Xeen tiʼ baʼax ku taasik

Xeen tu cuadroil baʼax ku taasik

Baʼaloʼob maʼalobtak ku kanaʼal tiʼ u Yáax Tsʼíibil Reyes

Baʼaloʼob maʼalobtak ku kanaʼal tiʼ u Yáax Tsʼíibil Reyes

U Tʼaan Jéeobaeʼ kuxaʼan

Baʼaloʼob maʼalobtak ku kanaʼal tiʼ u Yáax Tsʼíibil Reyes

«KEN u beet u nuukil [le máaxoʼob utsoʼoboʼ], yaan u yutstal tu yóol kaaj; ken méekʼtáanakoʼob j-loolob máakoʼobeʼ ku yajtal tu yóol kaaj» (Proverbios 29:2). U Yáax Tsʼíibil Reyeseʼ ku yeʼesik jach jaaj le baʼax kiaʼalik le proverbioaʼ. Ku tsolik baʼaxoʼob tu beetaj Salomón, le táan u reinar tu yóokʼol u yúuchben kaajil Israel. Teʼ kʼiinoʼob jeʼeloʼ jach bin utsil yéetel yanchaj jeetsʼelil tiʼ le kaajaʼ. Le libroaʼ ku tsolik xan bix úuchik u jáatsal u kaajil Israel ka tsʼoʼok u kíimil Salomón, yéetel ku tʼaan tiʼ 14 reyoʼob, yanoʼobeʼ gobernarnajoʼob yóokʼol Israel, uláakʼoʼobeʼ tu yóokʼol Judá. Tiʼ le reyoʼobaʼ chéen kaʼatúul chúukpaj u yóol u meyajtoʼob Jéeobaiʼ. Le libro xanaʼ ku tʼaan tiʼ baʼaxoʼob tu beetaj seis utúulul profetaʼob utúul tiʼ letiʼobeʼ Elías.

Le libroaʼ tsʼíibtaʼab tu kaajil Jerusalén yéetel Judá tumen profeta Jeremías, tuláakal lelaʼ u tsikbalil baʼax úuch ichil óoliʼ ciento veintinueve jaʼaboʼob, káaj tu jaʼabil 1040 tak tu jaʼabil 911 táanil tiʼ u taalbal Cristo. Le táan u tsʼíibtik Jeremías le libroaʼ, tu xakʼaltaj úuchben tsʼíiboʼob jeʼex u libroi u «juʼunil u kuxtal Salomón». Baʼaleʼ bejlaʼeʼ minaʼan le úuchben libroʼobaʼ. (1 Reyes 11:41; 14:19; 15:7).

UTÚUL REY JACH YAAN U NAʼAT KU TAASIK JEETSʼELIL YÉETEL UTSIL

(1 Reyes 1:1-11:43)

U Yáax Tsʼíibil Reyeseʼ, ku káajal yéetel u tsikbalil tiʼ baʼax tu beetaj Adonías, u paal rey David, utiaʼal u chʼaʼik le reino tiʼ u taataoʼ. Baʼaleʼ le baʼax tu beetaj profeta Natanoʼ áantajnaj utiaʼal maʼ u jóokʼol Adonías yéetel le baʼax u tukulmaj kaʼachoʼ. Ka tsʼoʼokeʼ Salomón, u paal David, kʼuch u beetuba reyil. Jach lúub utsil tiʼ Jéeoba le baʼax tu kʼáataj Salomonoʼ, le oʼolal tu tsʼáaj «kʼaj óolalil yéetel naʼatil» bey xan «ayikʼalil yéetel tsikbeʼenil» tiʼ (1 Reyes 3:12, 13). Le naʼatil yéetel le ayikʼalil tsʼaʼab tiʼ Salomonoʼ tiʼ mix máak uláakʼ anchaji. Tu kʼiiniloʼob táan u gobernareʼ tu taasaj jeetsʼelil yéetel utsil tiʼ u kaajil Israel.

