Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 9

«¡Colgalsit de galyoxh!»

«¡Colgalsit de galyoxh!»

«Colguigaity guirá cós mal ni noʼ lainy xcalnabanyto xomod galyoxh, cós buidy, diti gacto buñ ni digaldi guisian gony galyoxh, diti guiniiny gonyto cós mal né diti guisobladxto, portín pal ronyto guirá ndeʼ cayento dioxh» (COLOSENSES 3:5).

1, 2. ¿Xí tramp biquiin Balaam par ñab israelitas ló galkié?

 BUÑ ni ranás nimal, primer rayopy xi roo nimal ni nainy láabu guisiabbu ló tramp. Órni ma nanbu xi láani roo nimal reʼ, ragoʼbu galrro lainy tramp par guámu. Órni nimal reʼ riab ló tramp rabaladxbu, portín gonbu xi ni merpa roo nimal reʼ.

2 Scúca buñ labúu guiab ló tramp. ¿De xí tramp canino? Guisuidyno ni gosaclóo israelitas. Dzú mápa mer tzoʼyibu ló Layoo ni Dios Bidudy xtiitz guicaʼyibu, biguaʼyibu ló láach ni góc laa Moab. Rey xtuny gudx Moab bidudybu xiroʼ bidxiich a Balaam par naniʼbu mal de gudx Israel. Bidxin midid, Balaam biyopy mod ñab buñ israelitas ló galkié modreʼ Jehováca natudy layibu ló castig. Por ngú golútzaybu tramp ni biquiimbu, bixelbu tipnés mbioxhlas gonaʼ ro dxee israelitas par ñatnéyibu israelitas (Números 22:1-7; 31:15, 16; Apocalipsis 2:14).

3. ¿Balaati midid birebuʼ tramp ni buny Balaam?

3 ¿Biab israelitas ló trampcu la? Scú. Xidal mil buñguieeu «gosaló buny galyoxh né guirá xiindzap Moab». Láaca bienyibu dioxh falz, ladni goyoʼ dioxh ni góc laa Baal de Peor, dioxh de galyoxh. Por ngú goity 24.000 israelitas órni ma yaaca tzoʼyibu ló Layoo ni Dios Bidudy xtiitz guicaʼyibu (Números 25:1-9).

4. ¿Xigony xidal mil israelitas biab ló galyoxh?

4 ¿Xigony biab xidal israelitas ló xtramp Balaam? Portín goyoʼyibu galrrasaʼ nosi por láasiyibu né máspa goniiny ñonyibu galyoxh. Láaca bialadxyibu guirá ni buny Jehová por layibu ló dzú ni see. Ná goyoʼ razón ñonyibu ni ná Jehová. Jehová goleʼ layibu gudx Egipto, biyaʼan layibu ló yoovich né gondxiʼdot layibu dada bidxinyibu ló layoo ni non nacaʼyibu (Hebreos 3:12). Ná scú, más bioladxyibu galyoxh. Apóstol Pablo bilitz lóono: «Nili gonyno galyoxh, xomod tipnésyibu ni buny galyoxh» né goity (1 Corintios 10:8).

5, 6. ¿Xí rasuidyno ni gosaclóo israelitas órni mápa mer tzoʼyibu ló Layoo ni Dios Bidudy xtiitz guicaʼyibu?

5 Lóono ma noʼno gaxtiguié de Gudxlio móz. Labúu guinino que nacno xomod israelitas ni mápa mer tzoʼ ló toib Gudxlio móz (1 Corintios 10:11). Ló naareʼ, buñ pór galyoxh noʼ ló xpensary más que buñ moabitas, né naguel racáni dada xpiin Dios. Scú láani, galyoxh ngú ni más raquiin Buñdzab par guicantaʼ xpiin Dios (Números 25:6, 14; 2 Corintios 2:11; Judas 4).

6 Por ngú, gonabdiitz looyca: «¿Xí nainy naʼ? ¿Nainy naʼ goni galyoxh ni rony que guisaca sacró por tipratsi la? ¿O nainy naʼ guibani goxt por tipzó ló Gudxlio móz la?». ¿Nigolú rasac guisobno órni Jehová raiby lóono: «¡Colgalsit de galyoxh!»? (1 Corintios 6:18).

