Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 2

Gapno toib galrrien nayaa nisló Dios

Gapno toib galrrien nayaa nisló Dios

«Colgap toib galrrien nayaa» (1 PEDRO 3:16).

1, 2. a) ¿Xigony raquiinno galrracné órni diti rimbuno lagary ro soʼno? b) ¿Xí galrracné ma bidudy Jehová lóono?

 BUNY pensary que casaalo ló yoovich. Ralopy buu né rasalni yox guirá lad. Por ngú diti toibsi mod rien lagarycu. ¿Ximod labúu ganlo pu niis guináslo? Sigory saquiinlo toib brújula, Govitz, vitzón, toib mapa o toib buñ ni rimbutzaay lagarycu par conés looy. Nigoreʼ buny pensary que laʼga casaalo ranás gueʼel looy ló néz. ¿Xí láani naquiinlo par diti narel ñeʼlo? Naquiinlo toib lámpara. Pal raquiinlo guirá ndeʼ labúu guilaani looy.

2 Laʼga nabanyno racalóno xidal galnagan né rioʼ ór diti nanno xi gonyno. Per Jehová ma bidudy lóono toib galrrien ni conés lóono (Santiago 1:17). Guibiʼno xi ngú galrrien né ximod ronyni dxiin. Después guisuidyno ximod labúu conésno láani, xigony coʼno cuent xcalrrien stipnés né xi galnasác sacaʼno pal napno toib galrrien nayaa.

¿XÍ NGÚ GALRRIEN NÉ XIMOD RONYNI DXIIN?

3. ¿Xí radudy diitz galrrien?

3 Galrrien nacni toib galrrascad sacróyen ni bidudy Jehová lóono. Nacni xomod toib rudx ni raiby lóono xi ngú cós tzaay né xi ngú cós mal. Diitz griego ni rac traducir ló la Biblia «galrrien», radudyni diitz «ni buñ nan de láacabu». Órni xcalrrienno ronyni dxiin galán, racnéni lóono ganno xi claspa buñ nacno, ndeʼ radudy diitz mod ronyno pensary né mod rasacno. Labúu conésni lóono gonyno cós tzaay né conésni lóono par diti gonyno cós mal. Órni ronyno toib cós galán, xcalrrienno ronyni que guibaladxno né órni diti ronyno xinésni rasioʼobni lóono. (Bibiʼ ni ná nota 5, «Galrrien»).

4, 5. a) ¿Xí buny Adán né Eva órni diti goloʼyibu cuent xcalrrienyibu? b) ¿Xí ejemplos ni sieed ló la Biblia raslooy lóono ximod rony dxiin galrrien?

4 Tigaagano guibiʼno pal coʼno cuent xcalrrienno o yaca. Adán né Eva diti goloʼyibu cuent xcalrrienyibu, né por ngú bunyibu galkié. Después bioʼobni layibu, malís bichéyibu per ma diti goyoʼ remeidy (Génesis 3:7, 8). Adán né Eva goncayibu que diti láani ngú gac nayaʼyibu nisló Dios, portín diti gopyibu galkié. Per ná scú diti goloʼyibu cuent xcalrrienyibu.

5 Xidal buñ galkié ma goloʼyibu cuent xcalrrienyibu. Job góc toibtica de layibu. Láabu goloʼbu cuent xcalrriembu, por ngú bunybu xinésni né labúu goniʼbu: «Xcalnabani diti sagotz dool naʼ laʼga nabani» (Job 27:6). Órni Job goniʼ de xcalnabany, bidudybu diitz que nacni xcalrriembu, o toib rudx ni góoch láabu xi ngú cós tzaay né xi ngú cós mal. Per David, rioʼ ór diti goloʼ cuent xcalrrien né diti bisobbu Jehová. Por ejemplo, toibtica buelt diti gopbu respet rey Saúl. Después «xcalnabanybu bisioʼob láabu» (1 Samuel 24:5). Xcalrriembu diti goyoʼni sacró portín bunybu cós mal. Pal nagoʼbu cuent láani, ma diti ñonybu láani stoib.

6. ¿Xigony ranino que Dios ma bidudy galrrien a guirá buñ?

6 Dada tipnés buñ ni diti rony ni ná Jehová, radudy cuent que noʼ tipnés cós tzaay ni labúu gonyibu né noʼ tipnés cós mal ni diti labúu gonyibu. La Biblia ná: «Xpensaryibu ronynudy layibu o rony que rasacyibu sacró» (Romanos 2:14, 15). Por ejemplo, xidal buñ nan que mal láani guigaityibu buñ o cuannyibu. Ná diti nanyibu, cagoʼyibu cuent xcalrrienyibu, ni ma bidudy Jehová lóono né ni raiby lóono xi ngú cós tzaay né xi ngú cós mal. Láaca casobyibu xilitz Dios, ndeʼ radudy diitz galnigolú ni ma bidudy Dios lóono par gonyno xinésni.

