Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

Notas

Notas

 1 LITZ

Xilitz la Biblia nacni galnigolú ni racné lóono guienno ximod rasac né ximod rony pensary Jehová. Láaca racnéni lóono coʼno guicno gonyno xinésni, máspa órni diti noʼ toib ley ló la Biblia ni raiby lóono xipa non gonyno. Xiley Dios rareʼni ló xilitzbu.

Capítulo 1, párrafo 8

 2 GUISOBNO

Órni rasobno Jehová radudyni diitz gonyno ni nábu né guidopy galnabany. Nainy láabu guisobno portín nadxiʼno láabu (1 Juan 5:3). Pal nadxiʼno Dios né napno confianz láabu, sasobno xilitzbu guirá ór, dada órni naganni. Órni rasobno Jehová rieeni lóono galán, portín racnéni lóono guibanyno goxt nigoreʼ né labúu sacaʼno xiroʼ galnasác ló dzú ni sietra (Isaías 48:17).

Capítulo 1, párrafo 10

 3 LIBERTAD PAR CUUNO NI GONYNO

Jehová diti bisaʼ lóono xomod toib máquina. Xalagary ngú, ma bidudybu lagary lóono gapno libertad (Deuteronomio 30:19; Josué 24:15). Labúu guiquiinno libertad reʼ par gonyno xinésni. Per pal diti rapno cuidad, labúu ñonyno cós mal. Tigaagano napno libertad par gonyno ni nainy lóono, por ngú tigaagano non coʼno guicno pal nainy gonyno ni ná Jehová né guislooyno que nadxiʼno láabu.

Capítulo 1, párrafo 12

 4 NI RANAB JEHOVÁ LÓONO

Jehová raiby lóono xi ngú cós tzaay né xi ngú cós mal par ganno xi non gonyno. Ló la Biblia, rasuidyno ni canab Jehová lóono, ximod labúu gacnéni lóono né ximod guiquiinno láani par guibaladx xcalnabany Jehová (Proverbios 6:16-19; 1 Corintios 6:9-11). Láaca rasuidyni lóono guislooyno galnadxiʼ, gonladxno stipnés né coʼno guicno gonyno xinésni. Ná gudxliogoxreʼ radudy lagary gonyno nitisi nainy lóono, ni rony mandary Jehová diti radzaʼni (Deuteronomio 32:4-6; Malaquías 3:6). Pal rasobdiitzno láani, sacnéni lóono par diti tzaguiabno ló nitisi galrrioʼob.

Capítulo 1, párrafo 17

 5 GALRRIEN

Galrrien nacni xomod toib rudx ni raiby lóono xi ngú cós tzaay né xi ngú cós mal. Jehová ma bidudy a guiráno toib galrrien (Romanos 2:14, 15). Par gonyni dxiin galán, non conésno láani mod rony mandary Jehová. Modreʼ sonyno xinésni mod ná Jehová (1 Pedro 3:16). Xcalrrienno labúu guidudyni abís lóono antes de gonyno toib cós mal o labúu guisioʼobni lóono malís bunyno láani. Rioʼ ór xcalrrienno ma diti ronyni dxiin galán, per labúu conésno láani né xcalrracné Jehová. Toib galrrien nayaa racnéni lóono guisacno sacró né gonladxno lóocano.

Capítulo 2, párrafo 3

 6 GUIDZUIBYNO DIOS

Órni radzuibyno Dios radudyni diitz que nadxiʼno né nigolú rapno respet láabu, por ngú diti raniiny lóono gonyno cós ni guisioʼob xcalnabanybu. Órni radzuibyno Dios racnéni lóono gonyno cós tzaay né diti gonyno cós mal (Salmo 111:10). Rachiinni lóono guisobno guirá ni raiby Jehová lóono. Racnéni lóono gony cumplirno xtiitzno, portín rapno xiroʼ respet láabu. Láaca órni radzuibyno Dios racaano cuidad ni ronyno pensary né mod ragobiono stipnés, né ni ragoʼno guicno.

Capítulo 2, párrafo 9

 7 GAC ARREPENTIRNO

Órni rac arrepentirno nigolú rioʼobni lóono por cós mal ni ma bunyno. Buñ ni nadxiʼ a Dios rioʼ nabanyibu órni radudyibu cuent que ma bichéyibu nisló Dios. Órni ronyno cós mal, non guinabno né guidopy xcalnabanyno lóo Jehová par guitudybu scásiʼ xcalkiéno per gonyno láani ló laa Jesús (Mateo 26:28; 1 Juan 2:1, 2). Pal ronyno láani scú né ma rasianno cós mal ni ma bunyno, labúu gapno confianz que Jehová satudy xcalkiéno scásiʼ. Ma diti guigotzno dool lóono por cós ni bunyno ló dzú ni see (Salmo 103:10-14; 1 Juan 1:9; 3:19-22). Non gonyno xtem par diti tzaguiabno ló galkié ni ma bunyno, non cueʼno guicno pensary mal né guibanyno mod rioladx Jehová.

