Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 1

Xcalnadxiʼ Dios noʼni por tipzó

Xcalnadxiʼ Dios noʼni por tipzó

«Scareʼ non gandxiʼno Dios: guisobno ni rony mandarybu lóono, né diti nagan ni rony mandarybu» (1 JUAN 5:3).

1, 2. ¿Xigony nadxiʼlo Jehová Dios?

 ¿NADXIʼLO Dios la? Sigory nadxiʼlo Dios, por ngú ma góc dedicarlo láabu. Sigory rasaclo que nacbu ximigdxinlo. Per Jehová maca nadxiʼbu looy antes de ñonladxlo láabu. La Biblia ná que «lóono nadxiʼno portín láabu gondxiʼbu lóono primer» (1 Juan 4:19).

2 Buny pensary ló guirá ni ma buny Jehová par bislooybu xcalnadxiʼbu lóono. Bidudybu lóono toib Gudxlio sacróyen né guirá ni raquiinno par guibanyno goxtiguie (Mateo 5:43-48; Apocalipsis 4:11). Raniiny láabu gacno ximigbu né ma bidudybu ni raquiinno par guimbuno láabu. Órni rolno la Biblia, racadiagno Jehová. Né racadiagbu lóono órni raninéno láabu (Salmo 65:2). Láaca ragonésbu né radudybu galnadip lóono né xcalrracné espíritu santo (Lucas 11:13). Dada bixelbu Xiimbu ni más nadxiʼbu ló Gudxlio par guireʼno ladxña galkié né galgoity (bíil Juan 3:16; Romanos 5:8).

3. ¿Xí raquiin gonyno par labúu guidzakno Jehová?

3 Buny pensary ló toibtica ximigdxinlo, toib ni diti bisian looy órni godudylo ló galnagan né órni goyoʼ nakit xcalnabanylo. Par gapno toib amig de clascu, raquiin gonyno xiroʼ xtem. Scúca non gonyno xtem par guidzakno Jehová, diti labúu gapno stoib amig xomod láabu. Scú láani, labúu guidzakno láabu por tipzó. Par labúu gacni scú diti galsitno de xcalnadxiʼ Dios (Judas 21). ¿Xí non gonyno par diti guisnitno xcalnadxiʼ Dios né guislooyno que nadxiʼno láabu? La Biblia racapy: «Scareʼ non gandxiʼno Dios: guisobno ni rony mandarybu lóono, né diti nagan ni rony mandarybu» (1 Juan 5:3).

«SCAREʼ NON GANDXIʼNO DIOS»

4, 5. ¿Xigony gosalólo binladxlo Jehová?

4 Guisuidyno ni goniʼ apóstol Juan órni goniʼbu de xcalnadxiʼ Dios. ¿Rasetnaladxlo órni gosalólo binladxlo Jehová la?

Órni góc dedicarlo Jehová né goyonislo, bislooylo que nadxiʼlo láabu né nainy guisoblo láabu por tipzó.

5 Bisetnaladx ni gosaclo órni gonlo que Jehová raniiny guibanylo tipzó ló toib Gudxlio móz. Ma bisuidylo guirá ni ma buny Dios né láaca bienlo que bixelbu Xiimbu ló Gudxlio par labúu guibanylo tipzó (Mateo 20:28; Juan 8:29; Romanos 5:12, 18). Bidxinni lainy xcalnabanylo órni gonlo que Jehová ronladx looy, né gosalólo binladxlo láabu (bíil 1 Juan 4:9, 10).

6. a) ¿Ximod raslooyno a toib buñ que ronladxno láabu? b) ¿Xí ma bunylo por ni ronladxlo Jehová?

6 Per dzúcu pénsa casaló xcalnadxiʼlo por Jehová. Por ejemplo, órni noʼ toib ni ronladxno, diti nosi raibyno láabu: «Ronladxi looy». Láaca ronyno cós ni ragoʼ nakit xcalnabanybu. Scúca, órni gosalólo binladxlo Jehová, goloʼlo guiclo gonylo ni ranabbu looy. Né órni goniʼs xcalnadxiʼlo, sigory góc dedicarlo láabu né goyonislo. Órni góc dedicarlo, gochlo Jehová que sonylo xchiimbu por tipzó (bíil Romanos 14:7, 8). ¿Xí sacné looy par labúu gony cumplirlo ni ma goniʼlo?

«GUISOBNO NI RONY MANDARYBU LÓONO»

7. a) Pal ronladxno Jehová, ¿xí non gonyno? b) ¿Xí láani raiby Jehová lóono diti gonyno?