¿XÍ LÁANI NGÚ GALYOXH?

7, 8. a) ¿Xí láani ngú galyoxh? b) ¿Xigony galyoxh nacni toib galkié rodann?

7 Xidal buñ diti ratoy nipa balaquien né rabixladxyibu ley xtuny Dios ro ritlaa que diti non gonyno galyoxh. Ló la Biblia, diitz galyoxh radudyni diitz bisaʼ clas galyoxh ni rony buñ ni diti ma buny galtzeʼel, xomod rony mandary Dios gacni. Láaca raguiñani órni buñguieeu ratné saʼ buñguieeuca, buñgonaʼ ratné saʼ buñgonaʼca o órni buñ ratné toib nimal. Láaca radudyni diitz órni toib buñ raquiin roʼ par kit ro ranés buñguieeu o ro ranés buñgonaʼ, órni buñ ratné saʼ né rony láani niis lad ro raxoʼon o órni toib buñ raguit xan stoib buñ ni diti nac tzeʼel, ndeʼ láaca nacni galyoxh. (Bibiʼ ni ná nota 23, «Buñ ni diti ratoy lóo né buñ buidy»).

8 La Biblia nayadit náni que toib buñ ni diti rasian rony galyoxh diti labúu tzoʼbu lainy congregación (1 Corintios 6:9; Apocalipsis 22:15). Láaca, buñ ni rony galyoxh rasnitbu respet láacabu né stipnés buñ ma diti rap respet láabu. Galyoxh ratudyni buñ ló galrrioʼob, xcalrrienyibu ronynaa layibu, racxiinyibu lafuers, rioʼ galrradíil lainy xcaltzeelyibu, ranás galguitz layibu né dada raityibu (bíil Gálatas 6:7, 8). Pal buñ ñony pensary ló galrrioʼob ni ritné galyoxh, sigory buñ diti ñony láani. Per xidal buñ nosi rony pensary gony galyoxh, né por ngú riabyibu loni. Xidal buelt, pornografía rasiab layibu ló galyoxh.

PORNOGRAFÍA RASIABNI BUÑ LÓ GALYOXH

9. ¿Xigony pornografía nacni toib riesga?

9 Pornografía rascuanyni galyoxh lainy xcalnabany buñ. Ló naareʼ pornografía noʼni guirá lad: ló revistas, libros, canciones, programas de televisión né láaca ló Internet. Xidal buñ rony pensary que pornografía ditini mal, per nacni toib riesga. Láani labúu gonyni que buñ guirási ór gap gan gatné saʼ, gony pensary pór cós yox. Pornografía labúu gonyni que guiabbu ló stipnés galyoxh xomod kityibu ro nacyibu buñguieeu o ro nacyibu buñgonaʼ, coʼni galrradíil lainy galtzeʼel né dada labúu guichílni galtzeʼel (Romanos 1:24-27; Efesios 4:19). (Bibiʼ ni ná nota 24, «Buñ ni raguit ro nac buñguieeu o ro nac buñgonaʼ»).

Non gapno cuidad órni guiquiinno Internet.

10. ¿Ximod racné lóono Santiago 1:14, 15 par diti tzaguiabno ló galyoxh?

10 Rasac guienno xi láani rasiab buñ ló galyoxh. Guienno xi ná Santiago 1:14, 15: «Tigaagano ragoʼno lóono ló prueby por cós mal ni raniiny lóono gonyno. Ór cú, órni cós mal ni raniiny lóono gonyno ma nadipni, ronyno galkié, né galkié riné lóono ló galgoity». Por ngú, órni guitzanló pensary mal ló xcalrrienlo nimaca goleʼ láani. Pal tisintiempsi rabiʼlo dibuj o retrat ro sieed galyoxh nimaca bidxinay lólo stoib lad, bisioʼy computadora, bitzaʼ canal xtuny televisión. Diti guidudylo lagary tzoʼ cós mal lainy xcalnabanylo, par diti tzaguiablo ló galyoxh antes de gonyni gan looy (bíil Mateo 5:29, 30).

11. ¿Ximod labúu gacné Jehová lóono cueʼno galyoxh ló xpensaryno?

