Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 8

Jehová raniiny gacno buñ nayaa

Jehová raniiny gacno buñ nayaa

«Né buñ ni nayaa, looy nayaalo» (SALMO 18:26).

1-3. a) ¿Xigony racaa buñ cuidad que xiin gac mbiox nayaa? b) ¿Xigony raniiny Jehová que xpiimbu gac buñ nayaa?

 BUNYSI pensary ló toib buñgonaʼ ni cayony puext xiin par tzee scuel, racaabu cuidad pal xiimbu ma góos né pal nayaa xhapbu né diti ma birésni. Pal nayaabu sacbu mbiox nasac né saslooyni a stipnés buñ que bixiosbu né xinaʼbu rantzay láabu.

2 Jehová nac Bixiosno né raniiny láabu gacno buñ nayaa (Salmo 18:26). Nanbu que ndeʼ racné lóono. Láaca, pal nacno buñ nayaa, ronyxiroʼno láabu (Ezequiel 36:22; bíil 1 Pedro 2:12).

3 Per ¿xí radudy diitz gacno buñ nayaa, né xigony racnéni lóono? Órni ronyno pensary ló galrranabdiitz reʼ, sigory radudyno cuent que non guitzaʼno mod nacno.

¿XIGONY NON GACNO BUÑ NAYAA?

4, 5. a) ¿Xigony non gacno buñ nayaa? b) ¿Xí rasuidyno de Jehová mod goyaʼ Gudxlio?

4 Jehová raslooy lóono que nacbu toib Dios ni nigolú nayaa (Levítico 11:44, 45). Raniiny lóono gacno buñ nayaa portín nainy guisuʼno Dios (Efesios 5:1).

5 Guirá ni bisaʼ Jehová rasuidyni lóono xi ronybu pensary de galnayaa. Láabu bisaʼbu Gudxlio par stipláacani guisiáni buu né nís (Jeremías 10:12). Gudxlio xidal mod labúu rasiáni láacani, ná buñgudxlio rony buidy láani. Por ejemplo, órni ma golés guié rareʼ Govitz, goxbe riaʼpyni lainy guibá né racni xcaay de ngú racni guié stoib. Scá racni guirá ór. Ló Gudxlio láaca noʼ tipnés bicotien ni rasiá cós buidy. Radziguiaʼno mod bisaʼ Jehová Gudxlio (Romanos 1:20).

6, 7. ¿Ximod bislooy Ley ni cuaʼ Moisés que xpiin Jehová non gac buñ nayaa?

6 Ley ni bidudy Jehová a Moisés raslooyni lóono balaati rasac gacno buñ nayaa. Por ejemplo, par nacacuent Jehová adoración xtuny israelitas, layibu non ñacyibu buñ nayaa. Dzú ni goyoʼ sumo sacerdote lainy Santísimo, chop buelt góosbu (Levítico 16:4, 23, 24). Né stipnés sacerdotes non naguipyibu ñayibu né ñeʼyibu antes de nadudyibu galrrascad a Jehová (Éxodo 30:17-21; 2 Crónicas 4:6). Órni layibu diti bisobyibu ni ná Ley reʼ, goyoʼ riesga ñaityibu (Levítico 15:31; Números 19:17-20).

7 ¿Né ló naareʼ ga? Ley ni cuaʼ Moisés rasuidyni lóono ximod rony pensary Jehová. Riendxichni que xpiimbu non ñac buñ nayaa. Né Jehová diti ma bitzaʼ mod nac (Malaquías 3:6). Raniiny láabu que xpiimbu láaca gac buñ nayaa (Santiago 1:27).

¿XÍ RADUDY DIITZ GACNO BUÑ NAYAA?

8. ¿Xí stipnés mod non gacno buñ nayaa?

8 Par guibiʼ Jehová lóono que nacno buñ nayaa, diti nosi gac nayaa laidyno, xhapno né lidxno. Guirá cós ni gonyno laʼga nabanyno non gac nayaani, ndeʼ raguiña dada mod rony adorarno Dios, mod nacno né mod ronyno pensary. Guisuidyno ximod non gonyno guionca ni ma bisetlano.

