Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 15

Guibaladxno por dxiin nadip ni ronyno

Guibaladxno por dxiin nadip ni ronyno

«Cada toib buñ [...] guibaladx por dxiin nadip ni rony.» (ECLESIASTÉS 3:13.)

1-3. a) ¿Ximod rabiʼ xidal buñ dxiin ni rony? b) ¿Ximod rasetlaa la Biblia nac dxiin, né xí galrranabdiitz guisuidyno ló capítulo reʼ?

LÓ NAAREʼ xidal buñ diti rioladx gony dxiin, rasac nanaayibu láani. Guirá dzú ronyibu dxiin ni diti rioladxyibu. ¿Per ximod labúu guioladxyibu xchiinyibu né tzoʼyibu goxt?

2 La Biblia sacró raniʼ de dxiin nadip ni rony buñ. Láani rasetlani que nitisi dxiin ni ronyno nacni toib galnasác. Salomón bicaʼ: «Cada toib buñ guá né gueʼ né guibaladx por dxiin nadip ni rony» (Eclesiastés 3:13). Jehová, Dios ni nadxiʼ lóono raniiny láabu que tzeeni lóono galán. Nainy láabu que guisacno sacró né dxiin ni napno né guicaʼno galnasác ni raduidyni. Par labúu tzodieʼno ló xcalnadxiʼbu, raquiin guibanyno mod ronybu pensary né guiduidyno lagary conésbu lóono né xilitzbu ló dxiin (bíil Eclesiastés 2:24; 5:18).

3 Ló capítulo reʼ, guisuidyno tap galrranabdiitz: ¿Ximod labúu guibaladxno por dxiin nadip ni ronyno? ¿Xí clas dxiin diti non gony toib herman? ¿Ximod coʼno xchiinno xalagary né coʼno xchiin Jehová xalagary? ¿Né xí dxiin más raquiin gonyno? Primer, guisuidyno de Jehová né Jesucristo ximod nantzayibu ronyibu dxiin.

NI RONY DXIIN LÓ GUIDOPY GUDXLIO NÉ GUIBÁ NÉ MEXTRA NI RASAʼ

4, 5. ¿Ximod raslooy la Biblia que Jehová galán rony dxiin?

4 Jehová nacbu ni rony dxiin ló guidopynac Gudxlio né guibá. Génesis 1:1 ná: «Dzú gosaló, Dios bisaʼ guibá né gudxlio» órni Dios bilox bisaʼ guirá cós xomod Gudxlio, láabu goniʼbu que «nigolú sacroyen gocni» (Génesis 1:31). Ndeʼ raduidy diitz que nigolú bibaladxbu por guirá ni bisaʼbu ló Gudxlio. Jehová, «Dios ni rabaladx» nandxichno que nigolú rioʼbu goxt por dxiin galán ni ronybu (1 Timoteo 1:11).

5 Dios ni rony adorarno diti rasaladxbu ló dxiin ni cayonybu. Xidzú tiemp de goló bilox goyaʼ Gudxlio, Jesús goniʼbu: «Bixiosa cayonysa dxiin nigoreʼ» (Juan 5:17). Per ¿xí láani cayony Bixiosbu? Desde guibá cagonésbu né cayanbu buñ. Láaca ma golúbu tipnés buñ né espíritu xtunybu «ni nicopyga goyaʼ» par gony mandary né Jesús lainy guibá (2 Corintios 5:17). Cayonybu dxiin par guirebuʼ ni raniiny láabu par buñgudxlio que guirá ni nadxiʼ láabu guibany tipzó ló Gudxlio móz (Romanos 6:23). Jehová nigolú rabaladxbu ximod carebuʼ xchiimbu. Portín xidalguixo buñ cacacuent ni ná Gobierno xtunybu, cabigax ronoʼbu né cabany mod ni nábu par tzodieʼyibu ló xcalnadxiʼbu (Juan 6:44).

6, 7. ¿Xí galán mod bisian Jesús mod bunybu dxiin?