11 Jehová rimbutzaay lóono más que lóocano. Por ngú rimbubu xi debilidad napno. Per láaca nanbu que labúu gonyno gan láani. Jehová raiby lóono: «Colguigaity guirá cós mal ni noʼ lainy xcalnabanyto xomod galyoxh, cós buidy, diti gacto buñ ni digaldi guisian gony galyoxh, diti guiniiny gonyto cós mal né diti guisobladxto, portín pal ronyto guirá ndeʼ cayento dioxh» (Colosenses 3:5). Nagan guisob buñ mandary reʼ, per Jehová nap paseins né sacnébu lóono (Salmo 68:19). Toib mbioxhlas ni nac cristiano biabbu ló vis de pornografía né godxitbu ro nacbu buñguieeu. Xcompañerbu de yolayscuel goniʼ que wal rony mbioxhlas láani. Per láabu goniʼbu: «Buny buidyni xcalrriena né xtolni góca buñyox». Bidudybu cuent que non nachocbu ló xcaanbu, né xcalrracné Jehová labúu bisiambu vis reʼ. Pal rieed galyoxh ló xpensarylo gonab «galnadip ni radudy Dios lóono» par gaplo toib galrrien nayaa (2 Corintios 4:7; 1 Corintios 9:27).

12. ¿Xigony non gapno xcalnabanyno?

12 Salomón bicaʼ: «Gop xcalnabanylo más que nitisi cós, portín ronoʼni ralainy vida» (Proverbios 4:23). «Galnabany» láani ngú ni napno nislainy, ngú ni rabiʼ Jehová. Ni rabiʼno rakíilni lóono gonyno láani. Job ni diti bisian a Jehová goniʼ: «Naʼ ma buni toib acuerdo né bisalóya. Por ngú, diti radudy ló xpensari goni galyoxh né toib mbioxhlasien» (Job 31:1). Xomodca Job, non guicaano cuidad ni rabiʼno né ni ronyno pensary. Láaca non guinabno lóo Jehová ni gonab salmista: «Buny que bisalóya diti guibiʼni cós ni diti raquiin» (Salmos 119:37).

DINA DITI BUNY XINÉSNI

13. ¿Xí clas buñ bidzak Dina?

13 Buñ ni radzakno labúu guikíilyibu lóono gonyno cós tzaay o gonyno cós mal. Pal radzaklo buñ ni rasob ni ná Dios, sacnéyibu looy gonylo ngúca (Proverbios 13:20; bíil 1 Corintios 15:33). Ni gosaclóo Dina raslooyni lóono balaati rasac guidzakno buñ ni natzaay xcalrrien. Dina góc toibtica xiindzap Jacob, goniʼsbu lainy toib famil ni buny adorar a Jehová. Dina diti gócbu toib buñyox, per guirá ór bidzakbu mbioxhlas de gudx Canaán. Guirá buñreʼ diti buny adoraryibu Jehová, par layibu diti mal gony buñ galyoxh. Buñ bimbu layibu por guirá galyoxh ni bunyibu (Levítico 18:6-25). Órni Dina goyoʼ né ximig, bimbubu toib mbioxhlas cananeo ni góc laa Siquem, mbioxhlas reʼ bioladxbu Dina. Ná xfamil Siquem «gop respet» a Siquem, per diti gondxiʼbu Jehová (Génesis 34:18, 19).

14. ¿Xí gosaclóo Dina?

14 Siquem buny cós ni par láabu wal rony buñ. Láabu nigolú bioladxbu Dina, né «sanébu» né «bixinbu mbioxhlas reʼ» (bíil Génesis 34:1-4). Galkié rodann reʼ nigolú goloʼni galnagan ronoʼ Dina né ronoʼ guirá xfamilbu (Génesis 34:7, 25-31; Gálatas 6:7, 8).

15, 16. ¿Ximod labúu gacno buñ ni noʼ xcalrrien?