7. ¿Xigony rioʼ ór xcalrrienno labúu guichéni?

7 Per rioʼ ór xcalrrienno labúu guichéni. Por ni nacno buñ galkié, xpensaryno né mod rasacno labúu guixinni xcalrrienno né conésni lóono gonyno cós mal. Diti ralnéno toib galrrien ni rony dxiin galán, non conésno láani. Por ejemplo, José diti biabbu ló galkié portín golonésbu xcalrriembu galán (Génesis 39:1, 2, 7-12). Láaca labúu conésno xcalrrienno né xcalrracné Jehová, láabu radudybu lóono espíritu santo né litz ni sieed ló la Biblia (Romanos 9:1). Nigoreʼ guisuidyno ximod conésno xcalrrienno.

¿XIMOD LABÚU CONÉSNO XCALRRIENNO?

8. a) ¿Ximod labúu guikíil xcalnabanyno a xcalrrienno? b) ¿Xí non guinabdiitzno lóocano antes de coʼno guicno gonyno toib cós?

8 Tipnés buñ rony pensary que órni ragoʼyibu cuent xcalrrienyibu, casobdiitzyibu xcalnabanyibu. Ronyibu pensary que labúu gonyibu nitisi nainy layibu pal rasacyibu sacró. Per xcalnabanyno rachéni né rony mandaryni lóono, labúu gonyni mal xcalrrienno né guiscúni lóono. La Biblia ná: «Galnabany ngú ni más rascú que nitisi cós né diti napni remeidy. ¿Chú labúu guimbu láani?» (Jeremías 17:9). Labúu gonyno crer que cayonyno xinésni, ná diti nacni scú. Por ejemplo, apóstol Pablo antes de ñacbu xpiin Cristo, nigolú nadip cuanalbu cristianos par gonynabu biinreʼ. Xcalrriembu diti bisioʼobni láabu, portín par láabu xinésni cayonybu. Per después, biembu que rasac gapbu toib galrrien nayaa nisló Jehová (Hechos 23:1; 1 Corintios 4:4; 2 Timoteo 1:3). Órni Pablo bidudy cuent que Jehová diti bioladx ni cayonybu, bitzaʼbu mod gócbu. Riendxichni que antes de coʼno guicno gonyno toib cós non guinabdiitzno ndeʼ: «¿Xí raniiny Jehová goni?».

9. ¿Xí radudy diitz guidzuibyno Dios?

9 Órni ronladxno toib buñ, diti nainy lóono guisioʼobno xcalnabanybu. Nadxiʼno Jehová, por ngú láaca dipa nainy lóono guisioʼobno xcalnabanybu. Láaca nigolú rasac guidzuibyno Dios par diti gonyno cós ni diti rioladxbu. Guisuidyno ni gosaclóo Nehemías. Ná gócbu toib buñxirop, diti biyopybu mod ñacbu buñ ric. ¿Xigony? Láacabu golexabu láani scareʼ: «Diti buni scá portín radzubi Dios» (Nehemías 5:15). Diti goniiny ñonybu ni toib cós ni nasioʼob xcalnabany Jehová. Xomodca Nehemías, láaca radzuibyno gonyno cós mal né diti nainy guisioʼobno xcalnabany Jehová. Né ló la Biblia rasuidyno ni rioladx Jehová né ni diti rioladxbu. (Bibiʼ ni ná nota 6, «Guidzuibyno Dios»).

10, 11. ¿Xí litz ni sieed ló la Biblia labúu gacné lóono guidudyno cuent pal gueeno o yaca?

10 Por ejemplo, pal noʼ ni radudy lóono nís ni notz alcohol o nistzóny, ¿seeno láani la o yaca? ¿Xí litz sacné lóono par gonyno xinésni? Guisuidyno tipnésni. La Biblia diti raibyni lóono que diti gueeno. Raibyni lóono que vino nacni xcalrrascad Dios (Salmo 104:14, 15). Láaca Jesús góoch xpiin que ñeʼyibu né midid (Lucas 21:34). Né Pablo gochbu cristianos que diti ñeeyibu «saʼ ro buñ diti rony xinésni» né diti nasochyibu (Romanos 13:13). Láaca goniʼbu que buñ ni rasoch diti sioʼ «lainy Gobierno xtuny Dios» (1 Corintios 6:9, 10).

