Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 10

Galtzeʼel: toib galrrascad xtuny Dios ni nap galnadxiʼ

Galtzeʼel: toib galrrascad xtuny Dios ni nap galnadxiʼ

«Tzón doʼ diti labúu raregdoʼ naguel.» (ECLESIASTÉS 4:12.)

1, 2. a) Órni rioʼno ro cayac galtzeʼel, ¿xí láani ranabdiitzno lóocano, né xigony? b) ¿Xí galrranabdiitz guisuidyno ló capítulo reʼ?

¿RIOLADXLO tzeelo ro cayac galtzeʼel la? Xidal buñ rioladx láani, portín sacroyenni. Buñ ni cayony galtzeʼel sacroyen rienyibu. Ló dzúcu nigolú rabaladxyibu. Né ronyibu pensary que ló dzú ni sietra guibanyibu goxt ló xcaltzeelyibu.

2 Per non guiduidyno cuent que ló naareʼ galtzeʼel nigolú cadudyni ló galnagan. Por ngú, órni rioʼno ro cayony buñ galtzeʼel, rioʼ ór ranabdiitzno lóocano: «¿Cuésyibu goxtiguie né diti sasian saʼyibu la?». Sácni scú pal gapyibu confianz ló xilitz Jehová né gonyibu por guisobyibu láani (bíil Proverbios 3:5, 6). Nigolú raquiin gonyibu ngú par labúu tzodieʼyibu ló xcalnadxiʼ Dios. Nigoreʼ guisuidytzayno ximod rabexa la Biblia tap galrranabdiitz reʼ: ¿Xí pensary gony buñ órni yása gony buñ galtzeʼel? ¿Xí labúu gacné lóono guidzelno chú labúu gac tzeelno? ¿Xí labúu gacné lóono guiyopytzayno ni gac tzeelno? ¿Xí labúu gacné lóono guiguaʼno goxt ló xcaltzeelno?

¿XÍ RAZÓN NOʼ PAR GONY BUÑ GALTZEʼEL?

3. ¿Xigony diti galán láani ngú que buñ ni noʼ toib gony galtzeʼel por nitisi razón?

3 Noʼ buñ ni raluladx que galtzeʼel nigolú raquiinni par guibanyno sacró né pal diti radzelno ni gac tzeelno diti sabanyno goxt. ¡Ndeʼ diti nigolú! Guisetnaladxno Jesús, láabu diti cuaʼbu buñ né goniʼbu que buñ ni noʼ toib nacni toib galrrascad né bisetlabu que guirá ni labúu guiaʼan toib gony láani (Mateo 19:11, 12). Pablo láaca goniʼ xi galnasác noʼ órni noʼ buñ toib (1 Corintios 7:32-38). Jesús né Pablo diti goniʼyibu que ngú non gony guirá buñ; né la Biblia ná que órni noʼ ni raniʼ que diti non gony buñ galtzeʼel nacni «xcalrrasuidy demony» (1 Timoteo 4:1-3). Herman ni noʼ toib labúu gonyibu xchiin Jehová más que toib ni ma noʼ tzeʼel. Por ngú diti galán láani ngú que buñ ni noʼ toib gony galtzeʼel por nitisi razón, xomod porni noʼ ni cakíil láabu par gonybu galtzeʼel.

4. Toib galtzeʼel galán, ¿ximod racnéni par guiguaʼ mbiox sacró?

4 Per ¿noʼ razón ni rasac par gony buñ galtzeʼel la? Scú, galtzeʼel láaca nacni toib galrrascad xtuny Dios (bíil Génesis 2:18). Racnéni né raduidyni xiroʼ galnasác. Galtzeʼel galán racnéni mbiox guiguaʼ sacró. Portín mbiox raquiinyibu guiguaʼyibu ló toib lagary ro tzoʼyibu goxt, ro bixiosbu né xinaʼbu guisniʼs, guiduidy galnadxiʼ, gony corregir né guisanéz layibu (Salmo 127:3; Efesios 6:1-4). Per noʼ stipnés razón par gony buñ galtzeʼel.

