Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 7

¿Rasac vida par looy xomod rasacni par Dios la?

¿Rasac vida par looy xomod rasacni par Dios la?

«Ronoʼlo ralainy vida» (SALMO 36:9).

1, 2. a) ¿Xí galrrascad sacróyen ma bidudy Jehová lóono? b) ¿Xí láani ma bidudy Jehová lóono par guibanyno sacró?

 JEHOVÁ ma bidudy vida lóono né nacni toib galrrascad sacróyen (Génesis 1:27). Raniiny láabu guibanyno sacróyen. Por ngú, ma bidudybu lóono litz ni racné lóono gonyno xinésni. Non guiquiinno láani par ganno «xi láani ngú xinésni né xi láani yaca» (Hebreos 5:14). Órni ronyno láani scú, radudyno lagary que Jehová guisuidy lóono gonyno pensary xinésni. Órni rasobno xilitz Dios radudyno cuent ximod racnéni lóono né que nigolú rasacni.

2 Laʼga nabanyno xidal buelt racalóno galnagan né rioʼ ór diti nanno xipa gonyno portín diti noʼ toib ley ló la Biblia ni raiby lóono xipa non gonyno. Por ejemplo, sigory nainy ganno pal labúu guiquiinno remeidy ro raquiin doctor runy. ¿Xí labúu gonyno par guioladx Jehová ni gonyno? Ló la Biblia, radzelno litz ni rasuidy lóono ximod rabiʼ Dios vida né runy. Pal rientzaayno láani, labúu gonyno cós ni diti guisioʼob xcalrrienno (Proverbios 2:6-11). Guisuidyno tipnés litz.

¿XIMOD RABIʼ JEHOVÁ VIDA NÉ RUNY?

3, 4. a) ¿Ximod bislooy Dios mod ronybu pensary de runy? b) ¿Xí rony representar runy?

3 La Biblia rasuidy lóono que runy rasacni portín rony representarni vida. Né vida nigolú rasacni par Jehová. Órni Caín bigaitybu Abel, Jehová góoch láabu: «Xiruny buchlo cacaʼ rudx naʼ desde layoo» (Génesis 4:10). Órni goniʼbu «xiruny buchlo», Jehová bidudy diitz que nacni vida xtuny Abel. Xiruny Abel buny representarni vida xtunybu.

4 Después ni góc Guiérodann, Jehová gochbu Noé né xfamil que labúu ñooyibu beʼel. Per láaca goniʼbu: «Nosi diti non guáto beʼel toibsi né vida xtunymu, ndeʼ nac xirunymu» (Génesis 9:4). Guirá xfamil Noé non guisob mandary reʼ, dada raguiñani lóono. Xomod radudyno cuent par Jehová runy rony representarni vida. Lóono láaca scúca non guibiʼno runy (Salmo 36:9).

5, 6. ¿Ximod bislooy Ley ni cuaʼ Moisés ni rony pensary Jehová de vida né de runy?

5 Ló Ley ni cuaʼ Moisés, Jehová góoch láabu: «Pal toib buñ [...] roo nitisi clas runy, naʼ sacalóya ni cayoo runy né sanitlóya láabu de xcudxbu. Portín vida xtuny ni nabany noʼni ló runy» (Levítico 17:10, 11).

6 Ló Ley ni cuaʼ Moisés, náni que pal toib buñ nagaity toib nimal par guá, non naxúbu xirunymu layoo. Ndeʼ bislooy que vida xtuny nimal rasacni né nacni xtuny Jehová, Dios ni Bisaʼ láamu (Deuteronomio 12:16; Ezequiel 18:4). Per Jehová diti gonab que nabeʼyibu guibichca xirunymu. Pal ñonyibu rutirigaʼlni layibu por nabeʼyibu xirunymu, labúu ñooyibu xpeʼelmu sin ñoʼob xcalrrienyibu. Órni gopyibu respet xiruny nimal, gopyibu respet Jehová ni radudy vida. Ley láaca buny mandary que nagaityibu nimal par nanabyibu Dios natudy xcalkiéyibu scásiʼ. (Bibiʼ ni ná nota 19, «Tudy galkié scásiʼ», né ni ná nota 20, «Respet por nimal»).