Salomoneʼ tu beetaj yaʼab nukuch najoʼob, ichil le jeʼeloʼobaʼ tiaʼan u templo Jéeobaiʼ yéetel uláakʼ jalaʼach najoʼob. Jéeobaeʼ tiaʼalaj tiʼ Salomón: «Teneʼ bíin in jetsʼkunt a [reino] tu luʼumil Israel, utiaʼal jaʼaboʼob minaʼan u xuul». Baʼaleʼ, utiaʼal lelaʼ Salomoneʼ unaj kaʼach u tsʼoʼokbesik baʼax kiaʼalik Jéeoba (1 Reyes 9:4, 5). Jéeobaeʼ tiaʼalaj xan tiʼ baʼax talmiloʼob jeʼel u yantal wa maʼ u tsʼoʼokbesaʼal u tʼaaneʼ. Baʼaleʼ Salomoneʼ tsʼoʼok u beel yéetel yaʼab koʼoleloʼob táanxel luʼumiloʼob. Le koʼoleloʼobaʼ, tu tsʼook u kʼiiniloʼob u kuxtal Salomoneʼ, tu beetoʼob u adorartik yaanal diosoʼob. Le oʼolal Jéeobaeʼ tiaʼalaj tiʼ yaan u jáatsal le reinooʼ. Tu jaʼabil 997 táanil tiʼ u taalbal Cristoeʼ, Salomoneʼ kíimij, 40 jaʼaboʼob gobernarnaji. Ku tsʼoʼoleʼ káaj u gobernar Roboam, u iijo.

U núukil kʼáatchiʼob:

1:5. ¿Baʼaxten Adoníaseʼ taakchaj u chʼaʼik le reino tiʼ David le maʼiliʼ kíimik Davidoʼ? Le Bibliaoʼ maʼ tiaʼalik. Baʼaleʼ tumen tsʼoʼok u kíimil Amnón yéetel Absalón u sukuʼunoʼob yéetel maʼ xaaneʼ tsʼoʼok xan u kíimil Quiliab, uláakʼ utúul u paal Davideʼ, le oʼolal Adoníaseʼ tu tuklaj letiʼ unaj kaʼach u reinar tumen letiʼ u maas nojchil u paalal David pʼaatal (2 Samuel 3:2-4; 13:28, 29; 18:14-17). Maʼ xaaneʼ, Adoníaseʼ tu tuklaj jach maʼ talam ken u tiaʼalint le reinooʼ tumen táan kaʼach u yáantaʼal tumen Joab u joʼolpóopil le soldadoʼoboʼ yéetel tumen Abiatar u nojchil le j-kʼiinoʼoboʼ. Le Bibliaoʼ maʼatech u yaʼalik wa u yojel Adonías yaan u beetaʼal reyil Salomón tumen David. Baʼaleʼ ka tu beetaj upʼéel nojoch janaleʼ maʼ tu invitartaj Salomoniʼ mix le uláakʼ máakoʼob ku meyajtkoʼob Davidoʼ (1 Reyes 1:9, 10). Lelaʼ ku yeʼeskeʼ tiʼ Adoníaseʼ maʼatech u lúubul utsil Salomón.

1:49–53; 2:13-25. ¿Baʼaxten Salomoneʼ tiaʼalaj ka kíimsaʼak Adonías kex tsʼoʼok kaʼach u saʼatsik le baʼax tu beetoʼ? Kex Betsabé wa Bat-seba maʼ tu naʼataj kaʼach baʼax oʼolal ku kʼáatik Adonías ka tsʼaʼabak Abisag utiaʼal u yatanteʼ, baʼaleʼ Salomoneʼ tu naʼataj. Rey Davideʼ kex maʼ anchaj mix baʼal u yil yéetel le x-kiʼichpam Abisagoʼ, baʼaleʼ ku yilaʼal kaʼach bey u yataneʼ. Jeʼex suukaʼanil kaʼach teʼ kʼiinoʼob jeʼeloʼ, le máax kun kʼuchul u beetuba reyileʼ letiʼ kun tiaʼalintik Abisag. Maʼ xaaneʼ, Adoníaseʼ tu tuklaj kaʼacheʼ wa ku tsʼoʼokol u beel yéetel Abisagueʼ jeʼel u páajtal u tiaʼalintik le reinooʼ. Salomoneʼ tu naʼataj lelaʼ, le oʼolal kex tsʼoʼok kaʼach u saʼatsik u siʼipil Adoníaseʼ tu beetaj u kíimsaʼal.