5, 6. a) Xomod rasetlaa Eclesiastés 4:9-12, ¿xí galnasác noʼ órni noʼ ximigno? b) ¿Ximod labúu gac toib galtzeʼel xomod tzón doʼ?

5 Guisuidyno xi rasetlaa guidopy texto ni sieed ro rasaló capítulo reʼ: «Más galán ngú chop buñ que toib, portín racaʼyibu galnasác por dxiin nadip ni ronyibu. Pal toibtica de layibu riab, xcompañerbu labúu gacné láabu. Per ¿xí guisaclóo buñ ni riab né diti noʼ chú racné láabu? Láaca, pal chop ratné saʼ, ór cú rioxidzaʼyibu, per ¿ximod labúu tzoxidzaʼ toibsi buñ? Né toib buñ labúu gony gan stoib, per chop sasagaʼdxich nislóbu. Né tzón doʼ diti labúu raregdoʼ naguel» (Eclesiastés 4:9-12).

6 Texto reʼ raniʼni de chop buñ ni radzak saʼ. Galtzeʼel nacni más que órni chop buñ radzaktzay saʼ. Versículo reʼ raslooyni que buñ ni ma noʼ tzeʼel ran né racné saʼ. Toib galtzeʼel más nadipni órni noʼ stoib ni racné láani. Chop doʼ labúu guiregdoʼni naguel xomod ná versículo reʼ, per pal nacni tzón doʼ más nagann par guiregdoʼni. Órni guiropyibu rioʼyibu ló galrrasaʼ por gonyibu ni ná Jehová, xcaltzeelyibu racni xomod tzón doʼ. Né órni Jehová nigolú rasac lainy xcaltzeelyibu, láani racni más nadip.

7, 8. a) ¿Xí litz biduidy Pablo a guirá buñ ni noʼ toib ni nap gan gatné saʼ? b) ¿Ximod nga rasetlaa la Biblia modpa nac galtzeʼel?

7 Nosi órni buñ ma buny galtzeʼel non gatné saʼ, né nosi ór cú non guisacyibu sacró órni tzonéyibu saʼyibu portín scú non gacni (Proverbios 5:18). Pal toib buñ ma «godudy gan nadip ni gopbu órni gócbu mbioxhlas», per ná scú, diti labúu rony mandarybu láacabu né noʼ riesga guiabbu ló galyoxh. Pablo ralitz layibu ndeʼ: «Pal diti labúu rony mandaryto lóocato, colgony galtzeʼel, portín más galán gony buñ galtzeʼel que nigolú gap gan gatné saʼ» (1 Corintios 7:9, 36; Santiago 1:15).

8 Per láaca buñ ni ná gony galtzeʼel non guibiʼyibu galtzeʼel xomodpa nacni. Pablo goniʼ que «buñ ni gony galtzeʼel sap galnagan ló xpeʼel» (1 Corintios 7:28). Buñ ni ma noʼ tzeʼel racaló galnagan ni diti nap buñ ni noʼ toib. Por ngú ni ná gony galtzeʼel, ¿ximod gonybu par diti gapbu xiroʼ galnagan né labúu guicaʼbu más galnasác? Toibtica mod ngú guiyoptzaybu xi clas buñ gac tzeelbu.

¿XÍ LABÚU GACNÉ LÓONO GUIYOPYTZAYNO NI GAC TZEELNO?

9, 10. a) ¿Ximod bislooy Pablo riesga ni noʼ órni buñ rony galtzeʼel né ni diti rony crer? b) ¿Xí rasaclóo herman ni diti rasob xilitz la Biblia ni rony galtzeʼel né toib ni diti rasob a Jehová?