7. ¿Ximod bislooy David que gopbu respet runy?

7 Stoib cós ni racné lóono guidudyno cuent que runy rasacni láani ngú ni buny David órni godíilbu né filisteos. Xpiimbu bidudy cuent que David nigolú calaʼn nís, por ngú goyoʼyibu ló riesga né goyeeyibu ronoʼ filisteo goycaʼyibu nís. Per órni goynéyibu láani ronoʼ David, diti goniiny ñeʼbu láani né «bixúbu láani par Jehová». Láaca goniʼbu: «¡Jehová, naʼ dipa soni ndeʼ! Dipa seeya xiruny guirá soldad reʼ ni goyoʼ riesga ñaity». Par David, nís reʼ buny representarni vida xtuny biinreʼ. Biembu que vida né runy nigolú rasacni par Dios (2 Samuel 23:15-17).

8, 9. ¿Ximod non guibiʼno runy?

8 Órni goity Jesús, xpiin Dios ma diti biscadyibu nimal a Jehová, per non ñaprayibu respet runy. Ley ni ná que buñ diti non guá runy gocni toibtica ley ni bidudy Jehová a cristianos par nasobyibu. Nigolú gosacni suusi diti ñonyibu galyoxh o ñenyibu dioxh falz (Hechos 15:28, 29).

¿Ximod nabexaya mod guiquiina fracciones xtuny runy?

9 Lóono ni nacno cristianos láaca non gapno respet runy. Nanno que ronoʼ Jehová ralainy vida né que guirá ni nabany nacni xtuny Jehová. Láaca radudyno cuent que runy nigolú rasacni né rony representarni vida. Por ngú, racaano cuidad guisobno xilitz la Biblia antes de guiquiinno toib remeidy ro raquiinyibu runy.

¿GUIQUIINNO RUNY XOMOD REMEIDY LA?

10, 11. a) Lóono ni nacno testigos xtuny Jehová, ¿rasaguelno racaʼno runy la o rasaguelno racaʼno glóbulos rojos, glóbulos blancos, plaquetas né plasma la? b) ¿Xí non gony tigaaga cristiano?

10 Lóono ni nacno testigos xtuny Jehová rienno que órni la Biblia ná que diti guicaʼno runy, radudyni diitz diti guáno nili gueeno láani. Láaca radudyni diitz que diti guiscadno láani, diti racaʼno runy o ragoʼtzayno xirunycano par guicaʼno láani stoib. Láaca diti rasaguelno racaʼno: glóbulos rojos, glóbulos blancos, plaquetas né plasma.

11 Tap cós ni ma bisetlano labúu guidzoni né laani fracciones xtuny runy. Tigaaga cristiano non gan pal guicaʼ láani o yaca. Scúca rac né stipnés remeidy ro doctor raquiin runy. Tigaaga buñ non guiniʼ ximod guiquiin doctor xirunybu órni gac operarbu o órni gacbu remeidy. (Bibiʼ ni ná nota 21, «Fracciones xtuny runy né mod gacno remeidy»).

12. a) ¿Xigony rasac par Jehová mod ronyno pensary de runy? b) ¿Xí non gonyno antes de coʼno guicno xí remeidy gacno?

12 ¿Rasac par Jehová mod ronyno pensary de runy la? Rasacni, portín láani raslooyni ni noʼ lainy xcalnabanyno, né Jehová nigolú rioʼ galrrasaʼ mod ronyno pensary né mod rasacno (bíil Proverbios 17:3; 24:12). Por ngú, antes de coʼno guicno ximod gacno remeidy, non guinabno lóo Jehová guisanés lóono, guiyopyno información ni raniʼ de láani né después guiquiinno xcalrrienno ni ma golonésno né xcalrracné la Biblia. Diti non guinabdiitzno stipnés buñ xi ñonybu pal ñacni layibu, né diti guidudyno lagary que stipnés gaiby lóono xi gonyno. Tigaaga cristiano non gony cumplir né xchiin (Gálatas 6:5; Romanos 14:12).

