Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 3

Guidzakno buñ ni nadxiʼ a Dios

Guidzakno buñ ni nadxiʼ a Dios

«Buñ ni rasané buñ ni noʼ xcalrrien sadxin sac buñ ni noʼ xcalrrien» (PROVERBIOS 13:20).

1-3. a) Golexa ni ná Proverbios 13:20. b) ¿Xigony non cutzayno buñ ni gac ximigno?

 ¿MA BIDUDYLO cuent ximod toib badaʼyen rabiʼ bixios né xinaʼ la? Ná diti labúu raniʼbu ma riembu ni rabiʼbu né ni racadiagbu. Laʼga caniʼsbu rasuʼbu mod rony bixiosbu né xinaʼbu. Por ngú diti radziguiaʼno órni buñgox rony pensary né rasuʼ mod rony buñ ni radzakbu.

2Proverbios 13:20 rasuidyno que «ni rasané buñ ni noʼ xcalrrien sadxin sac buñ ni noʼ xcalrrien». Diitzreʼ diti nosi rasetlani órni chop buñ rioʼ órsi rabiʼ saʼ, xalagary ngú órni raniʼni «ni rasané buñ» radudyni diitz órni chop buñ diti raroʼ cueʼ saʼ. Toib buñnan ni rasuidy la Biblia ná que ndeʼ radudy diitz órni chop buñ nadxiʼ saʼ. Buñ ni radzakno guirá ór, ngú ni más rasuʼno né máspa pal ronladxno layibu.

3 Órni radzakno toib buñ más rasuʼno mod nacbu, ná pal nacni cós tzaay o cós mal. Ro ralox Proverbios 13:20 ná: «Ni radzak buñ ngaʼal sarecaa mal». Ló diitz hebreo ni ná, «ni radzak buñ» labúu guidudyni diitz gacno ximig toib buñ (Proverbios 22:24). Pal ximigno nadxiʼ a Dios, sacnéyibu lóono diti guisianno Jehová. Par cutzayno ximigno, guisuidyno xi clas buñ rabú Dios xomod ximig.

¿CHÚ LAYIBU NAC XIMIG DIOS?

4. a) ¿Xigony toib privilegio rodann gacno ximig Dios? b) ¿Xigony goleʼ Jehová laa Abrahán ximiga?

4 Jehová rony mandary guibá né Gudxlio, ná scú radudybu oportunida lóono gacno ximigbu. Ndeʼ nac toib privilegio rodann. Per Jehová rabútzaybu chú gac ximigbu. Rabúbu buñ ni nadxiʼ né ni nap fe láabu. Por ejemplo, Abrahán guirá ór puextca goyoʼbu bunybu nitisi cós ni ná Dios. Xidal buelt bislooybu que gopbu fe né bisobbu. Dada gosaguelbu nagaitybu xiimbu Isaac. Abrahán «bunybu crer que Dios labúu guilís xiimbu lad gueʼet» (Hebreos 11:17-19; Génesis 22:1, 2, 9-13). Abrahán gop fe né bisobdiitz, por ngú bireʼ «laabu ximig Jehová» (Isaías 41:8; Santiago 2:21-23).

5. ¿Ximod radzak Jehová a buñ ni diti rasian láabu?

5 Par Jehová nigolú rasac ximigbu. Né ni más rasac par ximigbu láani ngú diti guisian láabu (bíil 2 Samuel 22:26). Diti rasianyibu né rasobdiitzyibu Jehová portín nadxiʼyibu Jehová. La Biblia ná que buñ ni rasobdiitz láabu, sacró radzakyibu Jehová (Proverbios 3:32). Láaca, Salmo 15:1-5 náni que ximig Jehová labúu cuésyibu lainy «yoʼ lairy» xtunybu. Ndeʼ radudy diitz que Dios raruʼ layibu par gony adoraryibu né guininéyibu Dios guirá ór.

6. ¿Ximod raslooyno que nadxiʼno Jesús?

6 Jesús goniʼ: «Pal noʼ ni nadxiʼ naʼ, sasob xtiidza, né Bixiosa sandxiʼ láabu» (Juan 14:23). Por ngú, par gacno ximig Jehová, non gandxiʼno Jesús né guisobno ni nábu. Por ejemplo, rasobno órni Jesús raxel lóono guinino diitz sacró de Gobierno xtuny Dios né racnéno buñ guidxin gac xpiimbu (Mateo 28:19, 20; Juan 14:15, 21). Nadxiʼno Jesús, por ngú rasuʼno láabu (1 Pedro 2:21). Jehová nigolú rabaladxbu órni rabiʼbu que ronyno rutirigaʼlni lóono guisuʼno Xiimbu ló guirá ni ranino né ni ronyno.

