Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 14

Guirá ór guinino ni nigolú

Guirá ór guinino ni nigolú

«Guirá ór nainy lóono guinino ni nigolú» (HEBREOS 13:18).

1, 2. ¿Ximod rasac Jehová órni ronyno por guinino ni nigolú?

 ÓRNI toib mbioxien rabiguetbu de yolayscuel radzelbu toib carter ni noʼ xiroʼ bidxiich lainy. ¿Xí láani gonybu? Xalagary guianébu bidxiichcu radxiguetbu láani buñ ni bicantaʼ láani. Órni xinaʼbu ran ni bunybu, nigolú rabaladxbu.

2 Xidal buñ ni noʼ xiin, rabaladxyibu órni xiinyibu diti rascú. Bixiosno ni noʼ guibá, láabu ngú «Dios ni diti rascú» né láaca rabaladxbu órni diti rascúno (Salmo 31:5). Nainy gonyno ni nábu né «guirá ór nainy lóono guinino ni nigolú» (Hebreos 13:18). Guisuidyno tap cós ro labúu guisac naganno guinino ni nigolú. Después sienno xi galnasác sacaʼno.

DITI GUISCÚNO LÓOCANO

3-5. a) ¿Ximod labúu nascúno lóocano? b) ¿Xí láani sacné lóono par diti guiscúno lóocano?

3 Par diti guiscúno stipnés, nír lóono diti non guiscúno lóocano. Nagan gonyno ngú. Ló siglo primero, cristianos ni goyoʼ lainy congregación de Laodicea biscúyibu láacayibu portín bunyibu pensary que cayonyibu ni ná Dios, ná diti gocni scú (Apocalipsis 3:17). Láaca labúu nascúno lóocano pal ñonyno pensary que cayonyno xinésni.

4 Toib mod ni labúu nascúno lóocano, láani ngú pal ñonyno pensary que por ni ma cayonyno cós tzaay Dios ma diti sabiʼ pal cayonyno cós mal o cascúno saʼno. Per Santiago golexa: «Pal toib buñ rony pensary que cayony adorar a Dios per diti rony mandarybu lochbu, cascúbu xcalnabanycabu, né mod rony adorarbu diti noʼ pu raquiinni» (Santiago 1:26). Per ¿xí labúu sacné lóono par diti guiscúno lóocano?

5 Órni rabiʼno lóno ló spej, radudyno cuent ximod nacno. Per órni rolno la Biblia radudyno cuent ximod nac xcalnabanyno. La Biblia racné lóono guidudyno cuent xi debilidad napno né xi cós sacró labúu ronyno. Láaca racnéni lóono ganno xi cós non cueʼno ló xpensaryno, xi cós ma diti gonyno né xi láani ma diti guinino (bíil Santiago 1:23-25). Per pal ronyno pensary que diti noʼ pu rachéno diti labúu satzaʼno mod nacno. Por ngú, non guiquiinno la Biblia par guibiʼno ximodpa nacno (Lamentaciones 3:40; Ageo 1:5). Stoib cós ni racné lóono láani ngú guininéno Dios. Guinabno lóo Jehová guibiʼ ximod nacno né gacnébu lóono guidudyno cuent pu rachéno par guitzaʼno mod nacno (Salmo 139:23, 24). Nanno que «Jehová rianladxbu buñ mal, per radzaktzaybu buñ ni rony xinésni» (Proverbios 3:32).

DITI GUISCÚNO XFAMILNO

6. ¿Xigony galtzeʼel diti non guiscú saʼ?

6 Nigolú rasac diti guiscúno xfamilno. Órni galtzeʼel diti rascú saʼ, sacró rabésyibu né rapyibu confianz saʼyibu. Noʼ xidal mod ro labúu nascúno tzeelno. Por ejemplo, buñ ni ma noʼ tzeʼel labúu nabiʼ pornografía, nadudy xomod a stoib buñ o ñoʼ xconaʼbu o ñoʼ xpuñbu. Per cuá cuidad ni ná la Biblia: «Diti radzaʼga buñ ni rioladx guiscú né ralsita de buñ ni racachlan mod nac» (Salmo 26:4). Toib buñ rascú tzeʼel pal ritzanló pensary yox lainy bichoguic né ngú labúu guixin xcaltzeelbu.

Nimaca goleʼ tiplad nitisi cós ni labúu guixin xcaltzeelo.

7, 8. ¿Ximod guiquiin buñ la Biblia par guisuidy xiin que rasac gonyibu xinésni né diti guiscúyibu?

7 Buñ non guisuidy xiin que diti non guiscúyibu, né non guiquiinyibu la Biblia. Ló la Biblia ritlaa buñ ni diti buny xinésni. Por ejemplo, Acán golann; Guehazí biscú par nacaʼ más bidxiich né Judas golanbu bidxiich né después bunycuentbu Jesús por 30 nilas de plata (Josué 6:17-19; 7:11-25; 2 Reyes 5:14-16, 20-27; Mateo 26:14, 15; Juan 12:6).