6 Por xidal íz, Jesús bisian mod ni guicanalno órni gonyno dxiin. Antes de ñeedbu ló Gudxlio láabu gócbu «mextra ni rasaʼ» né gocnébu Jehová bisaʼbu guirá ni noʼ «lainy guibá né ló gudxlio» (Proverbios 8:22-31; Colosenses 1:15-17). Órni Jesús bibany ló Gudxlio, diti gócbu buñgotzab. Dzú gócbu mbiox bisuidybu bunytzaaybu yac, por ngú buñ bimbu láabu xomod «carpinter» (Marcos 6:3). * Dxiinreʼ nigolúʼ nanaa gocni, portín ló dzúcu diti goyoʼ toib lagary ro godoʼ yac, diti goyoʼ motosierr né diti goyoʼ stipnés guip ni raquiin carpinter ló naareʼ. Gonysino pensary que Jesús seebu sachocbu, sachesbu yac né casobiobu láani dada ro guiquimbu láani. Né nigoreʼ gonysino pensary que cacuatzaybu moril guic yoʼ, cayonytzaybu puert né láaca cayonytzaybu mexh, xilet o stipnés cós. Nantzayno que Jesús bibaladx por dxiin galán ni buny.

7 Jesús láaca nigolú bibaladx por ni goniʼbu xtiitz Dios galán. Por tzón íz gorol goyodieʼbu ló dxiinreʼ ni gosacgoluʼ. Goniiny láabu nasuidybu xidalguixo buñ, dzúna dzú, biásbu tempran né hasta rioʼ gueʼel bunybu dxiinreʼ (Lucas 21:37, 38; Juan 3:2). Láabu «gosaabu de gudx en gudx né de ranch en ranch, casuidybu né caniʼbu diitz sacró de Gobierno xtuny Dios» (Lucas 8:1). Jesús nigolú gosañeʼbu ló néz yoo par bisuidybu diitz sacró a guirá buñ.

8, 9. ¿Ximod bibaladx Jesús por dxiin nadip ni buny?

8 ¿Bibaladx Jesús por dxiin nadip ni buny la? ¡Scú láani! Láabu nigolú goniʼbu diitz sacró de Gobierno xtuny Dios, né xidal buñ goniiny nasuidy más de Dios. Por ni bunybu xchiin Dios ndeʼ gocné láabu, né hasta goyoʼ ór diti godóbu par labúu ñonybu más xchiin Dios (Juan 4:31-38). Gonysino pensary ximod gosac Jesús órni bilox bunybu dxiinreʼ ló Gudxlio. Láabu gochbu Bixiosbu: «Naʼ ma bunyxiroʼya looy ló gudxlio, né ma bisloʼoxa dxiin ni biduidylo naʼ goni» (Juan 17:4).

9 Nandxichno que Jehová né Jesús nigolú rabaladxyibu por dxiin galán ni ronyibu. Galnadxiʼ ni rasacno por Jehová rachiin lóono guisobno diitz ni ná: «Colguisuʼ Dios» (Efesios 5:1). Galnadxiʼ ni rasacno por Jesús rachiin lóono guicaano cuidad guicanalno «raxt ñeʼbu» (1 Pedro 2:21). Nigoreʼ guisuidyno ximod lóono labúu guibaladxno por dxiin nadip ni ronyno.

XIMOD LABÚU GUIBALADXNO POR DXIIN NADIP NI RONYNO

Órni rasobno xilitz la Biblia racnéni lóono guibaladxno ló dxiin nadip ni ronyno

10, 11. ¿Xí labúu gacné lóono guibiʼno xchiinno sacró?

10 Dxiin ni ronyno par tudyno dzú, láaca napni xalagaryni. Raniiny guisacno sacró né guibaladxno por dxiin ni ronyno, per ndeʼ nagann sac par lóono pal diti rioladxno xchiinno. ¿Ximod labúu guibaladxno por dxiin nadip ni ronyno ná pal diti rioladxno láani?

11 Gonyno por guibiʼno láani sacró. Rioʼ ór diti labúu guisianno dxiin ni cayonyno, per labúu guitzaʼno mod rabiʼno láani. Pal rabiʼno dxiin mod rabiʼ Jehová láani labúu gacnéni lóono guibaladxno por dxiin nadip ni ronyno. Pal rasanirlo nisló xfamilylo, buny pensary que dxiin ni naplo, ná nacni toib dxiin ni diti tampa galán nac, láani racnéni looy guidxinaʼlo ni guá xfamilylo. Né ndeʼ nigolú rasac nisló Dios. Xtiitzbu ná que buñ ni diti raduidy ni caquiin xfamily «más dealtir ronybu que toib buñ ni diti nap fe» (1 Timoteo 5:8). Órni rienno que por ni cayonyno dxiin casobno ni Jehová rony mandary gonyno. Ndeʼ labúu gony que guioladxno dxiin ni ronyno, né diti guisacno xomod buñ ni diti rioladx xchiin.