7. ¿Xigony non guicaano cuidad que ximigno non gandxiʼyibu Jehová?

7 Ximig Jehová raslooy que nap fe, diti rasian né rasobdiitz láabu, né láaca nadxiʼyibu Jesús. ¿Rabúno buñ de clascu par gacyibu ximigno la? Pal ximigno rasuʼyibu Jesús né ronyibu rutirigaʼlni layibu par guisuidyibu stipnés buñ de Gobierno xtuny Dios, sacnéyibu lóono gacno buñtzay né sacnéyibu par dipa guisianno Jehová.

GUISUIDYNO DE EJEMPLOS NI SIEED LÓ LA BIBLIA

8. ¿Xí láani rioladxlo mod bidzak Rut né Noemí saʼ?

8 Ló la Biblia radzelno xidal ejemplos de buñ ni bidzaktzay saʼ. Toibtica de layibu ngú Rut né suegrabu, Noemí. Layibu diti gocyibu de toibsi gudx. Láaca, Noemí gosanirbu xidal íz ló Rut. Per sacró bidzakyibu saʼyibu portín guiropcayibu gondxiʼyibu Jehová. Órni Noemí goloʼ guic nasian gudx Moab né nabiguet gudx Israel, «Rut diti gosaguel nasian láabu». Gochbu Noemí: «Xcudxlo sac xcudxi, né Dios xtunylo sac Dios xtuni» (Rut 1:14, 16). Rut nigolú binladxbu Noemí. Órni bidxinyibu gudx Israel, Rut nadip buny dxiin par gonbu ximigbu. Noemí binladxgoluʼbu Rut né galán bilitzbu xolichbu. Rut buny guirá ni góoch Noemí láabu, por ngú cuaʼyibu xiroʼ galnasác (Rut 3:6).

9. ¿Xí láani rioladxlo mod bidzak David né Jonatán?

9 David né Jonatán láaca sacró bidzak saʼyibu portín gondxiʼyibu Jehová. Jonatán gosanir midid treint íz ló David né láabu non ñacbu rey xtuny Israel (1 Samuel 17:33; 2 Samuel 5:4). Per órni gonbu que Jehová ma golúbu David par gac rey, diti bidzuitzbu né diti biyopybu mod ñonybu gan David. Xalagary ngú, Jonatán bunybu rutigoygaʼlni láabu par gocnébu David. Por ejemplo, órni David goyoʼ ló riesga, Jonatán «gocnébu David gap confianz lóo Jehová». Dada goyoʼbu ló riesga ñaitybu por David (1 Samuel 23:16, 17). David láaca gócbu ximigdxin Jonatán né dipa bisiambu Jonatán. Goniʼbu que sanbu xfamil Jonatán né buny cumplirbu xtiitzbu después ni goity Jonatán (1 Samuel 18:1; 20:15-17, 30-34; 2 Samuel 9:1-7).

10. ¿Xí láani rasuidylo mod bidzak guionca mbioxhlas reʼ saʼ?

10 Sadrac, Mesac né Abednego gocyibu tzón mbioxhlas hebreos ni bisian xcudx né see Babilonia. Guionca mbioxhlas reʼ goyoʼyibu sit de xfamilyibu, per gocnéyibu saʼyibu par diti nasianyibu Jehová. Órni ma nacyibu buñgox, fe xtunyibu goyoʼni ló prueby órni rey Nabucodonosor buny mandary layibu ñony adoraryibu toib dioxh de ór. Sadrac, Mesac né Abednego diti bisob né gochyibu rey ndeʼ: «Diti sony adorardo xtioxlo né diti sony adorardo dioxh de ór ni ma bisaʼlo». Guionca mbioxhlas reʼ diti bisianyibu Jehová órni fe xtunyibu goyoʼni ló prueby (Daniel 1:1-17; 3:12, 16-28).

11. ¿Xí láani buny que Pablo né Timoteo bidzakyibu sacró saʼyibu?