6:37–8:2. ¿Baʼax kʼiin ka kʼubaʼab le templo tiʼ Jéeobaoʼ? Le templooʼ tsʼoʼoksaʼab tu ocho mesil u jaʼabil 1027 táanil tiʼ u taalbal Cristo, lelaʼ úuch tu once jaʼabil u gobernación Salomón. Maʼ xaaneʼ, tu bisaj once meses u taasaʼal tuláakal baʼax kun meyaj ichil le templooʼ. Le oʼolaleʼ, maʼ xaaneʼ le templooʼ kʼubaʼab tiʼ Jéeoba tu siete mesil le jaʼab 1026. Le Bibliaoʼ ku tsolik xan uláakʼ jalaʼach najoʼob beetaʼab táanil tiʼ u kʼubaʼal le templooʼ, maʼ xaaneʼ utiaʼal u tsolik bukaʼaj uláakʼ jalaʼach najoʼob beetaʼabiʼ (2 Crónicas 5:1-3).

9:10–13. ¿Bin wa Salomón tu contra le ley tsʼaʼab tiʼ Moisés, ka tu síia veinte kaajoʼob yanoʼob tu luʼumil Galilea tiʼ Hiram, u reyil Tirooʼ? U libroi Levítico 25:23, 24, maʼ xaaneʼ táan u tʼaan chéen tiʼ le luʼumoʼob tuʼux kajaʼan le israelitaʼoboʼ. Le oʼolaleʼ, kex le kaajoʼob tu tsʼáaj Salomón tiʼ u reyil Tiro tiaʼanoʼob kaʼach tu jáal le luʼum tsʼaʼabaʼan tiʼe israelitaʼoboʼ, maʼ xaaneʼ u kajnáaliloʼobeʼ maʼ israelitaʼobiʼ (Éxodo 23:31). Maʼ xaan xaneʼ le baʼax tu beetaj Salomonoʼ, tu yeʼesaj maʼ táan kaʼach u tsʼoʼokbesik tuláakal le baʼax kiaʼalik le leyoʼ jeʼex ka yanchaj yaʼab u tsíimin yéetel yaʼab u yatanoʼobeʼ (Deuteronomio 17:16, 17). Kex maʼ ojéelaʼan jach baʼax péeks Salomón u síij le kaajoʼobaʼ, baʼaleʼ u reyil Tiroeʼ maʼ utschaj tu yichoʼobiʼ. Maʼ xaaneʼ, tumen jach kʼaskúuntaʼanoʼob tumen u kajnáaliloʼob wa tumen maʼ utstutʼaan tuʼux yanoʼobiʼ.

11:4. ¿U chʼijaʼanil wa Salomón beet u náachtal tiʼ Jéeoba? Maʼ xaaneʼ maʼ u chʼijaʼanil beetiʼ, tumen Salomoneʼ táankelem ka káaj u reinar, le oʼolaleʼ kex reinarnaj ich 40 jaʼabeʼ maʼ jach chʼijaʼan ka kíimiʼ. Tsʼoʼoleʼ letiʼeʼ maʼ tu jach pʼataj Jéeobaiʼ tumen kex táan kaʼach u meyajtik uláakʼ diosoʼobeʼ ku meyajtik xan Jéeoba.

Baʼaxoʼob ku kaʼansiktoʼon:

2:26, 27, 35. Tuláakal baʼax kiaʼalik Jéeobaeʼ ku béeychajal. Ka luʼsaʼab Abiatar, utúul u láakʼtsil Elí, u beet u j-kʼiinileʼ béeychaj «le baʼax tu yaʼalaj kaʼach Yuumtsil tu kaajil Silo tu yoʼolal u láakʼtsiloʼob Elí». Le ka tu tsʼáaj Sadoc u jeelint Abiatareʼ béeychaj xan le baʼax kiaʼalik Números 25:10-13 (Éxodo 6:25; 1 Samuel 2:31; 3:12; 1 Crónicas 24:3).

