Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 16

Guicalóno Buñdzab né xcalmañós

Guicalóno Buñdzab né xcalmañós

«Colguicaló Buñdzab, né láabu saxonybu de ronoʼto.» (SANTIAGO 4:7.)

1, 2. ¿Chú layibu rabaladx órni buñ rionis?

PAL looy ma xidzú íz naclo testigo xtuny Jehová, sigory ma bicadiaglo xidal discurs ni rioʼ ló samblia órni rionis buñ. Per ná ma bicadiaglo láani xidal buelt, sigory nigolú rabaladxlo órni rabiʼlo herman rasagaʼ delant par tzonis. Órni ronyibu ndeʼ, guirá herman ragap ladxña né hasta noʼ ni ribdxaʼ por ni rabaladx. ¡Nigolú rabaladxno ni dxeeno né layibu!

2 Lóono chop tzónsi buelt rabiʼno herman rionis ló toib íz. Per ángeles nap privilegio de guibiʼ láani xidal buelt. ¿Labúu gonyno pensary balaati rioʼ «galrrabaladx lainy guibá» órni guirá xomal xidalguixo buñ de guidopy Gudxlio rioʼ lainy xcudx Jehová la? (Lucas 15:7, 10.) Nandxichno que ángeles nigolú rabaladxyibu por ni caniʼs xcudx Jehová (Ageo 2:7).

«BUÑDZAB CASAA XOMOD TOIB BETZ NI CACAʼ RUDX»

3. ¿Xigony Buñdzab «casaa xomod toib betz ni cacaʼ rudx», né xí raniiny gonybu?

3 Per diti guirá ángeles rabaladx órni buñ rionis, noʼ stipnés ni nigolú radzuitz. Buñdzab né guirá xidemony nigolú roo xian layibu órni rabiʼyibu xidalguixo buñ careʼ ló gudxliogoxreʼ. Guisetnaladxno que Buñdzab goniʼ que buñgudxlio diti sasob Jehová por galnadxiʼ natzaay, né ni toib buñ labúu gony ni ná Jehová pal cadudy ló prueby (bíil Job 2:4, 5). Órni buñ ragoʼ guic gac dedicar a Jehová raslooybu que Buñdzab nac moxter. Nacni suusi cagapbu xidalguixo buelt lóo Buñdzab guirá xomal. Por ngú diti radziguiaʼno que «Buñdzab, casaa xomod toib betz ni cacaʼ rudx, ni cayopy ni guá» (1 Pedro 5:8). Betz reʼ nigolú cayopymu mod guicataʼmu lóono, gonymu mal lóono o hasta galsitno de Jehová (Salmo 7:1, 2; 2 Timoteo 3:12).

Órni rac dedicarno Jehová né rionisno, raduidyno diitz que Buñdzab nacbu toib moxter

4, 5. a) ¿Xí chop cós diti raduidy Jehová lagary gony Buñdzab? b) ¿Né xí raiby la Biblia lóono?

4 Ná cacalóno toib enemig ni nigolú nadzuʼpy, diti noʼ razón par guidzuibyno. ¿Xigony yaca? Portín Jehová diti raduidy lagary que «betz» reʼ gony chop cós. ¿Xí láani diti labúu gonymu? Primer, Jehová ma goniʼ que sioʼ «xidalguixo buñ» ni salaa órni guidxin «gran tribulación» (Revelación 7:9, 14). Né ni Dios raniʼ rarebuʼni. Por ngú dada Buñdzab nan que diti noʼ xi sonybu guidopynac xcudx Jehová.

5 Ni rarop, Buñdzab diti labúu sacataʼmu ni toib buñ ni noʼ gahxca Jehová. Rientzaayno láani scareʼ por diitz ni goniʼ Azarías órni gochbu toib buñguieeu ni buny mandary ni góc laa Asá scareʼ: «Jehová sioʼ né lóoto pal diti rasianto láabu» (2 Crónicas 15:2; bíil 1 Corintios 10:13). Xidal historias raslooyni que Buñdzab diti labúu racataʼmu toib buñ ni noʼ xilad Dios (Hebreos 11:4-40). Ló naareʼ lóono ni racanalno Jesús pal noʼno xilad Dios sacalóno Buñdzab né sonyno gan láabu. Scú láani, xtiitz Dios raiby lóono: «Colguicaló Buñdzab, né láabu saxonybu de ronoʼto» (Santiago 4:7).

«CACALSAʼNO DEMONY NI NOʼ GUIBÁ»

6. ¿Ximod ná Buñdzab guicataʼ lóono por tigaano?

6 Buñdzab diti labúu rony gan xcudx Jehová. Per labúu gonybu gan lóono por tigaano pal diti racaano cuidad lóono. Buñdzab nanbu que labúu sachelbu ñeʼno pal ralsitno de Jehová. ¿Ximod ronybu láani? Ronybu láani órni racalóbu lóono nadip, racalóbu lóono por tigaano né racalóbu lóono nagach. Nigoreʼ guisuidyno guirá tramp ni raquiin Buñdzab.