Capítulo 2, párrafo 18

 8 EXPULSIÓN

Pal toib cristiano rony toib galkié rodann, diti rac arrepentirbu né diti racacuentbu ni rony mandary Jehová, ór cú rac expulsarbu. Órni rac expulsarbu, ma diti non guidzakno láabu nili gooyno diitz né láabu (1 Corintios 5:11; 2 Juan 9-11). Expulsión rapni laa Jehová né rapni congregación (1 Corintios 5:6). Láaca nacni toib disciplina ni labúu gacné láabu gac arrepentirbu par guibiguetbu ronoʼ Jehová (Lucas 15:17).

Capítulo 3, párrafo 19

 9 RAGONÉSBU NÉ RALITZBU

Jehová nigolú nadxiʼ lóono né nainy gacnébu lóono. Por ngú raquiimbu la Biblia, raquiimbu xpiimbu ni nadxiʼ láabu par conés né guilitz lóono. Nacno buñ galkié, por ngú nigolú raquiinno xcalrracnéyibu (Jeremías 17:9). Órni racadiagno layibu né respet raslooyno que napno respet Jehová né raniiny guisobno láabu (Hebreos 13:7).

Capítulo 4, párrafo 2

 10 BUÑ FARMAY NÉ BUÑDXO

Por ni nacno buñ galkié nacno buñ farmay. Per Jehová raniiny gacno buñdxo. Órni rac compararno né Jehová, radudyno cuent que mitienno nisló Jehová né ngú rony que gacno buñdxo (Job 38:1-4). Láaca más rasac gonyno pensary xi caquiin stipnés, xalagary tzoʼno galrrasaʼ por lóosino. Buñ farmay guirá ór raslooy que más rasacbu que stipnés. Per buñdxo diti nac scú, por ngú radudybu cuent xi cós labúu ronybu sacró né xi yaca. Diti ratoybu guiniʼbu órni rachébu né diti ratoybu guinabbu perdón, né racacuentbu xilitz stipnés. Rapbu confianz né rasobbu Jehová (1 Pedro 5:5).

Capítulo 4, párrafo 4

 11 GALMANDARY

Galmandary láani ngú órni toib buñ nap derech gony mandary né guiniʼ xi gac. Jehová nap más galmandary lainy guibá né ló Gudxlio. Láabu bisaʼbu guiráxadit cós, por ngú diti noʼ stoib ni nap más galnadip que láabu. Guirá ór raquiimbu xcalmandarybu par gacnébu stipnés. Láaca ma golúbu tipnés buñ par gan lóono. Por ejemplo, buñ ni noʼ xiin, ancianos de congregación né buñchiin guiráyibu napyibu tidxó galmandary, né Jehová ná guisobno layibu (Romanos 13:1-5; 1 Timoteo 5:17). Per órni ley xtuny buñgudxlio diti noʼni de acuerdo né xiley Dios, rasobno Jehová xalagary guisobno buñgudxlio (Hechos 5:29). Órni rasobno xcalmandaryibu, raslooyno que rapno respet ni ná Jehová.

Capítulo 4, párrafo 7

 12 ANCIANOS DE CONGREGACIÓN

Ancianos nacyibu herman ni nadip xfe ni Jehová ma golú par gan congregación (Deuteronomio 1:13; Hechos 20:28). Racnéyibu lóono guidzakno Jehová né gony adorarno láabu toibsi (1 Corintios 14:33, 40). Espíritu santo rabú layibu, portín non gony cumpliryibu requisitos ni sieed ló la Biblia, láani cuáni né xcalrracné espíritu (1 Timoteo 3:1-7; Tito 1:5-9; 1 Pedro 5:2, 3). Napno confianz xcudx Dios né noʼno de acuerdo né ni náni, por ngú né guidopy xcalnabanyno rasobno ni ná ancianos (Salmo 138:6; Hebreos 13:17).