2:37, 41-46. ¿Baʼaxten maʼ unaj k-tuklik wa k-beetik upʼéel baʼax maʼ maʼalobeʼ maʼatan u bintoʼon kʼaasil? Le máaxoʼob tu yóoliliʼob ku náachtaloʼob tiʼ le bej ku bisaj tiʼ kuxtal minaʼan u xuuloʼ yaan u bin kʼaasil tiʼob (Mateo 7:14).

3:9, 12-14. Jéeobaeʼ ku núukik u payalchiʼ le máaxoʼob ku kʼáatkoʼob naʼat yéetel nuʼuktaj utiaʼal ka u yiloʼob u tsʼoʼokbeskoʼob baʼax kiaʼalik Diosoʼ (Santiago 1:5).

8:22-53. Salomoneʼ yéetel tuláakal u puksiʼikʼal tu tsʼáaj nib óolal tiʼ Jéeoba, le Dios ku chʼaʼik óotsililoʼ, ku béeykuntik baʼax kiaʼalik yéetel ku chʼenxikintik u payalchiʼ le máaxoʼob meyajtikoʼ. Wa k-tuukul tiʼ le baʼaxoʼob tiaʼalaj Salomón tiʼ Jéeoba ka tu kʼubaj le templooʼ, yaan xan k-tsʼáaik nib óolal tiʼ Jéeoba yoʼolal u jatsʼuts modos.

11:9-14, 23, 26. Ka náachchaj Salomón tiʼ Jéeoba tu tsʼook u kʼiiniloʼob u kuxtaleʼ, Jéeobaeʼ tu chaʼaj u líikʼil máaxoʼob baʼateltik Salomón. Jeʼex u yaʼalik apóstol Pedroeʼ: «Jajal Dioseʼ ku xachikuba tiʼ le j-kaʼanaʼal ichoʼoboʼ, baʼaleʼ ku tsʼáaik u siʼibal utsil tiʼ le máaxoʼob kabal u yóoloʼoboʼ» (1 Pedro 5:5).

11:30-40. Rey Salomoneʼ tu yóotaj u kíims Jeroboam tumen tu yojéeltaj baʼax aʼalaʼab tiʼ Jeroboam tumen Ahías. Lelaʼ kieʼeskeʼ Salomoneʼ jelpaj u tuukul, maʼ jeʼex úuchik u tuukul le ka káaj u reinar óoliʼ 40 jaʼabeak, ka tu saʼatsaj baʼax tu beetaj Adonías yéetel uláakʼ máakoʼobeʼ (1 Reyes 1:50-53) Tuláakal lelaʼ úuch tiʼ Salomón tumen tu náachkuntuba tiʼ Jéeoba.

KU JÁATSAL UPʼÉEL REINO

(1 Reyes 12:1-22:53)

Jeroboam yéetel u nuukiloʼob le kaajoʼ bin u yaʼaloʼob tiʼ rey Roboam ka u sáalkunt u kuuch le máakoʼob tsʼaʼab tumen Salomonoʼ. Baʼaleʼ Roboameʼ tiaʼalaj yaan u maas aalkúuntik u kuuchoʼob. Ka tsʼoʼokeʼ diez tiʼ le tribus ku gobernartikoʼ tu yéeyoʼob Jeroboam utiaʼal ka u beet u reyil tu yóokʼoloʼob. Bey túun jáatsik le reinooʼ. Roboameʼ gobernarnaj yóokʼol kaʼapʼéel tribu: Judá yéetel Benjamín. Jeroboameʼ gobernarnaj yóokʼol diez tribus tiʼ Israel.

Jeroboameʼ maʼ u kʼáat kaʼach ka xiʼik le máakoʼob u adorartoʼob Jéeoba tu kaajil Jerusalenoʼ, le oʼolal tu beetaj kaʼatúul mejen wakax yéetel oro, utúuleʼ tu tsʼáaj tu kaajil Dan uláakʼoʼ tu kaajil Betel. Ichil le reyoʼob gobernarnajoʼob tu kaajil Israel ka tsʼoʼok u kíimil Jeroboamoʼ, tiaʼan Nadab, Baasa, Ela, Zimri, Tibni, Omri, Acab, yéetel Ocozías. Abiyam, Asa, Josafat, yéetel Joram tu beetaj u reyiloʼob yóokʼol Judá ka tsʼoʼok u kíimil Roboam. Jujuntúul tiʼ le profetaʼob kuxlajoʼob tu kʼiinil le reyoʼoboʼ tiaʼan Ahías, Semaías, Jehú, Elías, Micaías yéetel utúul maʼatech u yaʼalaʼal u kʼaabaʼiʼ.

