi o tei faaroo ia Iesu tei riro mai ei Kerisetiano e tei farii i te faufaa taraehara o to ˈna pohe ei tusia. I muri aˈe i to te aposetolo Paulo pororaa i te mau ati Iuda i Korinetia, ma te haapapu e o Iesu te Mesia, te na ô ra te Bibilia, “ua faaroo ra te tavana i te sunago ra o Kerusipo e tana utuafare atoa i te Fatu: e rave rahi atoa to Korinetia i ite e ua faaroo, e bapetizohia ihora.” (Ohipa 18:5-8) Aita Paulo i faaue i to ˈna mau hoa Kerisetiano ia faaohipa i te tahi mau taipe e hohoˈa faaroo i roto i ta ratou haamoriraa, ia ‘maue ê atu râ i te haamoriraa idolo’ e te tahi atu mau peu a te haamoriraa etene.—Korinetia 1, 10:14.

Aita i itehia e te feia tuatapapa e te feia maimi te mau haapapuraa e i faaohipa na te mau Kerisetiano matamua i te satauro. Te faahiti ra te hoê buka (History of the Cross) i te uiraa a te hoê taata papai o te hopea senekele 17: “E mauruuru anei Iesu ia ite i ta ˈNa mau pǐpǐ ia faahanahana i te hohoˈa o te mauhaa haapoheraa i nia iho Oia [ia au i tei parauhia] i te faaoromairaa i te mauiui aita hoi ta ˈna e hara, ma te haapao ore i te haama?” Eaha to oe manaˈo?

Eita te Atua e farii ia haamori tatou ia ˈna na roto i te mau taoˈa e hohoˈa. Ua ui Paulo: “Eaha to te hiero o te Atua ra atiraa ˈtu i te idolo?” (Korinetia 2, 6:14-16) Aita roa ˈtu te Bibilia e parau ra e ia faaohipa te Kerisetiano i roto i ta ˈna haamoriraa i te hohoˈa o te mauhaa haapoheraa ia Iesu.—A hiˈo i te Mataio 15:3; Mareko 7:13.

Na te aha e faaite o vai ma te mau Kerisetiano mau? Te here ïa, eiaha râ te satauro e te tahi atu taipe. Ua parau Iesu i ta ˈna mau pǐpǐ: “E tuu atu vau i te parau apî na outou, E aroha outou ia outou iho, mai ia ˈu e aroha ˈtu ia outou na, e aroha atoa hoi outou ia outou iho. O te mea teie e ite ai te taata atoa e, e pǐpǐ outou na ˈu, ia aroha outou ia outou iho.”—Ioane 13:34, 35.

[Parau iti faaôhia i te api 13]

Mea taa ê roa ta te feia papai Evanelia faataaraa i ta te taata e parau ra i teie tau e satauro

[Hohoˈa i te api 12]

Hohoˈa no te senekele 17 o te hoê haapoheraa i nia i te staurosʹ, o te buka “De Cruce” a Lipse

[Hohoˈa i te api 13]

Hohoˈa peni o te satauro Aiphiti, taipe o te ora (area senekele 14 hou to tatou tau)

[Faaiteraa i te tumu]

© DeA Picture Library/Art Resource, NY

[Hohoˈa i te api 13]

Satauro “gammée” i nia i te hiero Initia Laxmi Narayan

[Faaiteraa i te fatu o te hohoˈa i te api 14]

No roto mai i The Cross in Tradition, History, and Art (1897)