12. ¿Xigony rasac gacno buñ ni rony dxiin galán né gac natzaay xcalrrienno?

12 Gonyno dxiin galán né gac natzaay xcalrrienno. Órni ronyno dxiin nadip né rasuidyno ximod gonyno láani más galán, ronyni que guicaʼno xiroʼ galnasác. Portín buñ rayopy mós ni rony dxiin sacró (Proverbios 12:24; 22:29). Lóono ni racanalno Jesús, láaca non gacno buñ ni natzaay xcalrrien ló xchiinno diti non cuanno bidxiich o stipnés cós, o diti guiobno ló xchiinno (Efesios 4:28). Xomod ma bisuidyno ló capítulo ni ma godudyno ló, órni nacno buñ ni natzaay xcalrrien, nigolú rasacno sacró. Buñ rap confianz a toib mós ni rony dxiin galán. Ná pal xpatronno rabiʼ dxiin nadip ni ronyno o yaca, labúu guisacno sacró que nacno «buñ ni natzaay xcalrrien» que cayony ni rioladx Jehová que nadxiʼno láabu (Hebreos 13:18; Colosenses 3:22-24).

13. Órni ronyno xchiinno galán, ¿xí galnasác racaʼno?

13 Guisetnaladxno que mod ni nacno labúu gonyxiroʼni Dios. Órni ronyno dxiin galán, stipnés buñ raduidy cuent mod ronyno láani né ronyni que «xcalrrasuidy Dios ni Ralaa lóono guienni mózdiguieʼ» (Tito 2:9, 10). Scú láani, mod tzaay ni nacno labúu gonyni que stipnés guibiʼ sacroyen mod rony adorarno Jehová, né ndeʼ rony que guienni sacroyen. ¡Gonysino pensary ximod nasacno pal buñ ni ronynéno dxiin nasob ni ná Dios por ni nabiʼ mod nacno! Per ni más rasac ngú, guibiʼno que mod galán ni nacno ronyxiroʼni Jehová né ronyni que xcalnabanybu rabaladx (bíil Proverbios 27:11; 1 Pedro 2:12).

COʼNO XCALRRIENNO ÓRNI GUIYOPYNO DXIIN

14-16. Órni guiyopyno dxiin, ¿xí non guinabdiitzno lóocano?

14 La Biblia diti raloyñatzay xí clas dxiin labúu gonyno né xí yaca. Per ndeʼ diti raduidy diitz que labúu gonyno nitisi clas dxiin. La Biblia labúu gacné lóono guidzelno toib dxiin galán, dxiin natzaay, dxiin ni diti gony que Dios guisac mal (Proverbios 2:6). Órni diti nanno xí gonyno né dxiin ni radzelno, noʼ chop galrranabdiitz ni raquiin guientzaayno.

15 ¿Nac ndeʼ toib dxiin ni la Biblia rianladx la? Xtiitz Dios rianladx cuanno, guiscúno, né guisaʼno dioxh (Éxodo 20:4; Hechos 15:29; Efesios 4:28; Revelación 21:8). Diti rasaguelno ronyno dxiin de clas reʼ. Por ni nadxiʼno Dios diti ronyno nitisi clas dxiin ni rony que guichéno ló xileybu (bíil 1 Juan 5:3).

16 Ni goni dxiinreʼ, ¿saduidyni diitz que cayaca toibsi né cós yox ni cayac la? Guislooyno láani modreʼ: buñ ni rony dxiin toib lagary né nosi racapybu teléfono ditini mal. Per ¿xí ñac pal toib herman ñony dxiinreʼ lainy toib clínica ro buñgonaʼ ratuidy xiin? Ná diti cayacnébu tudy xiin buñ. Per pal ñonybu dxiin lagarycu ¿diti láaca cayacbu toibsi né buñ ni ratuidy xiin la? Ndeʼ nac toib cós ni la Biblia rianladx (Éxodo 21:22-24). Por ni nadxiʼno Jehová, diti nainy lóono gacno toibsi né cós ni rianladx la Biblia.