8 La Biblia láaca rasetlaa de xidal buñ ni buny xinésni. Por ejemplo, Jacob góoch xiin que nadxiguetyibu bidxiich ni bidzelyibu; Jefté né xiindzap buny cumpliryibu xtiitzyibu nisló Dios, né Jesús goniʼ ni merpa láani ná gosac naganbu ñonybu láani (Génesis 43:12; Jueces 11:30-40; Juan 18:3-11). Guirá ejemplos reʼ labúu gacnéni xiinlo gan que nigolú rasac gonyibu xinésni né diti guiscúyibu.

9. ¿Xigony diti non guiscú buñ xiin?

9 Buñ ni ma noʼ xiin láaca non guisetnaladx ni ná texto reʼ: «Looy ni rasuidylo a stoib buñ, ¿diti rasuidylo looyca la? Looy ni raniʼlo: Diti cuannlo, ¿rabannlo la?» (Romanos 2:21). Pal raniʼlo toib cós né gadzé cós ronylo, xiinlo sadudy cuent. Pal rasuidylo xiinlo diti guiscú, per rabiʼbu que looy rascúlo ngú sachel xpensarybu. Pal xiinlo rabiʼ que rascúlo ná nacni toib galrrascúyen, sigory láaca sascúyibu (bíil Lucas 16:10). Per pal rabiʼyibu que diti rascúlo, sigory ló dzú ni sietra órni ma noʼ xiinyibu láaca diti sascúyibu (Proverbios 22:6; Efesios 6:4).

DITI GUISCÚNO LAINY CONGREGACIÓN

10. ¿Xí labúu gonyno par diti guiscúno xhermanno?

10 Láaca diti non guiscúno xhermanno ni noʼ lainy congregación. Órni cayooyno diitz, naguel racni toib chisme o ragotzno dool stipnés. Pal ranino cós ni diti nanno pal nigolú, labúu ñacni toib galrrascú. Por ngú, non guicaano cuidad ni ranino (Proverbios 10:19). Ná ranino ni nigolú góc, ndeʼ diti radudy diitz guinino guirá ni rieed ló xpensaryno, ni nanno o ni ma bicadiagno. Ná guinino modpa gocni, diti non guinino láani, diti rac fuers guinino láani stoib (1 Tesalonicenses 4:11). Tipnés buñ órni raniʼ cós ni ronynaa, náyibu que caniʼyibu láani portín diti cascúyibu. Per lóono ni nacno xpiin Jehová nainy lóono que xtiitzno diti gonynani stipnés (bíil Colosenses 4:6).

11, 12. a) ¿Xigony toib herman non guiset pal ma bunybu toib galkié rodann? b) Pal nanno que toib ximigno ma buny toib galkié rodann, ¿xí diti non gonyno, né xigony? c) ¿Ximod labúu guislooyno que diti rascúno xcudx Jehová?

11 Jehová ma gonab ancianos gan congregación, né diti sasac naganyibu gonyibu xchiinyibu pal ranino ni nigolú. ¿Xigony? Gonyno pensary ló ejemplo reʼ. Pal caxoʼlo né rieelo ló doctor, ¿diti nasetlo xí galguitz naplo la? Pal nascúlo, doctor diti labúu ñacné looy. Scúca pal ronyno toib galkié rodann, diti non guicachno láani nili guiscúno. Xalagary ngú, non guiyopyno ancianos né guisetno guirá ni bunyno (Salmo 12:2; Hechos 5:1-11). Nigoreʼ buny pensary ló stoib ejemplo. ¿Xí ñonylo pal ñanlo que ximigdxinlo buny toib galkié rodann? (Levítico 5:1). ¿Ñonylo pensary: «Ximiga láabu né diti non guiseta ni bunybu la»? ¿O nasetnaladxlo que ancianos labúu gacnébu ximiglo guidzak Jehová stoib la? (Hebreos 13:17; Santiago 5:14, 15).

12 Láaca diti non guiscúno xcudx Jehová órni guicaʼno ló guiich balac ór gonycuentno ló beʼo né órni guistzano toib solicitud par gacno precursor o par gonyno stipnés dxiin lainy xcudx Jehová (bíil Proverbios 6:16-19).

13. ¿Ximod labúu gonyno xinésni órni cayonyno dxiin né herman?