XILEY JEHOVÁ RASLOOY QUE NADXIʼBU LÓONO

13. ¿Xí rasuidyno de Jehová órni rolno xileybu né xilitzbu ro ritlaa de runy?

13 Guirá ni ranab Jehová lóono nacni par tzeeni lóono galán né raslooyni que nadxiʼbu lóono (Salmo 19:7-11). Per diti nosi rasobno ni rony mandarybu par gacnéni lóono. Rasobno portín nadxiʼno láabu. Nadxiʼno Jehová, por ngú diti racaʼno runy (Hechos 15:20). Láaca, ndeʼ racné lóono gacno buñ nasac. Ló naareʼ xidalguixo buñ nan xi riesga noʼ pal racaʼyibu runy, né xidal doctor ná que órni toib buñ rac operar sin runy más galán nacni. Riendxichni que ni rony mandary Jehová diti rachéni né raslooyni lóono xcalnadxiʼbu (bíil Isaías 55:9; Juan 14:21, 23).

14, 15. a) ¿Xí ley bidudy Jehová a israelitas par gapni layibu? b) ¿Ximod labúu guisoblo tipnés litz ni rareʼ ló ley reʼ?

14 Xiley Dios guirá ór noʼni par gacnéni xcudxbu. Jehová bidudy leyes a israelitas par nalaani layibu ló desgrasy. Toibtica ley reʼ bisetlaa que órni nasaʼyibu toib yoʼ non nalísyibu toib muro roloo guic yoʼ lidxyibu par diti ñoʼ chú narexcoo guic yoʼcu (Deuteronomio 22:8). Stoib ley buny mandary que pal toib buñ ñap toib yós ni nadox, non ñanbu xiosbu par diti ñonynamu o nagaitymu buñ (Éxodo 21:28, 29). Pal toib israelita diti nasob ley reʼ, ñapbu dool pal toib buñ ñaity xtolmu.

15 Xomod ma bienno vida nigolú rasacni par Jehová. Por ngú non guislooyno que napno respet láani órni racaano cuidad ximod nac lidxno, xcamionno, mod raxonyno láani né órni rabútzayno galnakit. Tipnés buñ rony crer que diti noʼ xi sacyibu né diti ronyibu pensary xi desgrasy guisacloyibu. Mbioxhlas máspa rasaclóo ndeʼ. Per Jehová diti rioladx gonyno ndeʼ. Nainy láabu que vida xtunyno né xtuny stipnés guisacni par lóono (Eclesiastés 11:9, 10).

16. ¿Xí rony pensary Dios órni buñgonaʼ nompa ratudy xiin?

16 Par Jehová, guirá buñ rasac, láaca toib badaʼyen ni yása gál. Ley ni cuaʼ Moisés bisetlaa, pal xtol toib buñ raity toib buñgonaʼ ni nacxiin o raity xpadaʼbu ni yása gál, Jehová rabiʼ láabu xomod toib ni ma bigaity buñ. Ná gocni toib desgrasy, xtolbu goity toib buñ né non naguiixbu vida ni binit (bíil Éxodo 21:22, 23). Par Dios, toib badaʼ ni yása gál ma nacbu toib buñ ni nabany. Por ngú, xpensarylo ¿ximod rasac Dios órni toib buñgonaʼ nompa ratudy xiin? ¿Ximod rasac Dios órni rabiʼbu que guirá íz buñ ragaity xidalguixo badaʼyen ni yása gál?

17. ¿Xí láani labúu guisialdó xcalnabany buñ ni nompa bitudy xiin ló dzú ni see per nigoreʼ ma góc arrepentir?