9 Jehová golonés a Pablo par nacaʼ toib litz ni rasacgoluʼ ni non guisob buñ ni cayopy chú gac tzeʼel: «Diti gacto toibsi ló toib yac yoog né buñ ni diti raluladx» (2 Corintios 6:14). Ni bisetlaa Pablo raslooyni ni rac órni buñ ragoʼ binii né yós goʼon. Pal chop nimal diti toibsi midid nac né diti toibsi midid nadip né racyimu mancuerna, guiropcayimu ronynayimu saʼyimu. Scúca rac pal toib ni rony crer rony galtzeʼel né toib ni diti rony crer, guiropyibu nigolú radudyibu ló galnagan. Pal toibtica de layibu raniiny tzodieʼ ló xcalnadxiʼ Dios né stoib cú diti rioʼ ló galrrasaʼ por láani né guiropyibu diti toibsi mod nac xpensaryibu, nandxichno que nigolú sadudyibu ló galnagan. Por ngú, Pablo ralitz a guirá buñ ni racanal a Jesús gony galtzeʼel «nosi né toib buñ ni rasob Señor» (1 Corintios 7:39).

10 Per rioʼ ór herman rony pensary que más galán gonybu galtzeʼel né buñ ni diti rony crer, xalagary guiaʼanbu toibbu. Noʼyibu diti ragoʼ cuent xilitz la Biblia né rony galtzeʼel né buñ ni diti rasob a Jehová. Per órni ronyibu láani rasac nabanyibu. Ndeʼ rony que raduidyibu cuent que diti labúu guisobyibu Jehová toibsi, né ronyni que rasacyibu nabandii más que ló dzú ni goyoʼyibu toibyibu. Rabaladxno que noʼ xidal mil herman ni noʼ toib ni nap confianz né rasobtzay xilitz Jehová (bíil Salmo 32:8). Ná raniiny gonyibu galtzeʼel, rabésyibu hasta guidzelyibu lainy xcudx Jehová toib ni gac tzeʼelyibu.

11. ¿Xí labúu gacné lóono par guiyopytzayno ni gac tzeelno? (Bibiʼ cuadriyen ni sieed ló  página 114.)

11 Scú láani, diti nosi raquiin gonyno galtzeʼel né toib buñ ni rasob a Jehová. Pal cayonyno pensary gonyno galtzeʼel, raquiin guiyopyno buñ ni raniiny gony xchiin Jehová né láaca ni nadxiʼ a Jehová xomodca lóono. Mós ni rony xinésni né naní xcalrrien raduidy xidal litz ni raniʼ de láani, por ngú raquiin guisuidytzayno guirá litz reʼ né guinabno lóo Jehová conés lóono ló ndeʼ ni rasacgoluʼ (bíil Salmo 119:105). *

12. Ló xidal lagary, ¿xí costumbre noʼ par gony buñ galtzeʼel, né xomodca rasetlaa la Biblia chú labúu guisuʼyibu?

12 Ló xidal lagary ló Gudxlio, buñ ni noʼ xiin nap costumbre guiyopy ni gac tzeʼel xiin. Ló guirá lagary reʼ, ronyibu pensary que buñ ni ma noʼ xiin nap más galnann né ma bibany más por ngú layibu non guiyopyibu ni gac tzeʼel xiinyibu. Buñ ni rony galtzeʼel scú casi guirá ór rarebuʼni, xomodca rasetlaa la Biblia. Abrahán bixel xomós par nayopy toib buñgonaʼ ni ñac tzeʼel Isaac, scúca labúu gony buñ ló naareʼ ni cayopy chú láabu gac tzeʼel xiin. Abrahán diti goyoʼ ló galrrasaʼ por bidxiich o cós ni ñap mbioxhlas reʼ. Xalagary ngú, biyopybu toib mbioxhlas ni rasob a Jehová (Génesis 24:3, 67). *

¿XIMOD LABÚU GANNO QUE MA NOʼNO PUEXT GONYNO GALTZEʼEL?