U núukil kʼáatchiʼob:

18:21. ¿Baʼaxten le máakoʼoboʼ maʼ tiaʼaloʼob mix baʼal ka kʼáataʼab tiʼob tumen Elías wa u kʼáat u meyajtoʼob Jéeoba wa Baal? Maʼ xaaneʼ letiʼobeʼ yaachaj u yóoloʼob tumen tu yiloʼob maʼ táan u adorarkoʼob Jéeoba jeʼex u kʼáatkoʼ. Maʼ xaan xaneʼ tsʼoʼok u pʼáatal maʼ kʼaas u yilkoʼob u adorarkoʼob Baal kex kiaʼalikoʼob táan u adorarkoʼob Jéeoba. Baʼaleʼ ka tsʼoʼok u yeʼesik u nojoch páajtalil Jéeobaiʼ, letiʼobeʼ tiaʼaloʼob: «¡Yuumtsileʼ [Dios], Yuumtsileʼ letiʼ [u Jaajil Dios]!» (1 Reyes 18:39.)

20:34. ¿Baʼaxten Acabeʼ maʼ tu kíimsaj u reyil Siria ka tsʼoʼok u yáantaʼal tumen Jéeoba u tsʼáanchaʼatiʼ? Acabeʼ maʼ tu kíimsaj Ben-adadiʼ, baʼaxeʼ tu beetaj upʼéel núuptʼaan tu yéetel. Ben-adadeʼ tiaʼalaj tiʼ Acab jeʼel u sutik le kaajoʼob chʼaʼantiʼoboʼ yéetel tiaʼalaj tiʼ jeʼel u páajtal u chʼaʼik bejoʼob tu kaajil Damascoeʼ, maʼ xaaneʼ utiaʼal u tsʼáaik u kúuchiloʼob koonol. Úuchileʼ u taata Ben-adadeʼ tu chʼaʼaj xan bejoʼob tu kaajil Samaria utiaʼal u tsʼáaik kúuchiloʼob koonol. Bey túunoʼ Acabeʼ maʼ tu kíimsaj Ben-adadiʼ utiaʼal ka áantaʼak u tsʼáa kúuchiloʼob koonol tu kaajil Damasco.

Baʼaxoʼob ku kaʼansiktoʼon:

12:13, 14. Ken k-chʼaʼatukult baʼaloʼob kʼaʼanantak ichil k-kuxtaleʼ, kʼaʼabéet k-kʼáatik áantaj tiʼ sukuʼunoʼob jach u naʼatmoʼob tubeel le Biblia yéetel jach u yaabiltmoʼob baʼax kiaʼalikoʼ.

13:11-24. Jeʼel baʼalak tsolnuʼukil ka tsʼaʼabaktoʼoneʼ wa k-ilik maʼ jach nuʼukaʼaneʼ, kex tiʼ utúul sukuʼun u taaleʼ, kʼaʼabéet k-ilik baʼax kiaʼalik le Biblia yoʼolaloʼ (1 Juan 4:1).

14:13. Jéeobaeʼ ku yilik baʼax maʼalob yaan ichil k-puksiʼikʼal. Kex maʼ yaʼab baʼax maʼalob yaneʼeʼ, Jéeobaeʼ jeʼel u yáantkoʼon k-yaʼabkunt wa k-ilik meyajtik jeʼex u kʼáateʼ.

15:10-13. Toʼoneʼexeʼ kʼaʼabéet k-náachtal tiʼ u kaʼansaj le máaxoʼob tsʼoʼok u xúumpʼatkoʼob Diosoʼ yéetel kʼaʼabéet k-tsʼáaik kʼaj óoltbil le jaajil adoracionoʼ.