7. ¿Xigony nigolú nadip cacaló Buñdzab xcudx Jehová ló naareʼ?

7 Racalóbu lóono nadip. Toib Xpiin Jesús ni góc laa Juan goniʼbu: «Guidopynac gudxliogoxreʼ noʼni ladxña ni nigolú mal» (1 Juan 5:19). Diitzreʼ rasetlani toib cós ni guiráno raquiin guicaano cuidad. Nanno que Buñdzab ma bicataʼ guirá buñ ni diti rasob a Jehová, né por ngú nigoreʼ nadip cacalóbu xcudx Jehová portín diti ma biabyibu ladxña Buñdzab (Miqueas 4:1; Juan 15:19; Revelación 12:12, 17). Nigolú cayó xian láabu portín ma tidxósi tiemp napbu por ngú más nadip cacalóbu lóono. Ló naareʼ nabanyno ló dzú ni ma cadubylagaʼ ro bidza cós mal né cós yox.

8. ¿Xí raduidy diitz órni Pablo goniʼ «cacalsaʼno» demony?

8 Racalóbu lóono por tigaano. Pablo goniʼbu: «Cacalsaʼno demony ni noʼ guibá» (Efesios 6:12). ¿Xigony biquiin Pablo diitz «cacalsaʼno»? Portín ndeʼ raduidy diitz órni chop buñ ranás saʼ. Por ngú, órni biquiimbu diitzreʼ bislooybu que cada toibno cacalsaʼno né guirá demony. Ná pal rabésno toib gudx ro buñ raluladx que noʼ demony o yaca diti guialadxno que dzú góc dedicarno Jehová gocni suusi gosalóno toib galrradíil, né órni goyonisno gosalóno cacalsaʼno né Buñdzab. Por ngú Pablo bibiʼbu que nigolú raquiin ñaibybu herman ni goyoʼ gudx Éfeso que nasagaʼdxiichyibu (Efesios 6:11, 13, 14).

9. a) ¿Xigony Buñdzab né xidemony raquiin xidal galmañós? b) ¿Ximod rayopy Buñdzab mod par guixin xpensaryno, né ximod labúu guicalóno láabu? (Bibiʼ cuadriyen ni sieed ló  páginas 192 né 193.) c) ¿Xí stoib tramp guisuidyno?

9 Racalóbu lóono nagach. Pablo góoch a cristianos que diti guiduidyibu lagary kitquel «xcalmañós Buñdzab» layibu (Efesios 6:11). Reʼ Pablo raniʼ que Buñdzab nap xidal clas galmañós. Scú láani, demony raquiin xidal clas galmañós. Né nanno que scú nacni portín noʼ herman ni goyoʼ dzú diti biab ló xtoʼ Buñdzab per después órni cualóyibu stoib clas galnagan biabyibu loni. Nantzayno que Buñdzab né xidemony racaayibu cuidad lóono por tigaano, modreʼ raduidyibu cuent xi cós labúu guichel ñeʼno. Né órni ma nanbu láani rachelbu ñeʼno. Per rabaladxno que ló la Biblia sieed xidal clas tramp ni Buñdzab raquiin (2 Corintios 2:11). Ló libro reʼ ma bisuidyno xi rasaclóo buñ ni rasobladx bidxiich né stipnés cós ni rasac, xí clas buñ non guidzakno, né xí láani ngú galyoxh. Nigoreʼ guisuidyno de stoib tramp láani ngú: galchiser.

GALCHISER NACNI GALKIÉ RODANN NISLÓ JEHOVÁ

10. a) ¿Xí láani ngú galchiser? b) ¿Ximod rabiʼ Jehová láani, né ximod rabiʼlo láani?

10 Adivinación, nacni galchiser, galbruj o ni guininéno buñ ni ma goity né stipnés cós ni raquiin xcalrracné demony. Ni rony guirá ndeʼ riab ladxña demony. Né nandxichno que «raduidyoʼobni Jehová» (Deuteronomio 18:10-12; Revelación 21:8). Por ni Jehová, Bixiosno ni noʼ guibá raiby lóono: «Colguianladx cós mal», dipa radudy ló xpensaryno guidzakno demony né guichéno nisló Jehová (Romanos 12:9). ¡Órni ronyno pensary ndeʼ raduidyoʼobni lóono!

11. ¿Ximod gony Buñdzab gan pal rachelbu ñeʼno né galchiser? Golexa láani.