9, 10. ¿Xí non gonyno par gony adorarno Dios de toib mod nayaa?

9 Mod gony adorarno Jehová non gacni nayaa. Diti non gonyno cós ni rony religión falz. Órni israelitas goyoʼyibu press lainy gudx Babilonia, golésyibu lad buñ ni bieen dioxh falz né lad buñyox. Isaías goniʼ que israelitas nabiguetyibu xcudxyibu stoib né que nasaló ñony adoraryibu a Dios de toib mod nayaa. Órni Jehová bisetlaa gudx Babilonia, gochbu xpiimbu: «¡Colguireʼ, colguireʼ lagarycu, diti canto cós buidy! Colguireʼ lainy gudxcu, colgac nayaa». Diti non ñony adoraryibu Jehová né láaca ñapyibu crenys o costumbres ni nap religión falz xtuny Babilonia (Isaías 52:11).

10 Ló naareʼ, lóono ni nacno xpiin Dios láaca rabeʼno tiplad religión falz (bíil 1 Corintios 10:21). Ló guidopynac Gudxlio noʼ xidal crenys né costumbres ni sieed de religión falz. Por ejemplo, buñ de xidal lagary rony crer que órni raityno noʼ ni rareʼ laidyno ni rilés stoib lad né noʼ xidal crenys ni radzak né ndeʼ (Eclesiastés 9:5, 6, 10). Lóono rabeʼno tiplad guirá costumbres reʼ. Sigory xfamilno rakíil lóono gonyno ni ronyibu. Per diti rasaguelno, portín raniiny lóono gacno buñ nayaa nisló Jehová (Hechos 5:29).

11. ¿Xí diti non gonyno par gacno buñ nayaa nisló Dios?

11 Mod nacno gacni nayaa. Par gacno buñ nayaa nisló Jehová, diti non gonyno galyoxh (bíil Efesios 5:5). Jehová raiby lóono: «¡Colgalsit de galyoxh!». Nayadit raniʼbu que buñ ni rony galyoxh né diti rasian láani «diti sioʼyibu lainy Gobierno xtuny Dios» (1 Corintios 6:9, 10, 18). (Bibiʼ ni nota 22, «Gacno buñ nayaa nisló Dios»).

12, 13. ¿Xigony non gac nayaa xpensaryno?

12 Xpensaryno non gacni nayaa. Casi guirá ór, ni noʼ ló xpensaryno rachiinni lóono gonyno láani (Mateo 5:28; 15:18, 19). Pal xpensaryno nayaani sonyno cós nayaa. Nacno buñ galkié por ngú rioʼ ór ritzanló pensary mal guicno. Per órni guieedni ló xpensaryno, nimaca non cueʼno láani. Pal diti ronyno ngú, sadxin midid xcalnabanyno ma diti sac nayaani, né sigory saniiny lóono gonyno láani. Par diti guisaclono ngú, non coʼno cós nayaa ló xpensaryno (bíil Filipenses 4:8). Por ngú diti ronyno galnakit ni nap galyoxh o ro ronynaa buñ saʼ. Racaano cuidad ni rolno, ni rabiʼno né ni ranino (Salmo 19:8, 9).

13 Par diti galsitno de xcalnadxiʼ Dios, mod rony adorarno Jehová, mod nacno, né mod ronyno pensary non gacni nayaa. Per xomod guisuidyno nigoreʼ, Jehová láaca raniiny láabu gacno nayaa diti buñ buidy.

¿XIMOD LABÚU GACNO BUÑ NAYAA?

14. ¿Xigony rasac gacno buñ nayaa?

