Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 6

Golútzay ni guicadiaglo, ni guibiʼlo né ni kitlo

Golútzay ni guicadiaglo, ni guibiʼlo né ni kitlo

«Guirá ni gonyto colgony láani par gonyxiroʼto Dios» (1 CORINTIOS 10:31).

1, 2. ¿Xigony non cutzayno ni guibiʼno ni guicadiagno né ni kitno?

 BUNY pensary que mápa mer guálaylo laidy toib cuánnax né ór cú rabiʼlo que ticueʼni nayotz. ¿Xí láani ñonylo? ¿Ñoolo láani ná nayotzni la? ¿Nasapylo láani la? ¿O nosi nabeʼlo ro nayotz né ñoolo ro nasac la?

2 Guirá ni racadiagno, ni rabiʼno né ni raguitno nacni xomod cuánnax reʼ. Diti guiráni labúu gonyno láani, portín casi guirá galnakit nap cós mal xomod galyoxh o ro buñ ronynaa saʼ o radzakni né demony. ¿Ximod rabúlo ni guibiʼlo, ni guicadiaglo né ni kitlo? ¿Ronylo pensary que diti noʼ chú labúu gaiby looy xí láani gonylo la? ¿Ronylo pensary que guirá galnakit malni la? ¿O rabútzaylo xí láani guibiʼlo, guicadiaglo o kitlo par diti guixinni xpensarylo la?

3. ¿Ló xí cós non gonyno pensary órni cuuno xí láani guibiʼno, guicadiagno o kitno?

3 Guiráno rioʼ ór raquiin guisaladxno né tzoʼ nakitno, per raniiny lóono gonyno láani sacró. Non gonyno pensary ximod guirá ni rabiʼno, racadiagno o raguitno raguiñani mod rony adorarno Jehová.

GUIRÁ NI GONYNO, GONYNO LÁANI PAR GONYXIROʼNO DIOS

4. Bisetlaa toib litz ni racné lóono cutzayno xi guibiʼno, guicadiagno o kitno.

4 Órni góc dedicarno Jehová, gochno láabu que gonyno xchiimbu (bíil Eclesiastés 5:4). Radudyno xtiitzno que guirá ni gonyno, gonyno láani par gonyxiroʼno Dios (1 Corintios 10:31). Ndeʼ radudy diitz que góc dedicarno Dios, dada órni noʼ nalatno o noʼ nakitno, diti nosi órni rioʼno reunión o órni ranino xtiitz Dios.

5. ¿Ximod non gony adorarno Jehová?

5 Guirá ni ronyno raguiñani mod rony adorarno Jehová. Pablo golexa láani scareʼ: «Colgonycuent lóoto xomod toib sacrificio ni nabany, ni nayaa, né ni rioladx Dios» (Romanos 12:1). Jesús buny mandary: «Gondxiʼ Jehová Dios xtunylo né guidopynac xcalnabanylo, né guidopynac alma xtunylo, né guidopynac xpensarylo né guidopynac xcalnadiplo» (Marcos 12:30). Non gony adorarno Jehová né guirá ór non guidudyno láabu ni más rasac. Ló dzú ni see, órni israelitas biscad nimalien láabu, non nascadyibu nimal ni nasac. Pal diti nasacmu, Dios diti cuacuent galrrascadcu (Levítico 22:18-20). Scúca, Jehová sigory diti sacacuent mod rony adorarno láabu. ¿Xigony?

6, 7. ¿Ximod labúu ñony buidy galnakit mod rony adorarno Jehová?

6 Jehová rony mandary: «Lóoto non gacto nigolú nayaa, portín naʼ naca nigolú nayaa» (1 Pedro 1:14-16; 2 Pedro 3:11). Jehová sacacuent mod rony adorarno láabu pal nayaani (Deuteronomio 15:21). Mod rony adorarno Jehová diti labúu gac nayaani pal ronyno cós ni rianladxbu, xomod cós yox, galrradíil o cós ni radzak né demony (Romanos 6:12-14; 8:13). Per Jehová láaca diti rioladx pal rabiʼno, racadiagno o raguitno cós ni radzak né guirá ndeʼ. Ndeʼ labúu ñony buidyni mod rony adorarno Jehová né ma diti nacacuentbu láani. Láaca, ma diti nadzakno láabu sacró.

7 Per ¿ximod labúu cutzayno ni guibiʼno, ni guicadiagno né ni kitno? ¿Xí litz sacné lóono ganno xí láani guibiʼno, guicadiagno o kitno?