17:10-16. Le koʼolel Sareptai kimen u yíichameʼ, u yojel kaʼach Elíaseʼ utúul u profeta Jéeoba, le oʼolal tu kʼamaj jeʼex u kʼamaʼal utúul profetaeʼ. Le koʼolel túunaʼ tu kʼamaj yaʼab utsiloʼob tiʼ Jéeoba. Teʼ kʼiinoʼob xanaʼ Jéeobaeʼ ku taasik utsil tiʼ le máaxoʼob u jach kʼubmaj u yóoloʼob u kʼaʼaytoʼob le reinooʼ (Mateo 6:33; 10:41, 42; Hebreob 6:10).

19:1-8. Ken k-máans chʼaʼapachtajileʼ Jéeobaeʼ tiaʼan t-iknal utiaʼal u yáantoʼoneʼ (2 Corintoiloʼob 4:7-9).

19:10, 14, 18. Le máaxoʼob meyajtik Jéeobaoʼ maʼatech u yuʼubkubaʼob tu juunaloʼob tumen tiaʼan Jéeoba tu yéeteloʼobeʼ bey xan le sukuʼunoʼoboʼ.

19:11-13. Jéeobaeʼ maʼ tiaʼan teʼ iikʼoʼ, mix teʼ kíilbal luʼumoʼ mix teʼ kʼáakʼoʼ mix tiʼ uláakʼ baʼaloʼob.

20:11. Ka tiaʼalaj Ben-adad yaan u xuʼulsik tiʼ Samariaeʼ, u reyil Israeleʼ tiaʼalaj: «Maʼ a kʼaʼaytik paʼa muukʼ maʼiliʼ kʼuchuk u kʼiiniliʼ». Ken tsʼaʼabaktoʼon upʼéel meyaj mix utéen k-beeteʼ maʼ unaj k-tuklik jeʼel u páajtal k-beetik chéen yéetel k-muukʼeʼ (Proverbios 27:1; Santiago 4:13-16).

Jach kʼaʼanan baʼax ku kaʼansiktoʼon

Ka tu kʼaʼajsaj Moisés tiʼ le israelitaʼob le kʼiin ka tsʼaʼabtiʼob le leyoʼob tu witsil Sinaíeʼ, tiaʼalaj: « Bejelaʼaʼ tiʼ le kʼiinaʼ kin tsʼáaik teʼex a yéeyeʼex le kiʼ tʼaanoʼobaʼ, wa le loolob tʼaanoʼobaʼ: kiʼ tʼaan, wa ka wuʼuyaj tʼantikeʼex u nuʼukbeʼen tʼaanoʼob Yuumtsil a [Dioseʼex] tsʼoʼok u yaʼalik teʼex bejelaʼaʼ. Loolob tʼaan, wa ka bineʼex tu paach [diosoʼob] maʼ a kʼaj óoleʼex, utiaʼal a j-maʼ uʼuyaj tʼantikeʼex u nuʼukbeʼen tʼaanoʼob Yuumtsil a [Dioseʼex], bey xan wa ka tselikabaʼex tiʼ le bej kin weʼesik teʼex bejelaʼaʼ» (Deuteronomio 11:26-28).

Le tekstoaʼ kieʼesik jach jaaj baʼax kiaʼalik u Yáax Tsʼíibil Reyes. Jeʼex tsʼoʼok k-ilkaʼ, le libroaʼ ku taasik yaʼab kaʼansajoʼob jach kʼaʼanantakoʼob. Le baʼaxoʼob tsʼíibtaʼan teʼ libroaʼ, kuxaʼan yéetel yaan u páajtalil (Hebreob 4:12).

[U tsolajil le oochel teʼ táan juʼun 13]

Le templooʼ yéetel uláakʼ jalaʼach najoʼob tu beetaj Salomón

[U tsolajil le oochel teʼ táan juʼun 14]

Ka tsʼoʼok u yeʼesik u nojoch páajtalil Jéeobaeʼ, le máakoʼoboʼ tiaʼaloʼob: «[¡]Yuumtsileʼ letiʼ [u Jaajil Dios]!»