13-15. a) ¿Ximod racné Proverbios 24:27 mbioxhlas ni ná guicaʼ buñ? b) ¿Ximod labúu gan buñgonaʼ pal ma labúu guicaʼ buñ láabu?

13 Pal ma goloʼno guicno gonyno galtzeʼel, non guinabdiitzno lóocano: «¿Ma noʼya puext par goni galtzeʼel la?». Mod guicapyno galrranabdiitz reʼ diti nosi nacni por mod rabiʼno galnadxiʼ, por ni ma nainy tzonéno buñ, por ni noʼno toibno o ma nainy tzoʼ xiinno. Buñ ni ná gony galtzeʼel raquiin gonyibu pensary ló tipnés cós ni nigolú rasac.

14 Buñguieeu ni ma ná guicaʼ buñ non gony pensary ló texto reʼ: «Buny puext xchiinlo fuer, né bunytzaay ló xaliolo; ór cú bisaʼ lidxlo» (Proverbios 24:27). ¿Xí rasuidy texto reʼ lóono? Ló xtzú guirá buñ ni rasetlaa la Biblia buñ ni ma goloʼ guic gony galtzeʼel né gap toib family, nír non nanabdiitzbu láacabu: «¿Noʼya puext guidxinaʼya ni guá tzeʼela né mbiox ni gapdo la?». Buñguieeu antes de ñonybu galtzeʼel non ñonybu dxiin ló xaliobu. Né scúca ló naareʼ toib buñguieeu ni ná gony galtzeʼel non tzoʼbu puext par guisanirbu lainy family, laʼga nasacbu né labúuni láabu. Xtiitz Dios ná que toib buñ ni diti raduidy ni caquiin xfamily né diti rabiʼ xí rasac xfamily, né diti rasuidy xfamily Xtiitz Dios más dealtir ronybu que toib buñ ni diti nap fe (bíil 1 Timoteo 5:8).

15 Toib buñgonaʼ ni ragoʼ guic gony galtzeʼel láaca scúca non tzoʼbu puext par gonybu stipnés dxiin ni nagann. La Biblia rasetlaa tipnés mod né cós ni non gony buñgonaʼ par gacné tzeʼel né gap lidx (Proverbios 31:10-31). Buñ ni rac naguel par gony galtzeʼel né diti noʼ puext par gony dxiin, buñ de clas reʼ nosi rioʼ ló galrrasaʼ por láasibu. Portín diti ronybu pensary ximod labúu gacnébu ni gac tzeelbu. Per ni más rasac, buñ ni ná gony galtzeʼel raquiin gac buñ ni nadip xfe.

16, 17. ¿Xí textos non gony pensary buñ ni ma ná gony galtzeʼel?

16 Órni buñ ma ná gony galtzeʼel raquiin gonybu pensary xi ranab Dios gonyibu. Toib buñguieeu raquiin guimbu xi raduidy diitz guisanirbu laniolidxbu. Ndeʼ diti raduidy permís láabu gacbu toib buñguieeu nachóng. Ni non gonybu ngú guisuʼbu mod rasanir Jesús lainy congregación (Efesios 5:23). Scúca, toib buñgonaʼ ni racanal Cristo raquiin guientzaay xi dxiin non gony toib buñgonaʼ ni ma noʼ tzeʼel. ¿Sioʼbu puext guisobbu «xiley tzeelbu» la? (Romanos 7:2). Láabu ma casobbu xiley Jehová né xiley Cristo (Gálatas 6:2). Xcalmandary tzeelbu nacni stoib ley. Por ngú non guinabdiitzbu láacabu: «¿Labúu gacnéya né guisoba xcalmandary toib buñguieeu ni nap galkié la?». Pal diti tampa rioladxbu gonybu láani, más galán diti gonybu galtzeʼel.