Capítulo 4, párrafo 8

 13 NI RASANIR LAINY FAMIL

Jehová ma golúbu buñguieeu par gan xiin né lidx. Per la Biblia rasuidy que buñguieeu non guisanir lainy famil. Pal diti noʼ toib buñguieeu, buñgonaʼ non guisanir laniolidx. Buñguieeu ni rasanir lainy famil, non guidudy galrro, lairy né toib lagary ro cués xfamil. Láaca láabu non gacnébu xfamilbu par gony adorar Jehová. Por ejemplo, racaabu cuidad guiniʼyibu xtiitz Dios, guisuidyibu la Biblia toibsi né diti gony faltyibu ló reunión. Láaca, láabu non guiniʼbu xipa gac. Ronybu rutirigaʼlni láabu guisuʼbu Jesús, raniʼbu nadaʼdot, rioʼbu ló razón né dipa nachóngbu o raninabu. Modreʼ goxtiguie rabany famil, guiráyibu rasacyibu sacró né radzakyibu Jehová.

Capítulo 4, párrafo 12

 14 TIDXÓ BUÑ NI NAP XIROʼ GALNAN

Tidxó buñ ni nap xiroʼ Galnan nacyibu toib grupo de buñguieeu ni guiee lainy guibá ni Jehová ma golú par guisanir ló dxiin ni rony xpiimbu ni noʼ ló Gudxlio. Ló siglo primero, Jehová golúbu Tidxó buñ ni nap xiroʼ Galnan par naniʼ ximod ñony adoraryibu Dios né ximod naniʼyibu xtiitz Dios (Hechos 15:2). Ló naareʼ, hermanos ni nac Tidxó buñ ni nap xiroʼ Galnan ragonésyibu né ranyibu xcudx Dios. Órni guirá hermanos reʼ raniʼ xi gac, la Biblia né espíritu santo rasaní layibu. Jesús goleʼ laayibu «mós ni rony xinésni né naní xcalrrien» (Mateo 24:45-47).

Capítulo 4, párrafo 15

 15 RAGOʼ LAIRY GUIC

Rioʼ ór ranabyibu toib hermana gony tipnés dxiin lainy congregación ni rony toib hermano. Pal scú nacni, non coʼbu lairy guicbu, modreʼ raslooybu respet ni ma goniʼ Jehová gac. Láaca órni rasuidybu buñ ni ná la Biblia nisló tzeelbu o nisló toib hermano ni ma goyonis non coʼbu lairy guicbu (1 Corintios 11:11-15).

Capítulo 4, párrafo 17

 16 GUISAGAʼ GALAYNO

Guisagaʼ galayno radudyni diitz diti tzoʼno lad partid (Juan 17:16). Lóono ni nacno xpiin Dios, rony apoyarno Gobierno xtunybu. Rasuʼno Jesús, por ngú diti racno toibsi né gudxliogoxreʼ.

Jehová rony mandary lóono guisobno «gobiernos né buñchiin» (Tito 3:1, 2; Romanos 13:1-7). Per láaca raibybu lóono que diti guigaityno buñ. Por ngú xcalrrien toib cristiano diti radudyni lagary láabu gacbu soldad nili tzeebu guerr. Pal labúu gonybu stipnés dxiinien xalagary gacbu soldad, ma láabu nanbu pal gonybu dxiniencu o yaca.

Nosi Jehová rony adorarno, portín láabu Bisaʼbu lóono. Ná rapno respet bandera o himno nacional, diti ranino dioxh láani nili rony cantarno himno nacional (Isaías 43:11; Daniel 3:1-30; 1 Corintios 10:14). Láaca lóono ni nacno xpiin Dios ma goloʼno guicno diti gony votarno por ni toib partid, portín ma golúno gony apoyarno Gobierno xtuny Dios (Mateo 22:21; Juan 15:19; 18:36).

Capítulo 5, párrafo 2

 17 ESPÍRITU XTUNY GUDXLIOGOXREʼ

Gudxliogoxreʼ rakíilni buñ gony pensary xomod Buñdzab. Scá rony pensary buñ ni diti nadxiʼ a Jehová, layibu diti rasuʼyibu Dios nili rasobyibu ni rony mandarybu (1 Juan 5:19). La Biblia ná que ndeʼ nacni «espíritu» xtuny gudxliogoxreʼ (Efesios 2:2). Lóono ni nacno xpiin Dios diti radudyno lagary que espíritu reʼ gony mandaryni lóono (Efesios 6:10-18). Xalagary ngú, nadxiʼno ni rony mandary Jehová né ronyno xtem por gonyno ni rioladxbu.