17. a) ¿Xí láani non guicaano cuidad órni guiyopyno dxiin? (Bibiʼ cuadriyen ni sieed ló  página 177.) b) ¿Ximod labúu gacné xcalrrienno lóono par gonyno ni rioladx Dios?

17 Xidal cós ni ranabdiitzno órni rayopyno dxiin, labúu cuéxano láani pal rasuidytzayno chop galrranabdiitz ni sieed ló párrafo 15 né 16. Per láaca noʼ stipnés cós ni non guicaano cuidad órni guiyopyno dxiin. * Diti cuésno que mós ni rony xinésni né naní xcalrrien gaiby lóono xipa gonyno ló guirá galnagan ni guicalóno. Láaca raquiin coʼno xcalrrienno órni gonyno láani. Xomod bisuidyno ló capítulo 2 raquiin conésno xcalrrienno né xcalrracné la Biblia guirá dzú laʼga nabanyno. Pal nacno buñ «ni ma bisaʼ xcalrrien» labúu ganno «xi ngú cós tzaay né xi ngú cós mal». Scú láani, xcalrrienno labúu gacné lóono gonyno cós ni rioladx Dios né tzodieʼno ló xcalnadxiʼbu (Hebreos 5:14).

XIMOD COʼNO XCHIINNO XALAGARYNI

18. ¿Xigony nagann coʼno xchiin Jehová xalagaryni?

18 Ló «dzú ni ma guidubylagaʼ» nigolú nagann par coʼno xchiin Jehová xalagaryni, portín nabanyno ló toib «dzú ni nagann» (2 Timoteo 3:1). Nigolú nagann guidzelno toib dxiin né gaclano loni. Lóono ni racanalno Jesús, nanno que rasac guidxinaʼno ni guá xfamilno. Pal diti rapno cuidad buñ ni ronynéno dxiin labúu guikíil lóono guisobladxno bidxiich né gonyno pensary xomod gudxliogoxreʼ né labúu gonyni que galsitno de Jehová (1 Timoteo 6:9, 10). Guisuidyno nigoreʼ ximod diti guiduidyno lagary que xtol dxiin galsitno de Jehová, né gonyno «ni más rasac» (Filipenses 1:10).

19. ¿Xigony nigolú raquiin gapno confianz lóo Jehová, né ximod labúu gacné ndeʼ lóono?

19 Gapno confianz lóo Jehová né guidopy galnabany (bíil Proverbios 3:5, 6). Nigolú non gapno confianz lóo Jehová portín láabu rioʼbu ló galrrasaʼ por lóono (1 Pedro 5:7). Láabu nantzaybu xi caquiinno más que lóocano, né dipa sasiambu lóono (Salmo 37:25). Por ngú, non guicadiagtzayno ni ná la Biblia: «Mod nabanyto diti guiduidyni diitz que nadxiʼto bidxiich, coltzoʼ nakit né ni napto nigoreʼ. Portín láabu ma goniʼbu: Dipa sasiana looy, né diti sioʼ dzú sialadxi looy» (Hebreos 13:5). Xidal herman ni rony xchiin Jehová raduidyibu cuent ximod Jehová labúu ran layibu par tudyibu dzú. Pal rapno confianz que Jehová san lóono, diti saduidygoluʼ galrrasaʼ lóono ximod guiyaʼanno xfamilno (Mateo 6:25-32). Diti guiduidyno lagary que xchiinno guicaa lóono guinino diitz sacró né tzoʼno reunión (Mateo 24:14; Hebreos 10:24, 25).

20. ¿Xí raduidy diitz guibiʼno toibsi lagary, né ximod labúu gonyno láani?

20 Bisalóno guibiʼni toibsi lagary (bíil Mateo 6:22, 23). Pal bisalóno rabiʼni toibsi lagary sabanyno sin tzogoluʼno galrrasaʼ. Buñ ni racanal a Jesús nosi rioʼ ló galrrasaʼ por toibsi cós: gony xchiin Jehová. Pal bisalóno toibsi lagary rabiʼni, diti sioʼno ló galrrasaʼ por gapno toib dxiin ro guiaxno xiroʼgolu bidxiich né diti sasobladxno cós ni rasacgoluʼ. Láaca diti sasnitno tiemp siino cós ni pénsa careʼ ni tipnés buñ ná que par guibanyno sacró raquiin gapno láani. ¿Ximod labúu gonyno que bisalóno guibiʼni toibsi lagary? Labúu gonyno láani pal diti rioʼno ló diʼin por nitisi cós. Diti gapno cós ni rabeʼgolu xtiempno. La Biblia ná que non guibaladxno «pal ma napno ni guáno né ni guacno» (1 Timoteo 6:8). Non gonyno rutirigaʼlni lóono por guibanyno mod rioladx Dios.