17 Láaca, buñ ni gony galtzeʼel non tzoʼ puext guiduidy ni caquiin tzeʼel (bíil Filipenses 2:4). Pablo bicaʼ: «Cada toibto buñguieeu, colgandxiʼ tzeelto xomodca randxiʼto lóocato; né láaca, buñgonaʼ raquiin gap xiroʼ respet tzeʼel». Dios golonés Pablo par biduidybu cuent que buñguieeu nigolú raquiin que tzeelbu gap respet láabu. Né buñgonaʼ raquiin que tzeelbu gandxiʼdot láabu (Efesios 5:21-33).

Buñ ni ma noʼ xinoby noʼ xcalrrienyibu pal rayopyibu ni gony compañer layibu

18. ¿Xigony buñ ni ma nac xinoby saʼ non gony mandaryibu láacayibu?

18 Órni toib buñ ma noʼ xinoby, diti nosi nacni par tzoʼyibu nakit. Non gonybu láani par guimbutzaayibu saʼyibu né gonyibu pensary pal non gonyibu galtzeʼel o yaca. Láaca órni guirenéyibu saʼyibu nigolú raquiin gony mandaryibu layibu. Portín ór cú más nadip rac gan ni rasac buñ par tzoné saʼ, né ndeʼ labúu gony que tudyibu ló midid. Per buñ ni nigolú nadxiʼ saʼ rony por diti gony mal saʼ par diti guisianyibu Jehová (1 Tesalonicenses 4:6). Por ngú, chop buñ ni rasaló rac xinoby saʼ non gony mandaryibu láacayibu, né ndeʼ sacné layibu ló dzú ni sietra, ná pal gonyibu galtzeʼel o yaca.

¿XÍ LABÚU GONYNO PAR DITI GUIBÍL XCALTZEELNO?

19, 20. Golexa ximod xidal buñ rabiʼ galtzeʼel né lóono ni racanalno Jesús, ¿ximod non guibiʼno galtzeʼel?

19 Par diti guibíl galtzeʼel, layibu non guibiʼyibu láani xomod toib compromis. Ló películas né ló libros galtzeʼel «raloxni sacroyen». Per galtzeʼel ni nigolú, diti nacni scú. Órni buny rony galtzeʼel diti cú raloxni, xalagary ngú, cú rasaló galtzeʼel ni Jehová ma goniʼ tzoʼ por tipzó (Génesis 2:24). Nigolú nabanni portín ló naareʼ buñgudxlio diti rabiʼ láani scú. Ló tipnés gudx buñ rabiʼ galtzeʼel xomod chop doʼ ni labúu guibíl né guixachyibu órni náni layibu. Ronyibu pensary que labúu cuesnéyibu saʼyibu nosi órni rieeni layibu galán né que diti nagann sac guichílyibu xcaltzeelyibu.

20 Xidal buñ raniʼ ló naareʼ que galtzeʼel nacni par tidxósi dzú. Naguel racaʼyibu buñ, portín xpensaryibu pal diti rieeni layibu galán labúu guichílyibu láani. Per raquiin guisetnaladxno que la Biblia rasetlaa que galtzeʼel nacni xomod toib doʼ. Xidal doʼ diti naguel raregdoʼni xomod doʼ ni nap bark ni rony guantary ná noʼ buroʼdant diti raregdoʼni. Scúca nac galtzeʼel, Jehová buny láani par gony guantaryni por tipzó. Guisetnaladxno ni goniʼ Jesús: «Ni Dios ma bilip ló toibsi yac yoog, diti guiduidyibu lagary que ni toib buñguieeu cueʼ layibu cueʼ saʼyibu» (Mateo 19:6). Pal gonyno galtzeʼel scúca non gac xpensaryno. ¿Nac compromis reʼ toib guiʼx ni nanaʼ par lóono la? Yaca.

21. ¿Ximod non guibiʼ buñ tzeʼel, né chú labúu guisuʼyibu?