7 Par guislooyno que ronladxno Jehová, non «guisobno ni rony mandarybu lóono». Ló la Biblia, Jehová raiby lóono ximod raniiny láabu guibanyno. Por ejemplo, raibybu lóono que diti guisochno, diti cuanno, diti guiscúno, diti gonyno galyoxh, nili guienno dioxh falz, nosi láabu gony adorarno (1 Corintios 5:11; 6:18; 10:14; Efesios 4:28; Colosenses 3:9).

8, 9. Órni diti noʼ toib ley ló la Biblia ni raiby lóono xipa non gonyno, ¿ximod labúu ganno ni raniiny Jehová gonyno? Bisetlaa toib ejemplo.

8 Par gonyno ni ná Jehová diti nosi guisobno ni rony mandarybu lóono. Diti ma bidudybu xidal leyes par tigaaga cós ni gonyno. Por ngú, rioʼ ór diti sioʼ toib ley ló la Biblia ni gaiby lóono xipa non gonyno. Per ¿ximod labúu coʼno guicno gonyno xinésni? (Efesios 5:17). La Biblia napni litz, láani rasuidyni lóono ximod rabiʼ Jehová tipnés cós. Órni rolno la Biblia, radudyno cuent ximod nac Jehová. Rasuidyno ni rioladxbu, ni rianladxbu né mod ronybu pensary de stipnés cós (bíil Salmo 97:10; Proverbios 6:16-19). (Bibiʼ ni ná nota 1, «Liitz»).

9 Por ejemplo, ¿ximod ganno xí láani labúu guibiʼno ló televisión o ló Internet? Jehová diti raibybu lóono xipa non gonyno. Per radudybu litz ni sacné lóono coʼno guicno gonyno xinésni. Casi guirá galnakit ni noʼ ló naareʼ napni galrradíil né galyoxh. Ló la Biblia, Jehová raiby lóono que «rianladxbu guirá buñ ni rioladx gonynaa stipnés» né «Dios sony juzgar buñ ni rony galyoxh» (Salmo 11:5; Hebreos 13:4). ¿Ximod racné litz reʼ lóono par coʼno guicno gonyno xinésni? Órni ma nanno xi láani rianladx Jehová, ma diti ronyno láani.

10, 11. ¿Xigony rasobno Jehová?

10 ¿Xigony rasobno Jehová? Diti nosi ronyno láani par diti tudyno ló castig o par diti guirecaano mal (Gálatas 6:7). Ni máspa la, rasobno Jehová portín ronladxno láabu. Xomod toib mbioxien ni ragoʼ nakit xcalnabany bixios, lóono nainy coʼ nakitno xcalnabany Bixiosno ni noʼ guibá. Diti noʼ stoib cós ni rony que guisacno sacró ni nanno que Jehová racacuent lóono (Salmo 5:12; Proverbios 12:2). (Bibiʼ ni ná nota 2, «Guisobno»).

11 Diti nosi rasobdiitzno Jehová órni labúuni lóono. Né diti rabúno xi ley o xi galmandary guisobno o xi yaca (Deuteronomio 12:32). Ni máspa la, rasobno Jehová ló guirá cós xomod bicaʼ salmista: «Nigolú rioladxi guirá ni rony mandarylo, naʼ nigolú nadxiʼya láani» (Salmo 119:47; Romanos 6:17). Nainy lóono guisuʼno Noé, láabu bislooybu que binladxbu Jehová, por ngú la Biblia ná que «bunybu xomodpa buny mandary Dios láabu» (Génesis 6:22). ¿Ñoladxlo que Jehová láaca naniʼ que naclo xomod Noé la?

12. ¿Ximod coʼ nakitno xcalnabany Jehová?

12 ¿Ximod rasac Jehová órni rasobdiitzno láabu? Nigolú rabaladxbu (Proverbios 11:20; 27:11). ¿Radziguiaʼno láani ja? Órni rasobdiitzno ragoʼ nakitno xcalnabany Dios ni Bisaʼ guibá né Gudxlio. Per dipa rony lafuersbu lóono gonyno láani. Xalagary ngú, radudybu libertad lóono cuuno xi ngú cós tzaay né xi ngú cós mal. Jehová raniiny que galnadxiʼ ni napno láabu guichiinni lóono coʼno guicno gonyno xinésni par tzeeni lóono galán (Deuteronomio 30:15, 16, 19, 20). (Bibiʼ ni ná nota 3, «Libertad par cuuno ni gonyno»).