21. ¿Xigony raquiin gonyno cós ni más rasac, né xí láani coʼno primer lagary laʼga nabanyno?

21 Nír gonyno xchiin Jehová, né diti guisianno de gonyno láani. Nigolú naguel radudy tiemp, por ngú raquiin gonyno ni más rasac. Pal diti ronyno ngú, stipnés cós ni diti raquiin labúu gony que guisnitno tiemp loni. ¿Xí ni más raquiin gonyno laʼga nabanyno? Ná xidal buñ más rioʼ galrrasaʼ por tzee scuel rop par labúu gac buñnan ló gudxliogoxreʼ, Jesús bilitz a buñ ni cuanal láabu: «Primer colguiyopy Gobierno» (Mateo 6:33). Scú láani, lóono ni racanalno Jesús, ragoʼno primer lagary Gobierno xtuny Dios laʼga nabanyno. Mod nabanyno —ni ragoʼno guicno gonyno, né ni nainy lóono gonyno né xchiinno— raduidyni diitz que Gobierno xtuny Dios más rasacni que bidxiich né cós ni raduidy gudxliogoxreʼ.

GUININO XTIITZ DIOS NÉ GAN

Raslooyno que nadxiʼno Jehová pal nír ranino de xtiitzbu

22, 23. a) ¿Xí dxiin ni más rasac ronyno, né ximod raslooyno que dxiinreʼ nigolú rasacni par lóono? (Bibiʼ cuadriyen ni sieed ló  página 180.) b) ¿Xí láani non coʼno guicno órni guiyopyno dxiin?

22 Ni lóono ma nanno que nabanyno ló dzú ni ma guidubylagaʼ, non tzoʼno ló galrrasaʼ por gonyno dxiin ni más rasac: guinino xtiitz Dios né gonyno más xpiin Jesús (Mateo 24:14; 28:19, 20). Xomodca Jesús, raniiny tzodieʼno ló dxiinreʼ. ¿Ximod labúu guislooyno que dxiinreʼ nigolú rasac par lóono? Xidal buñ ni rasob a Dios raniʼyibu Xtiitz Dios né gan lagary ro rabésyibu. Tipnésyibu ragoʼ guic gac buñ ni raxal néz ni rony setent ór o ragoʼ guic gac misioneros. Buñ ni ma noʼ xiin, nan que dxiinreʼ nigolú rasac; por ngú rakíilyibu xiinyibu gony dxiinreʼ. Herman ni raniʼ diitz sacró né gan, ¿labúu guibaladxyibu por dxiin nadip ni ronyibu la? Scú láani, ¡labúu guibaladxyibu! ¡Diti noʼ stoib dxiin ni rony que rabaladxno, rasacno sacró né racaʼno galnasác portín cayonyno xchiin Jehová né guidopy galnabany! (Bíil Proverbios 10:22.)

23 Xidal de lóono ronyno dxiin guirá dzú né guidopy dzú par labúu guiyaʼanno xfamilno. Guisetnaladxno que Jehová rioladx guibaladxno por dxiin nadip ni ronyno. Por ngú raquiin que mod ni rabiʼno dxiin né ni ronyno gacni xomod ná xilitz Jehová, modreʼ labúu guibaladxno ló xchiinno. Per nadip gac xtiitzno diti guiduidyno lagary que dxiin cuegan lóono par ma diti gonyno dxiin ni más rasac: guinino diitz sacró de Gobierno xtuny Dios. Modreʼ saslooyno que nadxiʼno Jehová né raniiny tzodieʼno ló xcalnadxiʼbu.

^ Párrafo. 6 Ló diitz griego «carpinter» láani ngú «toib buñ ni ronytzaay yac, ná pal rasaʼbu yoʼ o ronytzaaybu mexh, xilet o stipnés cós».

^ Párrafo. 17 Par ganno más xí non guicaano cuidad órni guiyopyno dxiin guibiʼno La Atalaya 15 de abril íz 1999, ló páginas 28 a 30, né La Atalaya 15 de noviembre íz 1982, página 26.