21 Buñ non guibiʼ tzeʼel de toib mod galán. Pal cada toibyibu rony por guibiʼ mod natzaay né xtem ni rony tzeʼel, sabaladxyibu lainy xcaltzeelyibu né sabanyibu goxt. Per ¿labúu guiniʼbu que tzeelbu diti saché la? Jehová diti rabés que buñgudxlio dipa guiché né lóono labúu guisuʼno mod nacbu. Por ngú salmista gonabdiitz: «Pal galkiési nabiʼlo, oh Jah, ¿chú láabu oh Jehová labúu nasagaʼ nislólo?» (Salmo 130:3). Buñ ni ma noʼ tzeʼel non gony pensary scúca né guituidy scásiʼ xcalkié saʼ (bíil Colosenses 3:13).

22, 23. ¿Ximod bisian Abrahán né Sara toib galán mod par buñ ni ma noʼ tzeʼel ló naareʼ?

22 Buñ ni ma noʼ tzeʼel labúu guicaʼ xiroʼ galnasác né gony guantary xidal íz. La Biblia rasetlaa ximod nga góc xcaltzeel Abrahán né Sara órni ma buñgol layibu. Godudyibu ló galnagan né ló galrrioʼob. Labúu guisetnaladxno que Sara sigory gop sesent íz órni bireʼyibu gudx Ur, né bibany lainy yoʼ lairy dada dzú goity. Per bisobbu tzeelbu ni gosanir lainy xfamilbu. Bisobdiitzbu né bidzaktzaybu Abrahán, né bislooybu respet órni gocnébu tzeelbu gony ni noʼ guic. Sara desde «lainy xcalnabany» bisobbu né gochbu Abrahán Señor (Génesis 18:12; 1 Pedro 3:6). Gopbu respet Abrahán desde lainy galnabany.

23 Scú láani ndeʼ diti raduidy diitz que Abrahán né Sara toibsi mod góc xpensaryibu. Sara toibtica buelt goniʼ toib cós ni «nigolú diti bioladx» Abrahán. Per Jehová gocné láabu né modreʼ Abrahán góc buñdxo né bicadiag ni tzeelbu góoch láabu né ndeʼ buny que ñoʼ xiroʼ galnasác par xfamilyibu (Génesis 21:9-13). Ló naareʼ, ná ma xidal íz de goló cabesné buñ saʼ labúu guisuidyibu xidal cós de Abrahán né Sara ni góc buñ ni bisob Dios.

24. ¿Xí clas galtzeʼel ronyxiroʼ a Jehová, né xigony?

24 Lainy congregación noʼ xidal galtzeʼel ni nabany goxt, ro buñgonaʼ nap respet tzeʼel, né buñguieeu nadxiʼ né ronyxiroʼ tzeʼel, né guiropyibu ronyibu dxiin toibsi par coʼyibu xchiin Jehová primer lagary. Pal ma nainy gonyno galtzeʼel guiyopytzayno ni gac tzeelno, tzoʼno puext par ma gonyno galtzeʼel, né gonyno por gapno toib galtzeʼel ni gonyxiroʼ a Jehová ro guibanyno goxtiguie. Né modreʼ xcaltzeelno nigolú sacnéni lóono par tzodieʼno ló xcalnadxiʼ Dios.

^ Párrafo. 11 Bibiʼ capítulo 2 ni sieed ló libro ni laa, El secreto de la felicidad familiar, ni rabeʼ testigos xtuny Jehová.

^ Párrafo. 12 Tipnés buñguieeu ni bisob a Jehová nírcu, xomod Abrahán né Jacob goyoʼ xidal tzeʼelyibu. Órni Jehová golonés layibu né golonés a israelitas, biduidybu lagary ñonyibu galtzeʼel né xidal buñgonaʼ. Jehová diti buny mandary ñacni scú, per biduidybu lagary ñonyibu láani. Después de Cristo, Jehová diti biduidy lagary que buñ ni rony adorar láabu ñony galtzeʼel né xidal buñ (Mateo 19:9; 1 Timoteo 3:2).