Capítulo 5, párrafo 7

 18 BUÑ APÓSTATAS

Buñ apóstatas racalóyibu galnigolú ni sieed ló la Biblia. Racalóyibu Jehová né racalóyibu Jesús ni nac rey xtuny Gobierno xtuny Dios, né rayopyibu mod que stipnés buñ gony ngúca (Romanos 1:25). Rayopyibu mod que xpiin Jehová ma diti guiluladx ni casuidy. Tipnés cristianos ni bibany ló siglo primero gocyibu apóstatas, né ló naareʼ láaca noʼ ni rac apóstatas (2 Tesalonicenses 2:3). Pal diti nainy lóono guisianno Jehová, diti guidzakno buñ apóstatas. Diti por ni guiniiny ganno o por ni stipnés cakíil lóono, golno o guicadiagno xpensary buñ apóstatas. Dipa guisianno Jehová, nosi láabu gony adorarno.

Capítulo 5, párrafo 9

 19 TUDY GALKIÉ SCÁSIʼ

Ley ni cuaʼ Moisés buny mandaryni israelitas nascadyibu lainy templo ladx, aceity né nimal, par nanabyibu Dios natudy scásiʼ xcalkiéyibu. Ndeʼ buny que nasetnaladxyibu que Jehová puextca noʼ guitudybu xcalkié gudx Israel né xcalkié tigaaga buñ. Después ni goity Jesús, guirá galrrascad reʼ ma diti biquiinni. Jesús «bunycuentbu láacabu toibsi buelt por tipzó» (Hebreos 10:1, 4, 10).

Capítulo 7, párrafo 6

 20 RESPET POR NIMAL

Ley ni cuaʼ Moisés bidudyni lagary israelitas ñoo nimal. Láaca buny mandaryni nascadyibu nimal (Levítico 1:5, 6). Per Jehová dipa bidudy lagary layibu ñonynayibu nimal (Proverbios 12:10). Ley láaca diti bidudy lagary layibu ñonynayibu nimal, xalagary ngú non ñanyibu nimal (Deuteronomio 22:6, 7).

Capítulo 7, párrafo 6

 21 FRACCIONES XTUNY RUNY NÉ MOD GACNO REMEIDY

Fracciones xtuny runy. Runy radzoni ló tap midid nacni glóbulos rojos, glóbulos blancos, plaquetas né plasma. Guirá ndeʼ láaca labúu radzoni ló fracciones xtuny runy. a

Lóono ni nacno cristianos diti racaʼno runy nili racaʼno glóbulos rojos, glóbulos blancos, plaquetas né plasma. Per ¿labúu guicaʼno fracciones xtuny runy la? La Biblia diti rasetlaa xipa gonyno, tigaaga cristiano non guiniʼ xi gony né guiquiin xcalrrien mod ná la Biblia.

Tipnés cristianos diti racaʼyibu fracciones xtuny runy. Ronyibu láani scú portín ló ley ni cuaʼ Moisés buny mandaryni a israelitas órni nagaityibu nimal, naxúyibu xirunymu layoo (Deuteronomio 12:22-24).

Per xcalrrien stipnés cristianos radudy lagary layibu guicaʼyibu fracciones xtuny runy. Sigory ronyibu pensary que fracciones ma diti rony representarni vida xtuny buñ o xtuny nimal ro bireʼ runy.

Órni guiniʼlo que diti sacaʼlo fracciones xtuny runy, gonabdiitz ndeʼ looy:

  • ¿Rienna que pal diti racaʼya fracciones xtuny runy, ndeʼ radudy diitz que diti sacaʼya remeidy ni labúu guisial naʼ o ni labúu gacné naʼ guiquet ló xiruni la?

  • ¿Ximod nabexaya nisló doctor xigony diti racaʼya o racacuenta fracciones xtuny runy?

Mod gacno remeidy. Lóono ni nacno cristianos diti rascadno runy. Láaca diti radudyno lagary coʼtzay doctor xirunycano antes de gac operarno. Per noʼ stipnés remeidy ni rac buñ ro raquiinyibu runy. Tigaaga buñ non guiniʼ ximod guiquiin doctor xirunybu órni gac operarbu o órni gacbu remeidy. Órni cayac operar buñ rioʼ ór rabeʼyibu runy laidy buñ por tidxósi tiemp. (Pal nainy ganlo más, bibiʼ ni ná La Atalaya 15 de octubre íz 2000, páginas 30 né 31).

Por ejemplo, noʼ toib cós ni rony doctor ni laa hemodilución, antes de gac operar toib buñ, rabeʼbu xiruny buñreʼ né ragotzbu láani né remeidy. Órni cayac operar toib buñ o después radxiguetyibu láani laidy buñ.

Láaca rioʼ ór órni toib buñ caxú runy ro cayac operarbu, ór cú doctor ratop xirunybu, rasiá láani né radxiguet runy reʼ laidybu órni cayac operarbu o ronybu láani después.