17 ¿Né pal toib buñgonaʼ nompa bitudy xiin ló dzú ni see per nigoreʼ ma góc arrepentirbu ga? Labúu gapbu confianz que Dios ma bitudy scásiʼ xcalkiébu por ni goity Jesús (Lucas 5:32; Efesios 1:7). Pal rac arrepentirlo né guidopy xcalnabanylo, diti guigotzlo dool looy por galkié ni bunylo ló dzú ni see. La Biblia ná que «Jehová nap galrronladx né riembu xi rasac buñ» né que, «Dios riné xcalkiéno sitgoluʼ, xomod sit noʼ ro ralainy govitz né ro riaʼis govitz» (Salmo 103:8-14).

DITI GUIANLADXNO

18. ¿Xigony non gonyno xtem por cueʼno galrrianladx lainy xcalnabanyno?

18 Órni rapno respet vida rareʼni desde lainy xcalnabanyno. Raguiñani ni rasacno por stipnés buñ. Apóstol Juan bicaʼ: «Guirá buñ ni rianladx buch nacbu buñ ni ragaity» (1 Juan 3:15). Sin guidudyno cuent, labúu guianladxno toib buñ ni diti riab lóono galán. Galrrianladx labúu gony que diti gapno respet stipnés, guigotzno dool layibu o dada guiniiny lóono gaityibu. Jehová nan ni rasacno por stipnés buñ (Levítico 19:16; Deuteronomio 19:18-21; Mateo 5:22). Por ngú, pal radudyno cuent que rianladxno buñ, non gonyno xtem por cueʼno galrrianladx lainy xcalnabanyno (Santiago 1:14, 15; 4:1-3).

19. ¿Xí láani diti sonyno pal nanno que Jehová rianladx galrradíil?

19 Guisuidyno xi stoib mod labúu guislooyno que rasac vida par lóono. Mod ná Salmo 11:5, Jehová «rianladxbu guirá buñ ni rioladx gonynaa stipnés». Pal rabúno galnakit ro ronynaa buñ saʼ, ndeʼ naslooy que rioladxno gonynano stipnés. Diti nainy lóono coʼno cós mal ló xpensaryno. Xalagary ngú, raniiny lóono coʼno cós tzaay né cós nayaa ló xpensaryno (bíil Filipenses 4:8, 9).

DITI GACNO TOIBSI NÉ BUÑ NI DITI RAP RESPET VIDA

20-22. a) ¿Ximod rabiʼ Jehová xcudxliogox Buñdzab? b) ¿Ximod raslooyno que diti nacno toibsi né «gudxliogoxreʼ»?

20 Xcudxliogox Buñdzab diti rap respet vida. Jehová ná que xtolni raity xidalguixo buñ. De goló noʼno ló Gudxlio, gobiernos ma bigaity xidalguixo buñ, dada ma bigaityibu xpiin Jehová. La Biblia ná que gobiernos reʼ nacni xomod tipnés nimal ni nadzuʼpy né ni nadox (Daniel 8:3, 4, 20-22; Apocalipsis 13:1, 2, 7, 8). Ló naareʼ, tipnés buñ rony gan xiroʼ bidxiich por ni ratoʼyibu guip. Riendxichni que «gudxliogoxreʼ noʼni ladxña Buñdzab» (1 Juan 5:19).

21 Per lóono ni nacno cristianos ni rasuidy xinésni diti nacno de «gudxliogoxreʼ». Lóono diti rioʼno lad partid né diti rioʼno guerr. Diti ragaityno buñ né diti racno toibsi né buñ ni rioʼ lad partid né riee ló guerr (Juan 15:19; 17:16). Órni noʼ ni ná gonynaa né guigaity lóono, diti ronyno ngúca. Jesús bisuidy lóono gandxiʼno dada xi enemigno (Mateo 5:44; Romanos 12:17-21).