GUIANLADXNO CÓS MAL

8, 9. ¿Xí clas galnakit rabeʼno tiplad, né xigony?

8 Ló naareʼ, buñ rioʼ nakit de xidal mod. Noʼ ni labúu gonyno per noʼ ni yaca. Guisuidyno xi láani diti non guibiʼno, guicadiagno o kitno.

9 Xidal películas, páginas de Internet, programas de televisión, videojuegos né canciones napni galyoxh, galrradíil o radzakni né demony. Guirá galnakit reʼ raslooyni cós mal suusi ñacni cós sacróyen ni labúu gonyno. Per lóono ni nacno cristianos rabútzayno ni rabiʼno, ni racadiagno o ni raguitno né rabeʼno tiplad nitisi cós ni diti noʼ de acuerdo né ni rony mandary Jehová (Hechos 15:28, 29; 1 Corintios 6:9, 10). Modreʼ raslooyno Jehová que rianladxno cós mal (Salmo 34:14; Romanos 12:9).

10. ¿Xí sasaclono pal diti rabútzayno xí galnakit gonyno?

10 Tipnés buñ rony crer que galnakit ni radzak galyoxh, galrradíil o demony diti malni. Sigory ronyibu pensary: «Diti noʼ xi saca, naʼ diti soni guirá nga». Pal ronyno pensary modreʼ, cascúno lóocano. La Biblia ná: «Galnabany ngú ni más rascú que nitisi cós né diti napni remeidy» (Jeremías 17:9). Pal rioʼ nakitno né cós ni diti rioladx Jehová, ¿labúu nanino que rianladxno láani la? Laʼga más rioʼ nakitno né guirá cós mal, xcalrrienno raxinni. Conforma tudy dzú, xcalrrienno ma diti saiby lóono órni gonyno cós mal (Salmo 119:70; 1 Timoteo 4:1, 2).

11. ¿Ximod racné Gálatas 6:7 cutzayno ni guibiʼno, ni guicadiagno né ni kitno?

11 Xtiitz Dios raiby lóono: «Ni cadxiʼp buñ, ngú satop» (Gálatas 6:7). Litz reʼ racnéni lóono guienno que pal rabiʼno, rolno o racadiagno cós mal, sadxin dzú sonyno láani. Scú láani, galnakit ni nap galyoxh ma bixin xcalrrien tipnés herman né dada ma biabyibu ló galyoxh. Per Jehová racné lóono cutzayno ni guibiʼno, ni guicadiagno né ni kitno. Guienno ximod racnébu lóono.

GUIQUIINNO XILITZ LA BIBLIA ÓRNI COʼNO GUICNO XI LÁANI GONYNO

12. ¿Xí láani sacné lóono cutzayno xi galnakit gonyno?

12 Rioʼ ór, rientzaayno que Jehová diti rioladx tipnés galnakit né nandxichno que diti non gonyno láani. Per rioʼ ór diti nanno xipa gonyno. ¿Xí sacné lóono guidudyno cuent? Jehová diti radudy toib lista lóono ro sieed xipa non guibiʼno, guicadiagno o golno. Xalagary ngú, raniiny láabu guiquiinno xcalrrienno portín xilitz la Biblia ma golonés láani (bíil Gálatas 6:5). Litz ni radudy Jehová lóono nacni tipnés galrrasuidy ni raslooy lóono ximod rony pensary Jehová de guirá cós. Racnéni lóono ganno «xi ngú ni raniiny Jehová» par labúu coʼno guicno gonyno cós ni rioladxbu (Efesios 5:17).

Xilitz la Biblia sacné lóono cutzayno galnakit.

13. a) ¿Xigony diti guirá cristianos rabú toibsi clas galnakit? b) ¿Xí láani non conés lóono?

13 Diti guiráno rabúno toibsi clas galnakit. ¿Xigony? Portín diti guiráno rioladxno toibsi cós. Láaca noʼ herman ni diti rabiʼ mal toib cós per noʼ stipnés ni rabiʼ mal láani. Por ngú guiráno ni nacno cristianos non guidudyno lagary que xilitz la Biblia conés lóono gonyno xinésni (Filipenses 1:9). Láani sacnéni lóono cutzayno galnakit ni racacuent Dios (Salmo 119:11, 129; 1 Pedro 2:16).