«DITI NAGAN NI RONY MANDARYBU LÓONO»

13, 14. ¿Xigony nandxichno que xcalmandary Jehová diti nagan guisobdiitzno láani? Bisetlaa toib ejemplo.

13 ¿Non gonyno pensary que xcalmandary Jehová nigolú nagan par guisobdiitzno láani o rabeʼni libertad ni napno la? La Biblia nayadit ná: «Diti nagan ni rony mandarybu lóono» (1 Juan 5:3). Diitz griego ni rac traducir «diti nagan» radudyni diitz «ni nanaʼ». Ló stipnés textos, diitzreʼ radudyni diitz órni rasac naganno guisobno o láaca radudyni diitz buñ ni ná gony mandary o gonynaa lóono (Mateo 23:4; Hechos 20:29, 30). Órni rasetlani que ni rony mandary Jehová diti nanaʼni, la Biblia nayadit rabexa que diti nagan guisobdiitz buñ láani. Guirá ni ranab Jehová lóono labúu gonyno láani.

14 Por ejemplo, bunysi pensary que toibtica ximigdxinlo ranab looy gacnélo láabu guitudyto xcafébu. Napto xi de guitudyto xidal sac café, tipnésni nasusy né tipnésni nanaʼ ni nosi chop buñ labúu goʼoy. Ximiglo raiby looy xi sac labúu goʼoylo. Diti raibybu looy guilíslo ni nanaʼ, portín diti nainy láabu gacnaalo. Modreʼca rony Dios ni nadxiʼ lóono, dipa ranabbu gonyno cós ni nigolú nagan (Deuteronomio 30:11-14). Jehová nan ximod nacno, «portín láabu rimbutzaaybu ximod goyaʼno, rasetnaladxbu que nacno yoo» (Salmo 103:14).

15. ¿Xigony nandxichno que xcalmandary Jehová racnéni lóono?

15 Moisés gochbu gudx Israel que xcalmandary Jehová sacnéni layibu né pal nasobyibu láani diti ñaityibu (Deuteronomio 5:28-33; 6:24). Scúca nacni ló naareʼ. Guirá ni ranab Jehová gonyno nacni par tzeeni lóono galán (bíil Isaías 48:17). Bixiosno Jehová, guirá ór nanbu xi láani más sacné lóono (Romanos 11:33). La Biblia raiby lóono que «Dios ngú galnadxiʼ» (1 Juan 4:8). Ndeʼ radudy diitz que guirá ni ná Jehová né ni ronybu, ronybu láani por galnadxiʼ.

16. ¿Xí racné lóono guisobdiitzno Dios ná nacno buñ galkié né ná rabésno ló gudxliogoxreʼ?

16 Rioʼ ór rasac naganno guisobno Dios. Buñdzab rony mandary gudxliogoxreʼ. Láabu rakíilbu buñ gony cós mal (1 Juan 5:19). Nacno buñ galkié por ngú ronyno pensary ló cós mal né ndeʼ rony que ma diti guisobno Dios (Romanos 7:21-25). Per galnadxiʼ ni napno Jehová radudyni galnadip lóono par gonyno xinésni. Dios rabiʼbu xtem ni ronyno por guisobdiitzno láabu né racnébu lóono né espíritu santo (1 Samuel 15:22, 23; Hechos 5:32). Por xcalnadipbu, labúu rapno cualidades ni racné lóono guisobno ni nábu (Gálatas 5:22, 23).

17, 18. a) ¿Xí láani sasuidyno ló libro reʼ? b) ¿Xí sasuidyno ló capítulo ni sieed?

17 Ló libro reʼ, sasuidyno mod raniiny Dios guibanyno. Guibiʼno ximod labúu guisobno xilitzbu né gonyno ni ranabbu lóono. Bisetnaladx que Jehová dipa rony lafuersbu lóono guisobno. Per pal rasobno láabu, sabanyno goxtiguie né sapno toib esperanza sacróyen ló dzú ni sietra. Né ni máspa la, saslooyno que nigolú nadxiʼno láabu. (Bibiʼ ni ná nota 4, «Ni ranab Jehová lóono»).

18 Jehová ma bidudy galrrien lóono par labúu ganno xi láani ngú cós tzaay né cós mal. Pal ragonésno láani, sacnéni lóono guisobdiitzno Dios. Ló capítulo ni sieed sasuidyno xi ngú galrrien né ximod labúu conésno láani.