14 Pal nayaano né nayaa lagary ro rabésno sacnéni lóono né sacnéni buñ ni nagoo lóono. Rasacno sacró, né stipnés buñ rioladx guibignoo lóono. Per ni máspa la, nacno buñ nayaa portín modreʼ ronyxiroʼno Jehová. Buny pensary ló ndeʼ: pal guirá ór rabiʼlo que toib mbioxien buidybu, sigory rieed ló xpensarylo que scúca nac bixiosbu né xinaʼbu. Scúca, pal diti nayaano né diti ractzayno sacró, buñ labúu guiniʼ mal de Bixiosno Jehová. Pablo goniʼ: «Diti cayonyno xitcal ni labúu guichel ñeʼ stipnés, par diti tzoʼ ni guiniʼ mal de xchiin Dios ni cayonyno. Xalagary ngú, raslooyno que nacno xpiin Dios ló guirá ni ronyno» (2 Corintios 6:3, 4).

Lóono ni nacno xpiin Jehová non gac nayaa tanli laidyno né lagary ro rabésno.

15, 16. ¿Xí raquiin gonyno par gacno buñ nayaa?

15 Gac nayaano né gac nayaa xhapno. Guirá dzú non gac nayaano. Por ejemplo, guirá dzú rasno. Raguipno ñano né xaboo, máspa antes de gonytzaayno galrro o guáno, né láaca raguipno ñano órni ma goyoʼno coraa o órni ma godanno cós buidy. Sigory ronyno pensary que diti fuerspa quipno ñano, per non gonyno láani par diti guicá galguitz lóono. Guirá ndeʼ ralaani buñ de galgoity. Láaca, pal diti napno baño, labúu guiyopyno mod gonytzaayno ro tzoʼno coraa. Por ejemplo, guirá israelitas bicachyibu xcuʼyibu sit de lidxyibu né sit de lagary ro goycaʼyibu nís (Deuteronomio 23:12, 13).

16 Diti fuerspa guacno lairy ni rasacgoluʼ nili lairy ni pénsa careʼ. Per non gac nayaani né diti non gacni lairy yox (bíil 1 Timoteo 2:9, 10). Raniiny lóono que mod rienno gonyxiroʼni Jehová guirá ór (Tito 2:10).

17. ¿Xigony lidxno né rolooni non gacni nayaa?

17 Lidxno né lagary ro rabésno gacni nayaa. Nac rotísi nac lagary ro rabésno, non gac nayaa lidxno. Láaca racaano cuidad que xcamionno, mot, biciclet o nitisi cós ni raquiinno non gac nayaani, máspa órni rioʼno reunión né órni rioʼno yoʼ por yoʼ. Portín órni ranino xtiitz Dios, raibyno buñ que Gudxlio sácni toib lagary nayaa (Lucas 23:43; Apocalipsis 11:18). Mod nac lidxno né rolooni, labúu guislooyni stipnés que ma casuidyno guibanyno ló toib Gudxlio nayaa.

18. ¿Xigony raniiny lóono guisiáno lagary ro rony adorarno Jehová?

18 Lagary ro rony adorarno Dios non gac nayaani. Raslooyno que rioladxno gacno buñ nayaa pal rasiáno lagary ro rony adorarno Dios, ná pal nacni Salón del Reino o lagary ro rac samblia. Xidal buñ ni por primer buelt riee reunión radziguiaʼyibu mod nayaani. Ndeʼ ronyxiroʼni a Jehová. Guiráno ni rioʼno reunión napno oportunida guisiáno salón par guienni sacró (2 Crónicas 34:10).

GUISIANNO CÓS BUIDY NI RONYNO

19. ¿Xí cós buidy diti non gonyno?

19 Ná la Biblia diti rasetlaa xi clas vis diti non gapno, per rasetlani tipnés litz ni racné lóono guienno ximod rony pensary Jehová de guirá vis reʼ. Diti nainy láabu cobno gues, guisochno nili coʼno drogas laidyno. Pal nacno ximig Dios, diti sonyno guirá nga, portín nigolú napno respet vida. Guirá vis reʼ labúu guistoʼbyni lóono, guixoʼno o gonyni mal stipnés buñ ni nagoo lóono. Xidal buñ rayopy mod guisian guirá vis reʼ portín diti náyibu guixoʼyibu. Per lóono ni nacno ximig Dios nainy guisianno láani portín nadxiʼno láabu. Toib mbioxhlas goniʼ: «Né xcalrracné Jehová, labúu bisiáya mod nabani né bisiana vis ni gopa. Pal por stipnaʼca naniiny nasiana guirá ndeʼ, sigory dipa labúu nasiana láani». Guisuidyno gáay xilitz la Biblia ni sacné lóono guisianno guirá cós buidy reʼ.