11 Órni apóstol Pablo bimbubu Timoteo, nimaca bidudybu cuent que mbioxhlas reʼ nadxiʼ a Jehová né que rioʼbu galrrasaʼ por congregación. Por ngú Pablo bisuidybu Timoteo par ñacnébu herman de xidal lagary (Hechos 16:1-8; 17:10-14). Timoteo bunybu xiroʼ xtem, por ngú Pablo goniʼ ndeʼ de láabu: «Bunybu dxiin né naʼ xomod toib mós órni gonido diitz sacró ni sieed de Dios». Pablo gon que Timoteo nigolú goyoʼ galrrasaʼ por herman. Guirá dxiin nadip ni bunyibu por Jehová, bunyni que Pablo né Timoteo bidzakyibu sacró saʼyibu (Filipenses 2:20-22; 1 Corintios 4:17).

CUTZAYNO BUÑ NI GAC XIMIGNO

12, 13. a) ¿Xigony dada lainy congregación non cutzayno buñ ni gac ximigno? b) ¿Xigony apóstol Pablo gochbu cristianos diitz ni sieed ló 1 Corintios 15:33?

12 Lainy congregación labúu guisuidyno de xhermanno né gacnéno saʼno par diti guisianno Jehová (bíil Romanos 1:11, 12). Napno herman de xidal lagary. Per dada lainy congregación non cutzayno chú láabu gac ximigno. Tipnés herman, laʼra casaló casuidyibu, per stipnés ma xidzú íz noʼyibu lainy xcudx Jehová. Xomodca toib cuánnax raquiinni tiemp par guiyaani, scúca buñ raquiinyibu tiemp par guidzakyibu Jehová sacró. Por ngú non gapno galnadxiʼ né paseins, né guirá ór non cutzayno ni gac ximigno (Romanos 14:1; 15:1; Hebreos 5:12-6:3).

13 Rioʼ ór, labúu nacalóno toib galnagandaʼ lainy congregación. Pal racni scú, raquiin gapno cuidad. Toib herman labúu ñony cós ni diti noʼ de acuerdo né ni ná la Biblia. O sigory toib herman guirási ór ratzotz roʼ, né ndeʼ labúu nagoʼ ló riesga congregación. Diti non guidziguiaʼno ndeʼ, portín lainy congregación ni goyoʼ ló siglo primero láaca goyoʼ galnagan. Tipnés cristianos ni goyoʼ dzúcu diti goyoʼyibu de acuerdo né xcalrrasuidy Jesús. Por ngú, apóstol Pablo góoch layibu ndeʼ: «Diti guidudyto lagary tzoʼ ni kitquel lóoto. Pal radzakto buñ mal, sasnito costumbres tzaay ni napto» (1 Corintios 15:12, 33). Pablo láaca bilitzbu Timoteo que nabútzaybu buñ ni ñac ximigbu. Lóono láaca non gonyno scúca (bíil 2 Timoteo 2:20-22).

14. ¿Xí labúu sasaclono pal radzakno buñ mal?

14 Ni más rasac par lóono ngú que Jehová nac ximigno, né diti non guisnitno láani. Por ngú diti non guidzakno buñ ni labúu gony que guisnitno fe ni napno né galsitno de Dios. Buny pensary ló ndeʼ: pal ranichno páa lainy nís, ¿diti seʼni café ja? Scúca, pal radzakno buñ ni diti natzaay xcalrrien láaca diti natzaay sac xcalrrienno. Por ngú, non gapno cuidad órni cuuno buñ ni gac ximigno (1 Corintios 5:6; 2 Tesalonicenses 3:6, 7, 14).

Labúu guidzelo buñ ni nadxiʼ a Jehová par gac ximiglo.

15. ¿Xí labúu gonylo par labúu guidzelo buñ ni gac ximiglo lainy congregación?

15 Lainy congregación sadzelo herman ni nigolú nadxiʼ a Jehová ni labúu gac ximigdxinlo (Salmo 133:1). Diti guiyopylo ximiglo ni nap toibsi xislo, ni nap costumbre ni naplo né ni nac de xcudxcalo. Bisetnaladx que Jonatán gosanirbu xidal íz ló David, né Rut láaca más nalas gócbu que Noemí. La Biblia ralitz lóono: «Colguixal más xcalnabanyto» (2 Corintios 6:13). Raniiny lóono gandxiʼno «guiránac herman» (bíil 1 Pedro 2:17). Laʼga más ronylo xtem por guisuʼlo Jehová, sioʼ más buñ ni guiniiny gac ximiglo.

ÓRNI NOʼ GALNAGAN

16, 17. ¿Xí cós diti non gonyno pal noʼ ni ratzuitz lóono lainy congregación?

