Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

HISTORIA 83

Muros ni nap Jerusalén

Muros ni nap Jerusalén

¡BIBIʼ balaati nadip cayonyibu dxiin reʼ! Israelitas casaʼyibu muros ni nap Jerusalén. Ma godudy 152 íz de goló Nabucodonosor binitló Jerusalén dzú bicantabu muros né bisaʼijbu xpuertni. Israelitas diti suusi bibiguetyibu de Babilonia gosaló golísyibu muros ni nap Jerusalén.

¿Ximod ronylo pensary gosacyibu guirá íz ni godudy ni diti goyoʼ muros ni nalaa layibu? Ló galnadzuʼpy biguaʼyibu, portín diti nagann par nacaló xi enemigyibu layibu. Radxiin midid, buñguieeu reʼ ni laa Nehemías, rabino láabu cayacnébu a guirá buñ par gactzaay muros stoib. ¿Nanlo chú ngú buñguieeu reʼ ni laa Nehemías la?

Nehemías nacbu toib buñ israelita ni sieed de gudxrop ni laa Susa ro rabés Mardoqueo né Ester. Nehemías ronybu dxiin lagary ro buñguieeu ni rony mandary rony dxiin, por ngú sigory nacbu ximig Mardoqueo né Ester. Per la Biblia diti ná que Nehemías buny xchiin tzeʼel Ester ni laa Asuero. Láabu bunybu dxiin par stoib buñguieeu ni buny mandary xalagary Asuero ni laa Artajerjes.

Bisednaladx, Artajerjes ngú buñguieeu tzaay ni biscat a Esdras bidxiich par ninébu gudx Jerusalén né nasaʼbu yoʼ xiroʼ ro rac adorar Jehová. Per Esdras diti golís muros ni náaxh layoo. Guibino ximod góc par ñony Nehemías láani.

Ma godudy trece íz de goló Artajerjes biduidy a Esdras bidxiich par nasaʼbu yoʼ xiroʼ ro rac adorar Jehová. Nigoreʼ Nehemías nacbu buñguieeu ni ragoʼ ni reʼ Artajerjes. Láabu ragoʼbu vino par gueʼ buñguieeu reʼ né randxichbu que diti gapni venen. Dxiin ni ronybu rasacni.

Toibtica dzú Hananí buch Nehemías né stipnés buñguieeu de gudx Israel rieedtixlóbu Nehemías. Raibyibu a Nehemías guirá galnagan ni cadudy israelitas ló, né que digundi guilísyibu muros ni nap Jerusalén. Nehemías nigolú rioʼ nabann, né raibybu Jehová galrasaʼ ni noʼbu ló.

Toibtica dzú buñguieeu ni rony mandary ni laa Artajerjes raduidy cuent que Nehemías noʼ nabann, né ranabdiitzbu Nehemías: ¿Xigony nóolo nabann? Nehemías raiby láabu que noʼbu nabann mod noʼ Jerusalén né ni muros náaxh layoo. Artajerjes ranabdiitz láabu: ¿Xí nainy looy?

Nehemías raiby láabu: Biduidy lagary naʼ tzaaya gudx Jerusalén, par labúu guilís muros stoib. Artajerjes nigolú natzaaybu. Raduidybu lagary tze Nehemías, né racnébu rayopybu yac par guisaʼ Nehemías muros ni nap Jerusalén. Diti xidzú de goló bidxinbu Jerusalén, raibybu guirá buñ gudx ni noʼ guicbu gonybu. Gudx rioladx mod nac xpensary Nehemías né raniyibu: Salóno gonyno dxiin.

Órni guirá xi enemig israelitas rabíyibu que ma moda nasoʼ sée muros ni nap Jerusalén, raniyibu: Guiaʼpyno né guigaityno layibu né modreʼ guicaano ló xchiinyibu. Órni ndeʼ radxiin guidiag Nehemías. Nehemías raduidybu a guirá buñ ni cayony dxiin espad né lanza né ranibu: Diti guidzuibyto layibu. Coltíil por buchto, bisanto, xiinnto, tzeelto né lidxto.

Gudx nigolú nap balory. Dzúna gueʼel caʼyibu puext xquipyibu, né diti rabés ronyibu dxiin. Por ngú, nosi ló 52 dzú rasloʼoxyibu muros ni nap Jerusalén. Nigoreʼ ma diti noyibu ló galnadzuʼpy lainy gudx. Nehemías né Esdras rasuidyibu xiley Dios, né gudx rabaladx.

Per diti rabésyibu mod golésyibu dzú ni yása guinás Babilonia layibu. Buñguieeu ni rony mandary Persia láaca cayony mandary gudx Jerusalén por ngú layibu non gonyibu ni ná buñguieeu reʼ. Per Jehová ma biduidy xtiitz layibu que saxel stoib buñguieeu ni gony mandary layibu, né buñguieeu reʼ sony que buñ guiguaʼ goxtiguie. ¿Nanlo chú láabu la? ¿Ximod gonybu par guiguaʼ buñ goxt ló Gudxlio? Casi 450 íz radudy par guirexa tzaay guirá ndeʼ. Ór cú rál toib badaʼ ni radxiin rac toib buñxirop. Per ndeʼ ma stoib historia láani.