Sigory tigaaga doctor gadzé mod rony dxiinreʼ. Por ngú antes de gac operarlo o gaclo remeidy non guinabdiitzlo xipa mod guiquiinyibu xirunylo.

Órni coʼlo guiclo ximod gaclo remeidy ro guiquiinyibu xirunycalo, gonabdiitz ndeʼ looy:

  • Pal xiruni rareʼni ladi né rasagadzuni tiprat, ¿nabiʼya láani xomod xiruni né por ngú diti non naxúya láani layoo la? (Deuteronomio 12:23, 24).

  • ¿Nasioʼob xcalrriena naʼ pal ro cayac remeidy nabeʼyibu xiruni ladi, nagotzyibu láani né stipnés cós né nadxiguetyibu láani ladi stoib la?

  • ¿Rientzaaya que pal diti rasaguela guicaʼya xiremeidy doctor ro raquiinyibu xiruni caniya que láaca diti labúu guicaʼya stipnés cós xomod análisis de runy, hemodiálisis né máquina de circulación extracorpórea la?

Antes de coʼno guicno ximod guiquiinno fracciones xtuny runy né ximod gacno remeidy ro guiquiinyibu xirunyno, non guinabno lóo Jehová guisanés lóono né de ngú guiyopyno información (Santiago 1:5, 6). Después, non guidudyno lagary que xcalrrienno conés lóono mod ná la Biblia. Diti non guinabdiitzno stipnés buñ xi ñonybu pal ñacni layibu, né diti guidudyno lagary que stipnés gaiby lóono xi gonyno (Romanos 14:12; Gálatas 6:5).

Capítulo 7, párrafo 11

 22 GACNO BUÑ NAYAA NISLÓ DIOS

Ndeʼ radudy diitz que xpensaryno, ni ranino né ni ronyno non gac nayaani nisló Dios. Jehová rony mandary lóono diti gonyno galyoxh nili cós yox (Proverbios 1:10; 3:1). Non coʼno guicno guisobno guirá ni rony mandary Jehová, gonyno láani antes de tzoʼ ni guikíil lóono gonyno cós mal. Guirá ór non guininéno Jehová par gacné lóono gac nayaa xpensaryno né coʼno guicno dipa tzaguiabno ló galyoxh (1 Corintios 6:9, 10, 18; Efesios 5:5).

Capítulo 8, párrafo 11

 23 BUÑ NI DITI RATOY LÓO NÉ BUÑ BUIDY

Toib buñ ni diti ratoy lóo, nompa raniʼ o rony cós ni diti noʼ de acuerdo né xiley Dios né modreʼ raslooybu que diti ratoy lóbu. Toib buñ ni rony modreʼ raslooybu que diti napbu respet xiley Dios. Órni toib buñ nac de clas reʼ, radxinbu nisló toib comité judicial ni noʼ lainy congregación. Per órni buñ rony cós buidy, láani raguiñani xidal clas galkié. Diti guirá cós buidy toibsi midid nacni, rioʼ ór buñ ni rony cós buidy dada labúu guidxinbu nisló toib comité judicial (Gálatas 5:19-21; Efesios 4:19; pal nainy ganlo más, goyee ro ná «Preguntas de los lectores» ni sieed ló La Atalaya 15 de july íz 2006).

Capítulo 9, párrafo 7; capítulo 12, párrafo 10

 24 BUÑ NI RAGUIT RO NAC BUÑGUIEEU O RO NAC BUÑGONAʼ

Jehová bisaʼbu buñguieeu né buñgonaʼ modreʼ galtzeʼel labúu guislooy xcalnadxiʼ saʼ de toib mod nayaa. Per órni toib buñ raguit ro nac buñguieeu o ro nac buñgonaʼ par guisacbu sacró raquiimbu laidybu par gonybu cós buidy. Cós yox reʼ labúu gonyni que ma diti guidzakbu Jehová sacró. Labúu gonyni que buñ guiniiny gony galyoxh né ma diti guibiʼbu láani xomod rabiʼ Dios láani (Colosenses 3:5). Pal looy cayopylo mod guisianlo cós yox reʼ né rasac naganlo guisianlo láani, diti guireʼganlo (Salmo 86:5; 1 Juan 3:20). Goniné Jehová né guidopy xcalnabanylo par gacnébu looy. Diti guibiʼlo cós ni coʼ cós buidy ló xpensarylo xomod pornografía. Goniné ximiglo ni nadip xfe, ni rap respet xilitz Jehová. O pal naclo toib mbioxhlas goniné bixioslo o xinaʼlo pal nacbu cristiano (Proverbios 1:8, 9; 1 Tesalonicenses 5:14; Tito 2:3-5). Labúu gapno confianz que Jehová rabiʼ né par láabu nigolú rasac xtem ni ronyno por gacno buñ nayaa (Salmo 51:17; Isaías 1:18).