22 Láaca, xidalguixo buñ ma goity xtol religión. La Biblia ná de Babilonia la Grande, ni nac guirá religión falz ni noʼ ló guidopynac Gudxlio: «Lainy gudxcu bidzelyibu xiruny profetas, xiruny santos né xiruny guirá ni bigaityibu ló gudxlio». ¿Rienlo xigony Jehová rony mandary lóono: «Colguireʼ lainy gudxcu» la? Lóono ni rony adorarno Jehová diti racno toibsi né religión falz (Apocalipsis 17:6; 18:2, 4, 24).

23. ¿Xí raquiin gonyno par guireʼno de Babilonia la Grande?

23 Par guireʼno de Babilonia la Grande, non guiendxichni que ma diti noʼno lad religión falz. Sigory raquiin guibiʼno cueʼyibu laano ló xquiichyibu. Láaca non guianladxno né cueʼno tiplad cós mal ni rony religión falz. Religión reʼ radudyni lagary buñ gony galyoxh, guisobladx né tzoʼ lad partid né dada rakíilyibu buñ gony láani (bíil Salmo 97:10; Apocalipsis 18:7, 9, 11-17). Por ngú, xidalguixo buñ ma goity de goló nabanyno ló Gudxlio.

24, 25. ¿Xigony rioʼno goxt né xigony xcalrrienno diti rasioʼobni lóono?

24 Antes de nimbuno Jehová, guiráno gócno toibsi né xcudxliogox Buñdzab. Per ma bitzaʼno mod nacno. Napno fe ló xcalgoity Cristo né ma góc dedicarno Dios, por ngú Jehová rony que rasacno sacró. Órni nanno que ronyno ni rioladx Jehová, rioʼno goxt né xcalrrienno diti rasioʼobni lóono (Isaías 1:18; Hechos 3:19).

25 Ná ló dzú ni see gócno toibsi né buñ ni diti gop respet vida, Jehová labúu guitudy scásiʼ xcalkiéno por xcalgoity Jesús. Nigolú rasac vida ni bidudy Jehová lóono. Raslooyno láani órni ronyno rutirigaʼlni lóono por gacnéno stipnés buñ guimbu Jehová, guisianyibu xcudxliogox Buñdzab né guidzakyibu Dios (2 Corintios 6:1, 2).

GUISUIDYNO STIPNÉS BUÑ DE GOBIERNO XTUNY DIOS

26-28. a) ¿Xí dxiin ni rasac buny mandary Jehová ñony Ezequiel? b) ¿Xí láani ma bixel Jehová gonyno?

26 Ló dzú ni see, Jehová bixelbu profeta Ezequiel nadudybu abís israelitas que Jerusalén mápa mer guinitló né ñaibybu biinreʼ xi non ñonyibu par diti ñaityibu. Pal Ezequiel diti nadudy abís layibu, Jehová nanab cuent láabu por vida xtuny israelitas (Ezequiel 33:7-9). Ezequiel bislooybu que gosac vida par láabu, portín bunybu rutigoygaʼlni láabu par nadudybu abís reʼ ni nigolú gosac.

27 Jehová ma bixel lóono guidudyno abís buñ que xcudxliogox Buñdzab mápa mer guinitlóni. Láaca, non gacnéno layibu guimbuyibu Jehová né non ganyibu xi raquiin gonyibu par guilaayibu né guibanyibu ló toib Gudxlio copy (Isaías 61:2; Mateo 24:14). Nainy gonyno rutirigaʼlni lóono guidudyno abís reʼ. Modreʼ labúu guinino xomod Pablo: «Noʼya nayaa de xiruny guirá buñ, portín diti biatzladxi naniya guirá ni raniiny Dios» (Hechos 20:26, 27).

28 Nandxichno que par dipa galsitno de xcalnadxiʼ Dios, diti nosi guibiʼno vida né runy xomod rabiʼ Jehová láani. Láaca non gacno buñ nayaa nislóbu. Ló capítulo ni sieed guienno láani.