15 Diti fuerspa guichéno xomod Dina par guidudyno cuent que ni rony mandary Jehová nacni par tzeeni lóono galán. Proverbios 13:20 ná: «Buñ ni rasané buñ ni noʼ xcalrrien sadxin sac buñ ni noʼ xcalrrien, per ni radzak buñ ngaʼal sarecaa mal». Goloʼ guiclo guienlo né xcalrracné la Biblia «guirá néz ni natzaay», né modreʼ diti sadudylo ló galrrioʼob ni diti non tudylo (Proverbios 2:6-9; Salmo 1:1-3).

16 Par gacno buñ ni noʼ xcalrrien, non guisuidyno la Biblia, antes de coʼno guicno gonyno toib cós guinabno lóo Jehová né guisobno xilitz mós ni rony xinésni né naní xcalrrien (Mateo 24:45; Santiago 1:5). Guiráno nacno buñ galkié né napno debilidad (Jeremías 17:9). Per ¿xí láani ñonylo pal toib buñ ñaiby looy de que noʼ riesga guiablo ló galyoxh? ¿Nadzuitzlo o ñaclo buñdxo né nacacuentlo galrracnécu la? (2 Reyes 22:18, 19).

17. Bisetlaa toib ejemplo ni raslooy que xilitz stipnés herman labúu gacné lóono.

17 Buny pensary ló ndeʼ. Lagary ro toib herman rony dxiin, toib buñguieeu rasaló ragobioo né raruʼ láabu tzeeyibu pasiary. Ná buñguieeu reʼ diti rony adorarbu Jehová, natzaaybu né móz nacbu. Stoib herman rabiʼ layibu né raibybu hermana reʼ gap cuidad. ¿Xí ñonybu? ¿Naniʼbu que diti nigolúni la, o nacacuentbu litz reʼ? Nandxichno que hermana reʼ nadxiʼbu Jehová né raniiny gonybu xinésni. Per pal guirá ór rareʼbu né buñguieeu reʼ, ¿cayalsitbu de galyoxh la, o más rapbu confianz xcalnabanycabu? (Proverbios 22:3; 28:26; Mateo 6:13; 26:41).

GUISUIDYNO EJEMPLO XTUNY JOSÉ

18, 19. ¿Xigony golsit José de galyoxh?

18 Órni José góc mbioxhlas, goyoʼbu xan xomandary buñ egipcios. Dzúna dzú tzeʼel xpixuanbu gonab ñatné láabu, per José gon que mal láani. Láabu nigolú binladxbu Jehová né bunybu ni ná Jehová, por ngú diti gosaguelbu xtiitz gonaʼ reʼ. José góc toib mós né diti labúu ñonybu dxiin stoib lagary. Toibtica dzú buñgonaʼ reʼ buny lafuers ñatné láabu, per «bixonybu» (bíil Génesis 39:7-12).

19 Sigory diti labúu ñony José ngú pal diti nabeʼbu galyoxh ló xpensarybu o naniiny láabu ñatnébu gonaʼcu. Más gosac par láabu nadzakbu Jehová. Gochbu tzeʼel Potifar: «Láabu diti riaabu xitcal naʼ, nosi looy, portín looy nga tzeelbu. Por ngú, ¿ximod labúu ñoni galkié rodann reʼ né nigolú nachéya nisló Dios?» (Génesis 39:8, 9).

20. ¿Xigony nanno que Jehová bibaladxbu né José?

20 Ná goyoʼbu sit de lidxbu né de xfamilbu, dipa bisiambu Dios, né por ngú Jehová bidudy galnasác láabu (Génesis 41:39-49). Jehová nigolú bibaladxbu órni bibiʼbu que José buny ni nábu (Proverbios 27:11). Ná nagan cueʼno galyoxh tiplad, guisetnaladxno diitzreʼ: «Lóoto ni nadxiʼto Jehová, colguianladx cós mal. Láabu cayanbu guirá ni diti rasian láabu, ralaabu buñ ladxña buñ mal» (Salmo 97:10).

21. ¿Ximod bisuʼ toib hermano a José?