Capítulo 9, párrafo 9

 25 POLIGAMIA

Poligamia láani ngú órni buñ rony galtzeʼel né xidal buñ. Órni Jehová bisaʼbu galtzeʼel, goniʼbu que toib buñguieeu nosi labúu gony galtzeʼel né toib buñgonaʼ né láaca buñgonaʼ nosi labúu gonybu galtzeʼel né toib buñguieeu. Lainy gudx Israel, Jehová bidudy lagary ñoʼ xidal tzeʼel buñguieeu, per diti ngú ni goniiny láabu órni bisaʼbu galtzeʼel. Ló naareʼ Jehová ma diti radudybu lagary que xpiimbu gony scúca. Toib buñguieeu nosi labúu gony galtzeʼel né toib buñgonaʼ né láaca buñgonaʼ nosi labúu gonybu galtzeʼel né toib buñguieeu (Mateo 19:9; 1 Timoteo 3:2).

Capítulo 10, párrafo 12

 26 ÓRNI BUÑ RACHÍL XCALTZEEL NÉ RASIAN SAʼ

Jehová goniiny que buñ nabesné saʼ por tipzó (Génesis 2:24; Malaquías 2:15, 16; Mateo 19:3-6; 1 Corintios 7:39). Nosi labúu guichíl buñ xcaltzeel órni toibticayibu ma gotné stoib ni diti nac tzeʼel. Pal racni scú, Jehová radudybu lagary que buñguieeu o buñgonaʼ ni diti nap dool labúu guiniʼ pal guichíl xcaltzeel o yaca (Mateo 19:9).

Rioʼ ór tipnés cristianos rasianyibu saʼyibu ná ni toibyibu buñ galyoxh (1 Corintios 7:11). Toib herman labúu guisiambu tzeelbu pal:

  • Buñguieeu diti ná gony dxiin par guiyaʼan xfamil. Tzeelbu diti ná guidudy cós ni caquiinyibu, dada radxin midid diti radudybu bidxiich o galrro xfamilbu (1 Timoteo 5:8).

  • Toibticayibu ronynaa tzeʼel. Noʼ buñ ni nigolú nadox né noʼ riesga gonynabu o dada guigaitybu tzeelbu (Gálatas 5:19-21).

  • Noʼ xiroʼ riesga galsitbu de Jehová. Noʼ buñ diti radudy lagary tzeʼel gony ni ná Jehová hasta rony lafuersbu tzeelbu diti guisob ni ná la Biblia (Hechos 5:29).

Capítulo 11, párrafo 19

 27 GONY FELICITARNO NÉ GONY ANIMARNO

Guiráno raquiinno que tzoʼ ni gony felicitar né gony animar lóono (Proverbios 12:25; 16:24). Labúu gacnéno né guisialdóno xcalnabany saʼno pal raquiinno diitz nadaʼa né diitz natzaay. Galrronladx de clas reʼ labúu gacnéni xhermanno gony guantary né diti guisianyibu Jehová ná cacalóyibu galnagan (Proverbios 12:18; Filipenses 2:1-4). Órni toib buñ careʼgan non guicadiagno láabu né respet né gonyno por guienno mod rasacbu. Modreʼ sadudyno cuent xi labúu gaibyno o xi labúu gonyno par gacnéno láabu (Santiago 1:19). Buny por guimbutzaaylo guirá herman par guidudylo cuent xipa caquiinyibu. Ór cú labúu sacnélo layibu guibigaxyibu Jehová, portín Jehová ngú ni más galán racné né rasialdó xcalnabany buñ (2 Corintios 1:3, 4; 1 Tesalonicenses 5:11).