16 Lainy toib famil diti toibsi midid nacyibu né gadzé mod ronyibu pensary. Scúca nac lainy congregación. Por mod goyaʼno diti raxacladxno, labúu rasuidyno de saʼno. Per rioʼ ór, ngú labúu guitzuitz lóono o coʼ galrradíil ladno. Rioʼ ór labúu guisioʼobyibu xcalnabanyno (Proverbios 12:18). ¿Guidudyno lagary que galnagan cuegan lóono o gonyni que galsitno de congregación la?

17 Yaca. Ná tzoʼ ni guitzuitz lóono, diti guisianno congregación. Jehová diti bitzuitz lóono. Por láabu nabanyno né radudybu guirá ni napno, né por ngú non gandxiʼno né dipa guisianno láabu (Apocalipsis 4:11). Congregación nacni xcalrrascad Jehová né láani rony nadipni fe xtunyno (Hebreos 13:17). Diti nainy lóono guisianno congregación nosi portín goyoʼ ni bitzuitz lóono (bíil Salmo 119:165).

18. a) ¿Xí cualidad sacné lóono guidzakno sacró xhermanno? b) ¿Xigony non guitudyno scásiʼ xcalkié saʼno?

18 Nadxiʼno xhermanno né nainy guidzakno xhermanno sacró. Jehová diti rabés dipa guichéno, né lóono láaca diti cuésno que xhermanno dipa guiché (Proverbios 17:9; 1 Pedro 4:8). Guiráno rachéno, per galnadxiʼ sacnéni lóono guitudyno né guidopy xcalnabanyno ni rony stipnés (Colosenses 3:13). Pal nadxiʼno xhermanno, diti sadudyno lagary que toib cós mitien gacni toib galnagandaʼ. Nandxichno que órni noʼ ni ratzuitz lóono, rasac naganno guialadxno láani. Más naguel radzuitzno né rinéno xian. Per pal ronyno scú sioʼ nabanno né sadopy xcalnabanyno. Per órni ratudyno scásiʼ ni bunyibu lóono, rabanyno goxt, raguaʼno sacró né xhermanno né ni máspa radzakno sacró Jehová (Mateo 6:14, 15; Lucas 17:3, 4; Romanos 14:19).

ÓRNI NOʼ NI RAC EXPULSAR

19. ¿Pu ór ma diti non guidzakno buñ ni radxin lainy congregación?

19 Lainy toib famil ni nadxiʼ saʼ, guiráyibu racnéyibu par guiguaʼyibu nakit. Per buny pensary que toibticayibu rac nayaʼ. Stipnéscu rony xtem par gacné láabu, per diti rasaguelbu. Sigory rasiambu lidxbu o bixiosbu ranab láabu guireʼbu. Scúca rac lainy congregación. Sigory toib buñ diti ná guisian cós mal né ragoʼbu congregación ló riesga. Sigory diti rasaguelbu que stipnés gacné láabu né raslooybu que ma diti nainy gacbu herman. Sigory rasiambu congregación o rac expulsarbu. Pal racni scú, la Biblia nayadit ná que diti guidzakno láabu (bíil 1 Corintios 5:11-13; 2 Juan 9-11). Sigory nigolú sasac naganno galsitno de láabu, máspa pal nacbu xfamilno o ximigno. Per órni racalóno galnagan reʼ, más rasac guidzakno Jehová que nitisi buñ. (Bibiʼ ni ná nota 8, «Expulsión»).

20, 21. a) ¿Xigony expulsión raslooyni galnadxiʼ? b) ¿Xigony nigolú rasac cutzayno buñ ni gac ximigno?

20 Expulsión nacni toib disciplina ni raslooy xcalrronladx Dios. Rapni herman par diti guidzakyibu buñ ni diti ná guisob xcalmandary Jehová (1 Corintios 5:7; Hebreos 12:15, 16). Láaca radudyni oportunida lóono guislooyno que nadxiʼno Jehová, nadxiʼno laabu né ni rony mandarybu (1 Pedro 1:15, 16). Láaca raslooyni galnadxiʼ por buñ ni ma góc expulsar. Órni buñ racaʼ disciplina, labúu gonyni que guidudybu cuent que mal ngú ni cayonybu né gacnéni láabu guitzaʼbu mod nacbu. Conforma radudy íz, xidal buñ ni ma góc expulsar rabiguet lainy xcudx Jehová, né congregación racacuent láabu né galnadxiʼ (Hebreos 12:11).

21 Ximigno rakíil lóono gonyno cós mal o gonyno cós tzaay. Por ngú rasac cutzayno xi clas buñ gac ximigno. Pal nadxiʼno buñ ni Jehová ronladx, sacnéyibu lóono gonyno ni ná Jehová por tipzó.