Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 12

Guirá ni guinino gacnéni stipnés

Guirá ni guinino gacnéni stipnés

«Diti guireʼ roʼto ni toib diitz nayotz. Xalagary ngú, guirá ni guiniʼto gacnéni stipnés» (EFESIOS 4:29).

1-3. a) ¿Xí galrrascad ma bidudy Jehová lóono? b) ¿Ximod naquiinno mal galrrascad reʼ? c) ¿Ximod non guiquiinno láani?

 GONYNO pensary que toib buñ rascad toib biciclet xiin. Rabaladxbu ni bidudybu galrrascad reʼ xiimbu. Per ¿ximod nasacbu pal xiimbu diti ñap cuidad naquiin láani né ñonynabu toib buñ?

2 Jehová radudy lóono «guiráxadit galrrascad sacró né ni natzaay» (Santiago 1:17). Toibtica galrrascad reʼ láani ngú ni labúu ranino, né modreʼ labúu ranino ni rasacno né ni ronyno pensary. Labúu guinino cós ni gacné a tipnés buñ né guisacyibu sacró. Per ni ranino láaca labúu gonynani stipnés.

3 Ni ranino napni xiroʼ galnadip, né Jehová rasuidy lóono guiquintzayno galrrascad reʼ. Láabu raibybu lóono: «Diti guireʼ roʼto ni toib diitz nayotz. Xalagary ngú, guirá ni guiniʼto gacnéni stipnés guisac sacró né gacnéni buñ ni cacadiag lóoto» (Efesios 4:29). Guisuidyno ximod labúu guiquiinno galrrascad ni bidudy Jehová lóono par guibaladxbu né par gony animarno stipnés.

GOP CUIDAD NÉ NI RANIʼLO

4, 5. ¿Ximod ná Proverbios nac xtiitzno?

4 Diitz ni ranino napni galnadip, por ngú non gapno cuidad né ni ranino né mod ranino. Proverbios 15:4 ná: «Diitz nadaʼa nacni toib yac ni rony que buñ guibany, per galrrascú ronyni que buñ guixacladx». Xomodca toib yac móz ni radudy balaa racnéni buñ, scúca diitz nadaʼa racnéni buñ. Per diitz nachóng ronynani buñ né ronyni que guisacyibu mal (Proverbios 18:21).

Diitz nadaʼa racnéni buñ.

5 Proverbios 12:18 ná que «diitz ni cuenunysi rareʼ roʼ buñ nacni xomod órni riaʼis toib espad». Diitz ni cuenunysi rareʼ roʼ buñ labúu guisioʼobni xcalnabany buñ né gonyni que galsit buñ de ximig. Sigory rasetnaladxlo órni toibtica buelt goyoʼ ni goninaa looy né nigolú bioʼob xcalnabanylo. Per texto reʼca náni: «Loch buñ ni noʼ xcalrrien rasialni herid». Pal ronyno pensary antes de guinino, labúu guisialno toib galnabany ni ma bireʼ herid, né guidzakno ximigno ni golsit portín godíldiitzno (bíil Proverbios 16:24). Pal guirá ór rasetnaladxno que xtiitzno labúu gonynani stipnés, sayopyno mod guinino.

6. ¿Xigony non guicaano cuidad mod ranino?

6 Láaca non guicaano cuidad mod ranino portín guiráno nacno buñ galkié. La Biblia ná que «pór cós mal noʼ lainy xcalnabany buñ desde dzú nacyibu mbioxhlas» né casi guirá ór xtiitzno raslooyni ni noʼ lainy xcalnabanyno (Génesis 8:21; Lucas 6:45). Rioʼ ór rasac naganno guicaano cuidad ni ranino (bíil Santiago 3:2-4). Per non gonyno xtem por guinino sacró né stipnés.

7, 8. ¿Xigony raquiin gapno cuidad né diitz ni ranino?

7 Láaca non gapno cuidad órni ranino portín Jehová sanab cuent ni ranino né mod ranino. Santiago 1:26 ná: «Pal toib buñ rony pensary que cayony adorar a Dios per diti rony mandarybu lochbu, cascúbu xcalnabanycabu, né mod rony adorarbu diti noʼ pu raquiinni» (1 Corintios 15:17). Por ngú, pal diti rapno cuidad né ni ranino, ngú labúu gony que galsitno de Jehová né ma diti guidzakno láabu sacró (Santiago 3:8-10).