Capítulo 12, párrafo 16

 28 XILANII GALTZEʼEL

La Biblia diti rasetlani xipa mod gac toib lanii galtzeʼel. Costumbres né leyes ni nap buñchiin diti toibsi mod nacni (Génesis 24:67; Mateo 1:24; 25:10; Lucas 14:8). Ni más rasac ló toib lanii galtzeʼel láani ngú órni guiropcayibu radudyibu xtiitzyibu nisló Jehová que dipa sasian saʼyibu. Xidal galtzeʼel raruʼyibu xfamilyibu né ximigyibu ni más radzakyibu par gony compañer layibu né ranabyibu toib anciano coʼ xtiscursyibu. Ni gonyca galtzeʼel guiniʼ pal gony toib galnakitien después né guiniʼbu ximod gacni (Lucas 14:28; Juan 2:1-11). Nac nitisi nac ni gonyibu, non guicaayibu cuidad gonyxiroʼni Jehová (Génesis 2:18-24; Mateo 19:5, 6). Xilitz la Biblia labúu gacné layibu gonyibu xinésni (1 Juan 2:16, 17). Ni gonyca galtzeʼel guiniʼ pal tzoʼ nistzóny ló xilaniiyibu, non guicaayibu cuidad que tzoʼ toib ni guibiʼ xipa mod gacni (Proverbios 20:1; Efesios 5:18). Pal nainy layibu tzoʼ música o stoib galnakitien, non guicaayibu cuidad que galnakitcu gonyxiroʼni Jehová. Non tzoʼyibu galrrasaʼ mod radzakyibu Dios né mod radzakyibu saʼyibu, diti nosi gonyibu pensary ló xilaniiyibu (Proverbios 18:22; sadzelo más información ló La Atalaya 15 de octubre íz 2006, páginas 18, 2328).

Capítulo 13, párrafo 18

 29 COʼNO GUICNO GONYNO XINÉSNI

Nainy gonyno cós ni noʼ de acuerdo né xilitz la Biblia. Por ejemplo, pal tzeʼelo ni diti nac Testigo raruʼ looy guálo gueʼet né xfamilbu ló toib lanii ni golainy ló crenys falz. ¿Xí ñonylo ór cú? Pal xcalrrienlo radudy lagary looy tzeelo, labúu ñaibylo láabu pal laniicu napni costumbres pagan, diti sonylo láani. Láaca non guinabdiitzlo looyca: «¿Pal riaʼya ló laniicu labúu guichela ñeʼ stipnés la?» (1 Corintios 8:9; 10:23, 24).

Buny pensary ló stoib galnagan. Sigory xpatronlo raibybu looy que saguiixbu más looy ló toib Laninin o ló stoib lanii. ¿Sacacuentlo láani la o yaca? Ma looy ganlo xi láani gonylo. ¿Pal racacuentlo bidxiichcu xpatronlo sonybu pensary que cayonylo Laninin la? ¿O cadudybu láani looy portín caslooybu que rioladxbu dxiin ni ronylo la? Non gonylo pensary ló ni ma bisetlano né ló stipnés cós par ganlo pal guicacuentlo ni cascadbu looy.

Láaca sigory noʼ ni ná guiscad toib cós looy ló lanii né raibybu looy: «Naana que diti ronylo lanii reʼ, per nainy naʼ guidudi galrrascad reʼ looy». Sigory cadudybu láani looy portín ronladxbu looy. Per ¿pal cadudybu láani looy nosi par coʼbu prueby looy ga? Órni ma bienlo xigony cayonybu láani, ma looy ganlo pal sacacuentlo galrrascadcu. Órni coʼno guicno gonyno toib cós, nainy lóono que xcalrrienno diti gonynudyni lóono né gonyno ni ná Jehová (Hechos 23:1).

Capítulo 13, párrafo 22

 30 NEGOSY NÉ XILEY BUÑCHIIN

Órni nimaca rony reglarno galrradíil ni napno né rayopyno mod ronyno láani, diti rac xiroʼni (Mateo 5:23-26). Ni más rasac par lóono ngú gonyxiroʼno Jehová né diti coʼno galrradíil lainy congregación (Juan 13:34, 35; 1 Corintios 13:4, 5).

Pal tipnés cristianos radíil xtol negosy, non gony reglaryibu láani xalagary tzanéyibu láani nisló buñchiin. Ló 1 Corintios 6:1-8, rasuidyno ni bilitz apóstol Pablo a cristianos ni godiʼx demand nisló buñchiin. Órni herman raguiʼx demand nisló buñchiin labúu gony buidyni laa Jehová né laa congregación. Ló Mateo 18:15-17, radzelno tzón cós ni raquiin gonyno par gac reglar órni noʼ ni ragotz falz o rabann xpidxiich saʼ: 1) ni cadíil non gony reglaryibu láani stipláacayibu; 2) pal diti rac reglarni labúu guinabyibu xcalrracné toib o chop herman ni nadip xfe, né 3) después, pal raquiinni, labúu guinabyibu que ancianos guininé layibu. Pal ma bidxinyibu nisló ancianos, ancianos solné tipnés textos layibu par gac reglar xcalrradíilyibu. Pal toibticayibu diti ná guisob ni ná la Biblia, ancianos sigory sonyibu toib comité judicial.