13 Lóono ni nacno cristianos diti non guigotzno negosy né adoración ni radudyno Jehová. Por ejemplo, diti ronyno negosy órni noʼno lainy Salón del Reino o órni canino xtiitz Dios. Láaca non gony cumplirno xtiitzno órni ronyno negosy o ronyno dxiin né toib herman. Pal stipnés Testigos rony dxiin né looy non quiixlo layibu xtzúpani, né gony cumplirlo ley xtuny buñchiin (1 Timoteo 5:18; Santiago 5:1-4). Pal ronylo xchiin toib herman, diti cuéslo gacnébu looy más que stipnés (Efesios 6:5-8). Buny dxiin midid goniʼto né buny xchiinlo galán (2 Tesalonicenses 3:10).

14. ¿Xí non gonyno antes de gonyno toib negosy né toib herman?

14 Órni castiʼnno bidxiich o cayonyno negosy né toib herman, ¿xí raquiin gonyno? La Biblia ralitz que guirá negosy ni gapno guisaʼno xquiichni. Xomod órni Jeremías gosiʼ tiplaʼ layoo, goleʼbu choplaʼ xquiichni, bunybu que xidal testigos ñony firma loni né goloʼtzaybu láani par naquiimbu guiich reʼ ló dzú ni sietra (Jeremías 32:9-14; láaca bibiʼ ni ná Génesis 23:16-20). Tipnés buñ rony pensary pal racaʼyibu láani ló guiich, caslooybu que diti napyibu confianz herman. Per racnéni par diti tzoʼ galrradíil lad herman. Órni gonyno negosy né stipnés herman, guisetnaladxno que más rasac guiguaʼno goxt né xhermanno xalagary tíilno xtol negosy (1 Corintios 6:1-8). (Bibiʼ ni ná nota 30, «Negosy né xiley buñchiin»).

GUIRÁ ÓR GUININO NI NIGOLÚ

15. ¿Xí rony pensary Jehová órni buñ rabann ló negosy?

15 Non guinino ni nigolú né guirá buñ, láaca né buñ ni diti nac Testigos. Par Jehová nigolú rasac diti guiscúno. Xtiitzbu raiby lóono: «Jehová rianladxbu toib balanz ni diti ragobuʼtzay, per rioladxbu toib balanz ni ragobuʼtzay» (Proverbios 11:1; 20:10, 23). Ló dzú ni see, biquiinyibu balanz par bunyibu negosy. Per tipnés buñ ni bitoʼ cós, biscúyibu stipnés órni diti golobuʼyibu xcósyibu sacró o nigolú car bitoʼyibu. Xomodca ló dzú ni see, ló naareʼ buñ rony scúca. Per xomodca nírcu Jehová rianladx órni buny rony ndeʼ.

16, 17. ¿Xí láani diti non gonyno?

16 Guirá dzú noʼ riesga guiscúno por ejemplo órni rastzano toib solicitud par gonyno dxiin, o gonyno examen lainy yolayscuel. Xidal buñ rony pensary que diti mal guiscú o gonyxiroʼ toib cós. Diti radziguiaʼno ndeʼ, portín la Biblia bisetlaa que ló dzú ni nabanyno buñ nosi sonladx láacabu, sonladx bidxiich né diti sonladx cós tzaay (2 Timoteo 3:1-5).

17 Rioʼ ór ralooypani sacró rarecaa buñ ni rascú (Salmo 73:1-8). Láaca, rioʼ ór órni cristianos raniʼ ni nigolú, rasnit xchiin, radudy ló galsii o dada ronynaa buñ láabu ló dxiin. Per xomod guisuidyno, nitisi xtem ni gonyno rasacni.

GALNASÁC NI RACAʼNO ÓRNI DITI RASCÚNO

18. ¿Xigony rasac diti guiscúno?

18 Nigolú rasac diti guiscúno, né gap buñ confianz lóono, portín ló naareʼ buñ ma diti nac scú (Miqueas 7:2). Guiráno labúu gonyno modreʼ. Sigory tipnés buñ labúu guixiich looy o guiniʼ que naclo buñ ngaʼal, per stipnés buñ sioladx mod naclo né sap confianz looy. Ló guidopynac Gudxlio buñ radudy cuent que lóono ni nacno testigos xtuny Jehová diti rascúno. Noʼ buñ más rioladx gony dxiin né Testigos portín nanyibu que ronyno xinésni. Né, órni rabeʼyibu ló dxiin buñ ni rascú, Testigos diti rasnityibu xchiinyibu por ni diti rascúyibu.

Pal galán ronyno dxiin, sonyxiroʼno Jehová.

19. ¿Ximod sasac Jehová pal diti rascúno?

19 Pal guirá ór ranino ni nigolú, xcalrrienno diti sonynudyni lóono né sioʼno goxt. Labúu sanino ni goniʼ Pablo: «Napno confianz que xcalrrienno natzaayni» (Hebreos 13:18). Per ni máspa la, Bixiosno Jehová, ni nadxiʼ lóono sabiʼ xtem ni ronyno né par láabu nigolú rasac diti guiscúno (bíil Salmo 15:1, 2; Proverbios 22:1).