8 Xomod ma bisuidyno, noʼ razón par gapno cuidad ni ranino né mod ranino. Par guiquiinno galrrascad reʼ xomod raniiny Jehová, raquiin ganno xi clas diitz diti non guireʼ roʼno.

DIITZ NI DITI RACNÉ

9, 10. a) ¿Xí clas diitz raquiin buñ ló naareʼ? b) ¿Xigony diti non guinino diitz yox?

9 Diitz yox xidal buñ raquiin láani ló naareʼ. Xidal buñ rony pensary que non guiquiinyibu diitz mal né diitz yox par guisac xtiitzyibu. Láaca buñ ni rabeʼ galrraxiich raniʼyibu pór galyoxh o diitznaa par guixiich buñ. Per apóstol Pablo goniʼ: «Nigoreʼ ma diti gonyto guirá ndeʼ: xian, galrradzuitz huaity, cós mal, né diitz ni ronynaa, né diti guiniʼto diitz yox» (Colosenses 3:8). Láaca, buny mandarybu cristianos: «Nili cueʼto galrraxiich de diitz yox» (Efesios 5:3, 4).

10 Jehová né buñ ni nadxiʼ láabu diti rioladx diitz yox, portín buidyni. Ló la Biblia, «cós buidy» nacni toibtica cós ni «beʼel laidyno raniiny gony» (Gálatas 5:19-21). Cós buidy raguiñani xidal clas galkié, né nacni toib costumbre buidy ni labúu gony que tzaguiabno ló stoib galkié. Pal toib cristiano wal rioladxbu guiniʼbu diitz yox né diitznaa, né diti nábu guisiambu láani, ndeʼ nadudy diitz que ma diti labúu tzoʼbu lainy congregación (2 Corintios 12:21; Efesios 4:19). (Bibiʼ ni ná nota 23, «Buñ ni diti ratoy lóo né buñ buidy»).

11, 12. a) ¿Ximod nasaló nanino toib chisme? b) ¿Xigony nigolú mal láani guigotzno falz stipnés buñ?

11 Láaca diti non guinino chisme. Wal rioʼno galrrasaʼ por stipnés né ranino ximod noʼ xfamilno né ximigno. Cristianos ni goyoʼ ló primer siglo láaca goniiny ñanyibu ximod goyoʼ xhermanyibu né ximod labúu ñacnéyibu buñ (Efesios 6:21, 22; Colosenses 4:8, 9). Per laʼga cayooyno diitz de stoib buñ, labúu gacni toib chisme. Né pal rachetzno chisme ni bicadiagno labúu guinino ni diti nigolú o ni diti non gan stipnés. Pal diti rapno cuidad, labúu nagotzno falz o nanino mal de stipnés. Buñ fariseos bigotzyibu falz a Jesús órni goniʼbu que Jesús buny cós mal (Mateo 9:32-34; 12:22-24). Órni buñ ragotz falz a stoib buñ rony buidyni laa buñcu, ragoʼni galrradíil, galrrioʼob né ratíilni buñ ni radzak saʼ (Proverbios 26:20).

12 Jehová raniiny guiquiinno xtiitzno par gacnéno né gony animarno stipnés, diti par guitíilno buñ ni radzak saʼ. Jehová rianladxbu «nitisi ni ragoʼ galrradíil lad herman» (Proverbios 6:16-19). Buñdzab ngú ni primerdiguieʼ bigotz falz a Jehová (Apocalipsis 12:9, 10). Ló naareʼ, buñ wal rioladx guigotz falz, per diti scá non gacni lainy congregación (Gálatas 5:19-21). Por ngú non gapno cuidad né ni ranino né guirá ór gonyno pensary antes de guinino. Antes de guiniʼlo ni bicadiaglo, gonabdiitz ndeʼ looy: «¿Nigolú ni guiniya la? ¿Caslooya galrronladx la? ¿Sacnéni láabu la? ¿Ñoladxi nacadiagbu ni caniya la? ¿Ximod nasaca pal ñoʼ ni naniʼ ndeʼ de naʼ?» (Bíil 1 Tesalonicenses 4:11).