21 Guirá dzú, xpiin Jehová raslooyibu né balory que rianladxyibu cós mal né nadxiʼyibu cós tzaay (Amós 5:15). Ná pal nacno buñgol o mbioxhlas, guiráno labúu gonyno ni ná Jehová. Toib hermano mbioxhlas rasetlaa que toib mbioxhlas gonaʼ ni riee scuel toibsi né láabu, diti bitoy lóo né góoch láabu que pal ñacnébu mbioxhlas reʼ ñony examen de Matemáticas, mbioxhlas gonaʼ reʼ ñatné láabu. ¿Xí buny hermano reʼ? Bisuʼbu José. Láabu nábu: «Nimaca goodxi láabu que yaca. Por ni buni ngú diti bisnita respet naʼca». Órni buñ rony galyoxh tipratsi ragoʼ nakitni xcalnabanybu, portín después ritnéni galrrioʼob né ma diti rasacyibu sacró (Hebreos 11:25). Per órni rasobyibu ni ná Jehová guirá ór rioʼ nakityibu (Proverbios 10:22).

BIDUDY LAGARY GACNÉ JEHOVÁ LOOY

22, 23. ¿Ximod labúu gacné Jehová lóono pal riabno ló toib galkié rodann?

22 Buñdzab sayopy mod guiabno ló galyoxh né ndeʼ labúu gacni toib prueby rodann. Guiráno rioʼ ór labúu guitzanló cós mal ló xpensaryno (Romanos 7:21-25). Jehová nan né «rasetnaladxbu que nacno yoo» (Salmo 103:14). Per ¿xí rac pal toib cristiano riab ló galyoxh? Ná nacni toib galkié rodann, noʼ ni labúu gonybu. Pal rac arrepentirbu né guidopy xcalnabanybu, Jehová sacné láabu, portín puextca noʼbu guitudybu scásiʼ xcalkié buñ (Salmo 86:5; Santiago 5:16; bíil Proverbios 28:13).

23 Jehová radudybu lóono ancianos ni nac xomod toib galrrascad, layibu randxiʼdotyibu lóono (Efesios 4:8, 12; Santiago 5:14, 15). Ancianos noʼyibu par gacnéyibu lóono guidzakno Jehová sacró (Proverbios 15:32).

GOLOʼ XCALRRIENLO

24, 25. a) ¿Xí radudy diitz coʼ buñ xcalrrien? b) ¿Xigony pal ragoʼno xcalrrienno racnéni lóono diti tzaguiabno ló galyoxh?

24 Par labúu gonyno xinésni non guienno que ni rony mandary Jehová racnéni lóono. Diti nainy lóono gacno xomod mbioxhlas ni diti goloʼ xcalrrien ni ritlaa ló Proverbios 7:6-23. Diti goloʼbu xcalrriembu, por ngú biabbu ló galyoxh. Órni toib buñ ragoʼ xcalrrien, diti nosi radudyni diitz que naní guicbu. Xalagary ngú, radudyni diitz que riembu ximod rony pensary Dios né rasobbu láani. Bisetnaladx diitzreʼ: «Nitisi buñ ni noʼ xcalrrien nadxiʼbu láacabu. Nitisi buñ ni rientzaay sarebuʼ ni gony» (Proverbios 19:8).

25 ¿Naplo confianz que ni ranab Dios galán láani né pal rasoblo ni nábu sabanylo goxt la? (Salmo 19:7-10; Isaías 48:17, 18). Pal diti noʼlo de acuerdo né láani, buny pensary ló guirá cós tzaay ni ma buny Jehová por looy. La Biblia ná: «Colgony prueby né colguibiʼ que Jehová natzaaybu» (Salmo 34:8). Pal ronylo pensary ló guirá ni ma buny Jehová por looy, sonladxlo láabu más. Binladx ni Jehová ronladx né bianladx ni Jehová rianladx. Goloʼ ló xpensarylo pór cós tzaay, cós ni nigolú, ni nac xinésni, ni nayaa, bislooy galrronladx, bisetlaa cós ni galán nac (Filipenses 4:8, 9). Labúu gonyno xomod buny José, sacró goyeeni láabu portín bisobbu xilitz Jehová (Isaías 64:8).

26. ¿Xí guisuidyno ló chop capítulos ni sieed?

26 Jehová raniiny guibanyno nakit, ná pal noʼ tzeelno o yaca. Ló chop capítulos ni sieed, sasuidyno xi labúu gacné lóono guibanyno goxt lainy xcaltzeelno.