14. a) Órni gonyno galnakit, ¿xí láani guicaano cuidad? b) ¿Xí litz bidudy Pablo a cristianos?

14 Láaca non guicaano cuidad balac tiemp rasnitno ló galnakit. Modreʼ saslooyno xi láani ngú ni más rasac par lóono. Ni más rasac par lóono ngú gonyno ni ná Jehová (bíil Mateo 6:33). Per pal diti rapno cuidad labúu nasnitno xiroʼ tiemp ló galnakit. Pablo bilitzbu cristianos: «Colgap cuidad par diti gacto xomod buñ ngaʼal, xalagary ngú gacto xomod buñ ni noʼ xcalrrien, colguiquiin xtiempto galán» (Efesios 5:15, 16). Por ngú non guicaʼno ló toib guiich balac tiemp tzoʼ nakitno, par guientzaayno que xchiin Jehová ngú ni más rasac gonyno (Filipenses 1:10).

15. ¿Ximod rapno lóocano órni radudyno cuent que toib galnakit labúu gonyni que galsitno de Jehová?

15 Nandxichno que diti non guibiʼno, guicadiagno o kitno cós ni Jehová diti rioladx. Per ¿xí non gonyno órni diti nanno pal toib galnakit natzayni? ¿Diti sonyno láani la? Buny pensary ló ndeʼ. Pal casaalo laidy dainy, ¿nadudylo roʼpa toib beʼen la? Yaca. Pal nainy guibanylo diti sioʼlo ló riesga. Scúca non gonyno órni cuuno galnakit. Xtiitz Dios raiby lóono: «Golsit de cós mal» (Proverbios 4:25-27). Por ngú diti rabiʼno, racadiagno o raguitno cós ni nanno que nac cós mal. Láaca ralsitno de galnakit ni ronyno pensary que moda mal láani né labúu gonyni que galsitno de Jehová.

GUIBIʼNO CÓS MOD RABIʼ JEHOVÁ LÁANI

16. a) ¿Xí cós rianladx Jehová? b) ¿Ximod raslooyno que rianladxno ni rianladx Jehová?

16 Toib buñ ni bicaʼ salmo goniʼ: «Lóoto ni nadxiʼto Jehová, colguianladx cós mal» (Salmo 97:10). La Biblia rasuidy lóono xi láani rony pensary Jehová né xi rasacbu. Gonabdiitz looyca: «¿Ximod labúu gacné naʼ ni rasudi ló la Biblia par guibiʼya cós xomod rabiʼ Jehová láani?». Por ejemplo, rasuidyno que Dios rianladxbu «loch buñ ni raniʼ pór galrrascú, né ña buñ ni raxú runy ni diti nap dool, toib galnabany ni rasaʼ cós mal né ñeʼ buñ ni raxony par gony cós mal» (Proverbios 6:16-19). Láaca rasuidyno que diti gonyno galyoxh, diti guienno dioxh falz, diti gacno buñ chiser o buñ bruj, diti gacno buñ naguu, diti guitzuitz huaityno, diti guianladxno buñ, diti guisochno né diti guisarelno ló lanii (Gálatas 5:19-21). ¿Radudylo cuent que litz reʼ labúu gacné looy par cutzaylo xí galnakit gonylo la? Nainy lóono guisobdiitzno ni rony mandary Jehová ló guirá ni ronyno, ná noʼno né stipnés o noʼno toibno (2 Corintios 3:18). Scú láani, cós ni ronyno órni noʼno toibno, raslooyni xi clas buñ nacno (Salmo 11:4; 16:8).

17. Órni rabúno toib galnakit, ¿xí non guinabdiitzno lóocano?

17 Por ngú, órni guiyopylo xi galnakit gonylo, gonabdiitz ndeʼ looy: «¿Sacnéni naʼ guidzaʼga más Jehová la o yaca? ¿Saxinni xcalrriena la o yaca?». Guisuidyno stipnés litz ni gacné lóono ganno xi láani labúu guibiʼno, guicadiagno o kitno.

18, 19. a) ¿Xí litz bidudy Pablo a cristianos? b) ¿Xí litz labúu gacné lóono cutzayno galnakit?