13, 14. a) ¿Ximod rasac buñ órni raquiinno diitz ni ronynaa? b) ¿Xí radudy diitz guitzaldaʼno buñ? c) ¿Xigony diti non guitzaldaʼno buñ?

13 Casi guirá ór, ranino cós ni después rasioʼob lóono. Per diti nainy lóono gapno costumbre de guinino de stipnés nili guinino cós ni gonynaa layibu. Diti non gonynano stipnés né xtiitzno. Pablo goniʼ: «Diti tzanéto xian, diti guidzuitz huaityto, diti gonyto xian, diti guicadiéto rudx né diti gonynato stipnés né xtiitzto» (Efesios 4:31). Guirá clas diitzreʼ diti raslooyni respet buñ né ronyni que guisac malyibu. Né mbioxien, por ni diti ma bisaʼ xcalrrienyibu más ronynaa diitz de clas reʼ layibu. Por ngú non gapno cuidad par diti gonynano layibu né xtiitzno (Colosenses 3:21).

14 La Biblia láaca raibyni lóono diti guitzaldaʼno stipnés. ¿Xí radudyni diitz? Ndeʼ radudy diitz órni buñ guirága ór ronynaa stipnés né xtiitz par guisac malyibu. Nabanni pal toib buñ ñonynaa tzeʼel né xiin modreʼ. Pal toib cristiano ñonynaa stipnés né xtiitz né diti naniiny natzaʼbu mod nacbu, ma diti labúu ñoʼbu lainy congregación (1 Corintios 5:11-13; 6:9, 10). Xomod ma bisuidyno, pal ranino diitz yox, pal ragotzno falz stipnés o ranino diitz ni ronynaa, diti labúu sadzakno Jehová né stipnés buñ sacró.

DIITZ NI RACNÉ

15. ¿Ximod nac diitz ni racné?

15 ¿Ximod raniiny Jehová guinino? Ná la Biblia diti raiby lóono xipa non guinino, per raibyni lóono ndeʼ: «Guirá ni guiniʼto gacnéni stipnés» (Efesios 4:29). Diitz nayaa, diitz nadaʼa né diitz ni nigolú, racnéni buñ. Jehová raniiny que ni guinino gony animarni né gacnéni stipnés. Nagan par gony buñ láani, portín más naguel rareʼ diitz ni ronynaa roʼ buñ xalagary guireʼ diitz ni racné (Tito 2:8). Guisuidyno tipnés mod ni labúu gacnéno stipnés né xtiitzno.

16, 17. a) ¿Xigony non gony felicitarno stipnés? b) ¿Chú layibu labúu gony felicitarno?

16 Jehová né Jesús rioladxyibu gony felicitaryibu stipnés, né raniiny guisuʼno layibu (Mateo 3:17; 25:19-23; Juan 1:47). Par labúu gony animarno stipnés né xtiitzno, non tzoʼno galrrasaʼ por layibu né gonyno pensary mod guinino. Proverbios 15:23 ná: «¡Galán láani órni toib buñ raniʼ merpa xorni!». Rasacno sacró órni noʼ ni raiby lóono que galán bunyno xchiinno (bíil Mateo 7:12). (Bibiʼ ni ná nota 27, «Gony felicitarno né gony animarno»).

17 Pal guirá ór rabiʼno cós tzaay ni rony stipnés, diti sasac naganno gony felicitarno layibu. Por ejemplo, sigory radudyno cuent que toib hermano sacró ratudy discurs o rony xtem par gony comentar ló reunión. Sigory toib mbioxhlas ni riee scuel raslooybu balory né rony defenderbu ni ronybu crer o toib buñgolien raniʼ xtiitz Dios guirá ór. Sigory merpa caquiinyibu gony felicitarno layibu. Láaca nigolú rasac que buñguieeu gaibybu tzeelbu que ronladxbu né rasac tzeelbu par láabu (Proverbios 31:10, 28). Xomodca yac raquiinni Govitz né nís, buñ láaca raquiin gan que rasac. Mbioxien ngú ni más raquiin láani. Por ngú, guiyopyno oportunida par gony felicitarno layibu por cualidades sacró ni napyibu né xtem ni ronyibu. Órni rony felicitarno layibu né guidopy xcalnabanyno labúu gacnéni layibu par gapyibu balory né diti guidzuibyibu, né gony animarni layibu gonyibu xinésni.