11 Guinabdiitzno lóocano: «¿Nigolú raniiny naʼ gueeya la? ¿Reeya par guisaca sacró la? ¿Reeya par gapa confianz la? ¿Napa balory guiniya ma reʼtica la? ¿Diti labúu rabani sin láani la? a ¿Labúu tzoʼya nakit né ximiga ná diti noʼ cerves o nistzóny la?». Láaca nigolú rasac guinabno Jehová gacnébu lóono gonyno xinésni (bíil Salmo 139:23, 24). Órni ronyno pensary ló xilitz la Biblia né rabiʼtzayno ximod nacno, ragonésno xcalrrienno par gacnéni lóono guisobno ni ná la Biblia. Per noʼra más ni non gonyno, guibiʼno xi láani.

¿XIGONY NON COʼNO CUENT XCALRRIEN STIPNÉS?

12, 13. a) ¿Xigony diti toibsi midid ronyno pensary? b) ¿Xí non gonyno órni rasaclono láani?

12 Diti toibsi mod nac xcalrrienno. Sigory xcalrrienno radudy lagary lóono gonyno toib cós, né sigory xcalrrien stoib buñ diti radudy lagary gonybu láani. Por ejemplo, sigory looy reʼlo, per stoib buñ diti rasaguel gueʼ. ¿Xigony diti toibsi midid rony buñ pensary?

Toib galrrien nayaa sacné looy ganlo pal gueʼlo o yaca.

13 Noʼ xidal razón por ni gadzé mod rony buñ pensary, xomod lagary ro goniʼsbu, mod rony pensary xfamilbu né guirá ni gosaclobu. Láaca sigory toib buñ gosochgoluʼ né por ngú ma diti nainy gueʼbu nili tidxóyen (1 Reyes 8:38, 39). Buny pensary que looy radudylo nís ni notz alcohol láabu né láabu diti rasaguelbu gueʼbu láani. ¿Xí ñonylo? ¿Nadzuitzlo la? ¿Ñony lafuerslo láabu par ñeʼbu láani la? ¿Nanabdiitzlo láabu xigony diti nainy gueʼbu láani la? Yaca, portín raplo respet xcalrriembu.

14, 15. a) ¿Xí góc ló xtzú Pablo? b) ¿Xí galán litz bidudy Pablo lóono?

14 Apóstol Pablo bidudybu cuent que diti toibsi mod góc xcalrrien herman. Beʼel ni bitoʼ buñ lainy mercad nír godixyibu láani nisló xtioxhyibu. Pablo diti gosac mal nasiʼ né ñoo beʼelcu (1 Corintios 10:25). Par láabu guirá galrro sieedni de Jehová. Per tipnés cristianos gosac malyibu ñooyibu beʼelcu, portín nírcu bienyibu dioxh falz. Pablo labúu ñony pensary: «Diti ronynudy xcalrriena naʼ. Labúu guáya nitisi nainy naʼ».

15 Per diti bunybu pensary scú. Más gosac par láabu xhermanbu, por ngú goyoʼbu puext nabeʼbu tiplad ni rioladxbu gonybu. Pablo goniʼ: «Diti gonyno nosi ni rioladxno. Portín nili Cristo biyopy ni más rioladx» (Romanos 15:1, 3). Xomodca Jesús, más gosac par Pablo stipnés buñ que láacabu (bíil 1 Corintios 8:13; 10:23, 24, 31-33).

16. ¿Xigony diti non gony juzgarno xhermanno portín xcalrriembu radudy lagary láabu gonybu toib cós?

16 Per ¿xí non gonyno pal xcalrrien toib buñ radudy lagary láabu gonybu toib cós ni lóono rabiʼno mal? Non gapno cuidad diti guinino de stipnés né diti guinino que lóono napno razón né láabu yaca (bíil Romanos 14:10). Jehová ma bidudy lóono toib galrrien par gony juzgarno lóocano, diti par gony juzgarno stipnés (Mateo 7:1). Diti raniiny lóono que mod ronyno pensary o cós ni ronyno guitzoni congregación. Xalagary ngú, gandxiʼno saʼno né guiguaʼno toibsi (Romanos 14:19).

GALNASÁC NI RACAʼNO ÓRNI NAPNO TOIB GALRRIEN NAYAA

17. ¿Xí láani rac né xcalrrien tipnés buñ?