18 Órni rabúno xi galnakit gonyno, cabúno ni cagoʼno ló xpensaryno. Pablo bilitz lóono: «Guirá ór non gonyto pensary ló cós ni nigolú, ni rasac, ni nac xinésni, ni nayaa, ni nap galrronladx, ni galán guisetlaa buñ, ni galán nac né nitisi cós ni buñ labúu gonyxiroʼ» (Filipenses 4:8). Pal ragoʼno cós tzaay ló xpensaryno xomod ndeʼ, labúu sanino: «Raniiny naʼ que diitz ni raniya né ni roni pensary guioladxlo láani, Jehová» (Salmo 19:14).

19 Gonabdiitz ndeʼ looy: «¿Xí láani cagoʼya ló xpensari? Órni ma bibiʼya toib película o toib programa de televisión, ¿noʼ cós sacró ló xpensari la? ¿Rasaca sacró portín xcalrriena diti ronynudyni naʼ la?» (Efesios 5:5; 1 Timoteo 1:5, 19). Láaca gonabdiitz ndeʼ looy: «¿Labúu raninéya Jehová sin guisioʼob xcalrriena naʼ la? ¿O rasioʼobni naʼ la? ¿Película o programa ni bibiʼya ronyni que goni pensary ló galyoxh o ló galrradíil la? ¿Galnakit ni golúya radudyni diitz que cadudi lagary que gudxliogoxreʼ guitzaʼ mod nac xpensari la?» (Romanos 12:2; Mateo 12:33; Marcos 7:20-23). Pal diti rascúno lóocano, sacnéni lóono guidudyno cuent xi raquiin gonyno par guidzakno Jehová sacró. Raniiny guinabno ni gonab toib buñ ni bicaʼ salmo: «Buny que bisalóya diti guibiʼni cós ni diti raquiin» (Salmo 119:37). a

NI RAGOʼNO GUICNO GONYNO RAGUIÑANI STIPNÉS

20, 21. ¿Xigony non guicaano cuidad xcalrrien stipnés órni cuuno galnakit ni gonyno?

20 Stoib litz ni non guisetnaladxno láani ndeʼ: «Guirá cós labúu gonyno láani, per diti guirá cós sagoʼni gan xcalnabanyno. Ni toib buñ guiyopy ni gacné láasibu, xalagary ngú guiyopybu ni gacné a stoib buñ» (1 Corintios 10:23, 24). Ná ma cuaʼno lagary gonyno ni nainy lóono, diti radudyni diitz gonyno láani. Non gonyno pensary ximod raguiñani stipnés.

21 Diti guirá buñ toibsi midid nac xcalrrien. Por ejemplo, sigory xcalrrienlo radudy lagary looy guibiʼlo toib programa de televisión, per xcalrrien stoib cristiano diti radudy lagary láabu. ¿Xí ñonylo ór cú? Ná labúu guibiʼlo programacu, sigory diti rabiʼlo láani. ¿Xigony? Portín diti nainy looy guichélo contra xhermanlo o «contra Cristo» (1 Corintios 8:12). Diti raniiny lóono guichelno ñeʼ xhermanno (Romanos 14:1; 15:1; 1 Corintios 10:32).

22. ¿Ximod raslooyno que diti rony lafuersno xhermanno né napno respet ni ronyibu?

22 Per ¿xí láani ñonylo par xcalrrienlo diti nadudyni lagary looy nabiʼlo, ñoʼol lo o ñonylo toib cós ni toib herman rony pensary que ditini mal? Looy nadxiʼlo né raplo respet xhermanlo, por ngú diti ñony lafuerslo láabu par ñonybu pensary xomod looy. Buny pensary ló ndeʼ: Toib buñ ni raxony camión nanbu que stipnés see más naguel o más tzagaa que láabu, per diti por ngú diti nanbu raxonybu camión. Scúca, sigory looy né stoib cristiano diti toibsi mod ronyto pensary de galnakit, per ná scú guiropcato casobto xilitz la Biblia (Eclesiastés 7:16; Filipenses 4:5).

23. ¿Xí sacné lóono cutzayno ni guibiʼno, guicadiagno o kitno?

23 Per ¿xí sacné lóono cutzayno galnakit? Guiquiinno xcalrrienno ni ma golonésno né xilitz la Biblia né tzoʼno galrrasaʼ por xhermanno. Pal ronyno scú sabanyno goxt. Portín cayonyno guirá cós par gonyxiroʼno Dios.

a Stipnés litz ni labúu gacné lóono cutzayno xi galnakit gonyno sieedni ló Proverbios 3:31; 13:20; Efesios 5:3, 4, né Colosenses 3:5, 8, 20.