20, 21. ¿Xí cós buidy raniiny Jehová guisianno?

20 «Guisiáno lóono de guirá ni rony buidy laidyno né ni rony buidy espíritu xtunyno, par gacno más nayaa xomod xpiimbu ni radzuiby láabu» (2 Corintios 7:1). Jehová raniiny guisianno guirá vis ni raxin xpensaryno né laidyno.

21 Non guisianno guirá ni labúu gony buidy lóono, portín ló 2 Corintios 6:17, 18 Jehová raiby lóono: «Diti canto cós buidy». Láaca nábu que sacacuentbu lóono né raibybu lóono: «Naʼ saca bixiosto, né lóoto sacto xiinna». Xomodca toib buñ nadxiʼ xiin, Jehová sandxiʼ lóono pal diti ronyno cós buidy.

22-25. ¿Xí litz racné lóono diti gapno vis ni rony buidy laidyno?

22 «Gondxiʼ Jehová Dios xtunylo né guidopynac xcalnabanylo, né guidopynac alma xtunylo né guidopynac xpensarylo» (Mateo 22:37). Ndeʼ nac toib mandary ni más rasac (Mateo 22:38). Non gandxiʼno Jehová né guidopynac xcalnabanyno, xpensaryno né mod rasacno. Diti labúu gandxiʼno láabu scá pal ronyno cós ni rastoʼby lóono o raxin xpensaryno. Xalagary ngú, non gonyno rutirigaʼlni lóono por guislooyno que napno respet vida ni ma bidudybu lóono.

23 «[Por Jehová] nabanyno né racaʼno buu né napno guiráxadit cós» (Hechos 17:24, 25). Pal toib ximiglo nascad toib cós ni rasac looy, ¿diti nasapylo láani nili naxinlo láani ja? Vida nacni toib galrrascad sacróyen ni bidudy Jehová lóono. Rasacni par lóono, por ngú nainy guiquiinno láani par gonyxiroʼno láabu (Salmo 36:9).

24 «Gondxiʼ saʼlo xomodca nadxiʼlo looy» (Mateo 22:39). Vis diti nosi ronyni mal lóono. Láaca labúu gonyni mal buñ ni nagoo lóono, buñ ni nadxiʼno. Por ejemplo, ni rabesné toib buñ ni ragob gues, labúu guixoʼbu portín néca xeʼbu rioʼ xpuu gues. Pal rasianno guirá vis reʼ, raslooyno que nadxiʼno saʼno (1 Juan 4:20, 21).

25 «Góoch layibu guirá ór que tzoʼyibu xan xomandary gobiernos né buñchiin né guisobyibu» (Tito 3:1). Ló xidal gudxrop, noʼ leyes ni diti radudy lagary buñ guiquiin drogas. Jehová rony mandary lóono gapno respet buñchiin, por ngú rasobno leyes ni radudyibu (Romanos 13:1).

Órni nacno buñ nayaa ronyxiroʼno Jehová.

26. a) ¿Xí raquiin gonyno par gacno ximig Jehová? b) ¿Xigony non gonyno xtem por gacno buñ nayaa?

26 Sigory radudyno cuent que non guitzaʼno mod nacno par labúu gacno ximig Jehová. Pal scú láani, nimaca gonyno láani. Nagan guisian buñ toib vis. Per labúu gonyno láani, portín Jehová ná que sacné lóono. Láabu raibybu lóono: «Naʼ, Jehová, naca Dios xtunylo, ni rasuidy looy par tzeeni looy galán, ni ragonés looy ló néz ro non saalo» (Isaías 48:17). Pal ronyno xtem por gacno buñ nayaa, sonyxiroʼno Jehová.