Pal racaano cuidad ni ranino né mod ranino, sony animarno né sasialdóno xcalnabany buñ.

18, 19. a) ¿Xigony non gonyno xtem par gony animarno né guisialdóno xcalnabany stipnés? b) ¿Ximod labúu gony animarno né guisialdóno xcalnabany stipnés?

18 Órni rony animarnorasialdóno xcalnabany buñ, casuʼno Jehová. Láabu nigolú rioʼbu galrrasaʼ por «buñdxo» né por «buñ ni ma bireʼgan» (Isaías 57:15). Raniiny láabu gony animarno saʼno né guisialdóno xcalnabany buñ ni nigolú noʼ nabann (1 Tesalonicenses 5:11, 14). Rabiʼbu xtem ni ronyno né nigolú rasacni par láabu.

19 Sigory radudylo cuent que noʼ toib buñ lainy congregación ni ma careʼgan o ni noʼ nabann. ¿Xí labúu guiniʼlo par gacnélo láabu? Sigory diti labúu cueʼlo láabu ló galnagan ni cadudybu, per labúu guislooylo que rioʼlo galrrasaʼ por láabu. Por ejemplo, labúu cueʼlo tiemp par tzáguenlo láabu. Labúu golnélo toib texto ni gacné láabu o guinabto xcalrracné Dios toibsi (Salmo 34:18; Mateo 10:29-31). Góoch láabu que herman ronladx láabu (1 Corintios 12:12-26; Santiago 5:14, 15). Né órni guiniʼlo non guislooylo que nigolú rienlo ni rasacbu né ronylo crer ni raibybu looy (bíil Proverbios 12:25).

20, 21. ¿Xigony rioʼ ór diti rasac naganno guicacuentno toib litz?

20 Láaca labúu gacnéno buñ órni ralitzno layibu. Nacno buñ galkié, por ngú rioʼ ór guiráno raquiinno que tzoʼ ni guilitz lóono. Proverbios 19:20 ná: «Bicadiag litz né cuacuent disciplina par gaclo buñ ni noʼ xcalrrien ló dzú ni sietra». Diti nosi ancianos labúu guilitz o gony corregir. Buñ láaca non conés xiin (Efesios 6:4). Né hermanas ni nadip xfe láaca labúu guilitzbu stipnés hermanas (Tito 2:3-5). Nadxiʼno xhermanno por ngú racaano cuidad órni ralitzno layibu par diti guisacyibu mal. ¿Ximod labúu gonyno láani?

21 Sigory rasetnaladxlo toibtica buelt órni toib herman bilitz looy né cuacuentlo láani. ¿Xigony cuacuentlo láani? Sigory bidudylo cuent que ni bilitz looy nigolú goyoʼ galrrasaʼ por looy, o sigory nadaʼdot goninébu looy (Colosenses 4:6). Láaca, litz ni bidudybu looy goleʼbu láani ló la Biblia (2 Timoteo 3:16). Órni guilitzno toib buñ cueʼno láani ló la Biblia ná pal golno láani xomodpa caani o guinino láani ló chop tzón roʼ. Litz ni guidudyno stipnés diti guireʼni lainy bichoguicno nili guitzaʼno ni ná la Biblia par guidzakni né ni canino. Pal rasetnaladxlo mod bilitzyibu looy ngú sacné looy par guilitzlo stipnés.

22. ¿Ximod raniiny looy guiquiinlo galrrascad ni bidudy Dios looy?

22 Labúu ranino portín nacni toib galrrascad ni bidudy Jehová lóono, né raniiny guiquiinno láani sacró portín nadxiʼno Bixiosno, Jehová. Bisetnaladx que xtiitzno labúu gacnéni o guisioʼobni xcalnabany buñ. Por ngú gonyno rutirigaʼlni lóono por guinino diitz ni gacné né gony animar a stipnés.