17 Apóstol Pedro bicaʼ: «Colgap toib galrrien nayaa» (1 Pedro 3:16). Nabanni, per tipnés buñ diti ragoʼ cuent xilitz Jehová né después ma diti rioʼob xcalrrienyibu. Pablo goniʼ que «ma cuá señ ló xcalrrienyibu, suusi ñacni señ ni rony toib hier» (1 Timoteo 4:2). ¿Ma goyoʼ dzú bidzoylo la? Órni radzoy buñ, racni toib dim né ma diti rioʼobni. Scúca órni toib buñ diti rasian rony cós mal, xcalrriembu ma diti rasioʼob láabu né después ma diti ronyni dxiin galán.

Toib galrrien nayaa labúu conés lóono, labúu gacnéni lóono guibanyno nakit né guiguaʼno goxtiguie.

18, 19. a) Órni xcalrrienno rasioʼobni lóono né ronyni que guitoyno, ¿ximod racnéni lóono? b) ¿Xí labúu gonyno pal xcalrrienno rasioʼobra lóono por galkié ni bunyno ná ma góc arrepentirno?

18 Pal xcalrrienno rasioʼob lóono, sigory cayaibyni lóono que noʼ cós mal ni ma bunyno. Modcu xcalrrienno radudy abís lóono que bunyno cós mal né diti gonyno láani stoib. Cós mal ni ma bunyno ragoʼni xcalrrienno par diti tzaguiabno loni stoib. Guienno ni gosaclóo rey David. Ná bunybu galkié, xcalrriembu gocné láabu par góc arrepentirbu. Bianladxbu cós mal ni bunybu né goloʼbu guicbu guisobbu Jehová. Por ni gosaclobu, goniʼbu ndeʼ: «Looy, Jehová, natzaaylo né puext noʼlo par guitudylo galkié scásiʼ» (Salmo 51:1-19; 86:5). (Bibiʼ ni ná nota 7, «Gac arrepentirno»).

19 Per rioʼ ór xcalrrien toib buñ rasioʼobra láabu por galkié ni bunybu ná ma góc arrepentirbu. Órni rasacno scá labúu gonyni que gonyno pensary que diti noʼ pu raquiinno. Pal scá rasaclo, bisetnaladx que diti labúu guitzaʼlo ni ma bunylo. Ná pal maca nanlo xi ngú cós tzaay o cós mal, Jehová ma bitudy scásiʼ ni bunylo né ma bialadxbu xcalkiélo. Par láabu, looy ma nayaalo né looy ma nanlo que nigoreʼ cayonylo xinésni. Sigory xcalnabanylo casioʼobra looy, per la Biblia ná: «Dios más xiroʼbu que xcalnabanyno» (bíil 1 Juan 3:19, 20). Ndeʼ radudy diitz que xcalnadxiʼ né xcalrronladx Dios labúu gacnéni looy cueʼlo tiplad galrrioʼob né galnatoy ni rasaclo. Gop confianz que Jehová ma bitudy scásiʼ xcalkiélo. Pal ronylo crer que Dios ma bitudy scásiʼ xcalkiélo, xcalrrienlo ma diti sasioʼobni looy né labúu sonylo xchiimbu goxtiguie (1 Corintios 6:11; Hebreos 10:22).

20, 21. a) ¿Xigony cuá libro reʼ? b) ¿Ximod labúu guiquiinno libertad ni ma bidudy Jehová lóono?

20 Libro reʼ sacnéni looy conéslo xcalrrienlo par guidudyni abís looy né gapni looy ló tiemp nagan reʼ. Láaca sacnéni looy guiquiinlo xilitz la Biblia de xidal mod. Per libro reʼ diti raibyni lóono guiráxadit cós ni non gonyno o ni diti non gonyno. Rasobno «xiley Cristo», ley reʼ rareʼni ló xilitz Dios (Gálatas 6:2). Nanno que diti noʼ toib ley ni raiby lóono xipa non gonyno guirá ór, per diti por ngú racaʼno lagary gonyno cós mal (2 Corintios 4:1, 2; Hebreos 4:13; 1 Pedro 2:16). Xalagary ngú, raquiinno libertad ni napno par guislooyno que nadxiʼno Jehová.

21 Órni ronyno pensary ló xilitz la Biblia né rasobno láani, guirá ór raquiinno xcalrrienno par guienno xi láani ngú xinésni né xi láani yaca, né láaca rasuidyno gonyno pensary xomod Jehová (Hebreos 5:14). Pal ronyno ndeʼ, sapno toib galrrien ni conés lóono laʼga nabanyno né sacnéni lóono par diti galsitno de xcalnadxiʼ Dios.

a Xidal doctor raniʼ que buñ ni gosochgoluʼ né ma bisian láani, diti labúu gueʼyibu nili tidxóyensi.