Rioʼ ór xiley buñchiin ranab quiʼx buñ toib demand par labúu gac reglar toib galrradíil. Rioʼ ór raquiin gony buñ láani par guichíl xcaltzeel, gap derech par gan xiin, par guiyaʼan tzeelbu layibu, quiix seguro, gan buñ que ma diti napbu negosy né ma caquiimbu galrracné o cueʼbu testamento. Pal toib cristiano naguiʼx toib demand par ñony reglar galrradíil de clas reʼ, ndeʼ diti naslooy que diti casobbu xilitz Pablo.

Scúca, órni toib herman rigudx o raguiʼx toib demand nisló buñchiin portín goyoʼ ni buny toib galkié rodann xomod bixinbu toib mbioxien, bunynaabu, bigaitybu o golanbu xiroʼ bidxiich, ndeʼ diti naslooy que diti casobbu xilitz Pablo.

Capítulo 14, párrafo 14

 31 TRAMP NI RAQUIIN BUÑDZAB

Desde dzú gosaló goyoʼ buñ ló Gudxlio, Buñdzab ma biyopy mod guiscú lóono (Génesis 3:1-6; Apocalipsis 12:9). Nanbu que pal rakíilbu xpensaryno, labúu gonyno cós mal (2 Corintios 4:4; Santiago 1:14, 15). Raquiimbu partid, religión, negosy, galnakit, scuel né stipnés cós par gony buñ pensary xomod láabu né gonybu que guirá cós mal guienni xomod cós tzaay (Juan 14:30; 1 Juan 5:19).

Buñdzab nanbu que ma tidxósi tiemp napbu par guiscúbu buñ, por ngú cayonybu rutirigaʼlni láabu guiscúbu xidal buñ. Máspa raniiny guiscúbu xpiin Jehová (Apocalipsis 12:12). Pal diti rapno cuidad dxoga dxoga Buñdzab labúu guixin xpensaryno (1 Corintios 10:12). Por ejemplo, Jehová raniiny que galtzeʼel cuesné saʼ por tipzó (Mateo 19:5, 6, 9). Per xidal buñ rabiʼ galtzeʼel xomod toib compromis ni labúu guichílyibu ortísi nainy layibu. Dada tipnés películas né programas de televisión rabeʼ loguiaʼ pensary reʼ. Por ngú, diti guibiʼno galtzeʼel xomod rabiʼ gudxliogoxreʼ láani.

Stoib tramp ni raquiin Buñdzab par guiscú lóono láani ngú órni raniiny gonyno ni náapano (2 Timoteo 3:4). Pal diti napno cuidad, ma diti ñapno respet buñ ni bidudy Jehová galmandary. Por ejemplo, toib cristiano ma diti nasob ni ná ancianos (Hebreos 12:5). O toib hermana ma diti nasob tzeʼel xomod ranab Jehová láani (1 Corintios 11:3).

Diti guidudyno lagary que Buñdzab guixin xpensaryno. Raniiny gonyno pensary xomod Jehová né nosi coʼno ló xpensaryno «cós ni noʼ guibá» (Colosenses 3:2; 2 Corintios 2:11).

Capítulo 16, párrafo 9

 32 MOD GACNO REMEIDY

Guiráno raniiny gacno buñ nasac, né órni raxoʼno raniiny gacno remeidy (Isaías 38:21; Marcos 5:25, 26; Lucas 10:34). Doctor né stipnés buñ nap xidal clas remeidy. Órni guibiʼno xi remeidy gacno, non guisobno xilitz la Biblia. Nanno que nosi Gobierno xtuny Dios labúu cueʼ galguitz por tipzó. Diti nosi tzoʼno galrrasaʼ gacno buñ nasac né cueʼno tiplad adoración ni radudyno Jehová (Isaías 33:24; 1 Timoteo 4:16).

Non gapno cuidad né diti guicaʼno remeidy ni ralooypa radzak né demony (Deuteronomio 18:10-12; Isaías 1:13). Por ngú antes de guicaʼno nitisi remeidy, non guicaano cuidad pu golanyni né xi rakíilni buñ gony pensary (Proverbios 14:15). Diti guialadxno que Buñdzab raniiny guiscú lóono par guiabno ló xtramp demony. Né pal ronyno pensary que remeidy radzakni né demony más galán diti guicaʼno láani (1 Pedro 5:8).

Capítulo 16, párrafo 18

a Tipnés doctor ná que glóbulos rojos, glóbulos blancos, plaquetas né plasma nacni fracciones xtuny runy. Por ngú, sigory raquiin cuéxalo nisló doctor que diti racaʼlo runy nili racaʼlo glóbulos rojos, glóbulos blancos, plaquetas né plasma.