11 Scú láani, galchiser nacni toib galkié rodann ni riné lóono guichéno nisló Jehová né por ngú Buñdzab rayopy mod guichel lóono né cós yox reʼ. Órni láabu ronybu gan ragapbu ladxñabu, ¿ximod ronybu láani? Par guienno láani gonyno pensary de toib buñ ni noʼ ló galsoldad. Pal raduidybu lagary que toib comandante ni nac xi enemigbu kitquel láabu né racbu toibsi né enemig reʼ nigoreʼ comandante reʼ ma raxiich, sigory hasta ronybu pensary guiquimbu soldad reʼ par guislooybu a stoib comandante cú que ma bunybu gan. Né scúca láani pal toib herman ragoʼ guic gac buñ chiser, sacbu toib buñ ni guiché nisló Dios né tzoʼbu xan xomandary Buñdzab. ¡Buñdzab nigolú sabaladxbu por ni ma bunybu gan! ¿Nainy lóono que guibaladx Buñdzab la? Yaca, dipa nainy lóono guichéno nisló Dios.

BUÑDZAB RAYOPY MOD PAR DITI GUILULADXNO NI NIGOLÚ

12. ¿Xí rony Buñdzab par guioladxno galchiser?

12 Diti siabno ló galchiser pal raduidyoʼobni lóono. Buñdzab nan láani né por ngú rakíilbu lóono guiabno loni. ¿Ximod? Nábu kitquelbu lóono par gonyno pensary «que cós tzaay nac cós mal né cós mal nac cós tzaay» (Isaías 5:20). Par labúu gonybu láani, rayopybu mod diti guiluladxno ni nigolú.

13. ¿Ximod rayopy Buñdzab mod par diti guiluladxno ni nigolú?

13 Guibiʼno ximod Buñdzab buny láani nírcu. Lainy lagary móz ni góc laa Edén láabu gonabdiitzbu, «¿Nigolúpa Dios ma goniʼ que lóoto diti non guáto guirá yac ni raduidy xcaa ni noʼ lainy lagary sacroyen la?». Ló dzú ni bibany Job órni ángeles bidop lainy guibá, Buñdzab gonabdiitz: «¿Radzuiby Job a Dios portín diti noʼ xí racaʼbu la?». Né órni Jesús gosaló goniʼ xtiitz Dios ló Gudxlio Buñdzab cualó láabu órni goniʼbu: «Pal naclo xiin Dios, góoch guirá guiee reʼ gacni páa». Bunysi xpensarylo, Buñdzab diti bitoy lóo órni cualóbu né bixiichbu ni goniʼ Jehová xhop xomal antes: «Ndeʼ Xiinna, ni nadxiʼya, ni naʼ ma cuacuent» (Génesis 3:1; Job 1:9; Mateo 3:17; 4:3).

14. a) ¿Ximod rayopy Buñdzab mod par gonyno pensary que galchiser ditini mal? b) ¿Xí guisuidyno nigoreʼ?

14 Ló naareʼ, Buñdzab láaca rony scúca. Láabu rayopybu mod par guiluladxno que galchiser ditini mal. Nabanni per láabu ronybu que tipnés herman ranabdiitz pal guirá clas galchiser nigolúpa mal láani (2 Corintios 11:3). ¿Ximod labúu gacnéno layibu par guitzaʼyibu mod nac xpensaryibu? ¿Ximod labúu tzoʼno naní par diti kitquel Buñdzab lóono? Par guicapyno láani guisuidyno ximod Buñdzab nagach raquiin galchiser. Ndeʼ nac galnakit né remeidy ni rac buñ.

RACAABU CUIDAD NI NAINY GONYNO NÉ NI CAQUIINNO

15. a) ¿Ximod rabiʼ buñ de Europa né de Norteamérica galchiser? b) ¿Ximod tipnés herman ronyibu pensary mod rony gudxliogoxreʼ pensary de galchiser?

15 Conforma radudy dzú buñ ma diti rabiʼ mal galchiser o galbruj né bisaʼ clas cós ni raquiin xcalrracné demony, máspa racni scú ló gudx Europa né Norteamérica. Películas, libros, programas ni rareʼ ló televisión né videojuegos sitnéni xidal clas galchiser, buñ rioladx láani, radziguiaʼ láani né ralooypa ditini mal. Tipnés películas né libros nap historias ni buñ diti nan ximodpa nacni, né xidalguixo buñ rioladx láani. Riendxichni que Buñdzab rony que buñ guibiʼ galchiser xomod toib cós ni diti mal. ¿Noʼ herman ni láaca ma rony pensary modreʼ la? Scú láani. ¿Ximod? Guislooyno láani scareʼ: órni toib herman ralox rabiʼ toib película ni nap galchiser, raniʼbu: «Scú, naʼ bibiʼya película, per diti por ngú ma noʼya ló galchiser». ¿Xigony ragoʼni lóono ló xiroʼ riesga pal ronyno pensary modreʼ?

16. ¿Xigony riabno ló riesga pal raguitnéno galchiser?

16 Nigolú láani diti láacani ngú guibiʼ buñ galchiser ló televisión né gony buñ láani, per ndeʼ diti raduidy diitz que diti noʼ riesga. ¿Xigony yaca? Gonysino pensary ló ndeʼ: Xtiitz Dios diti rasetlaa que Buñdzab né xidemony labúu ran xi cayonyno pensary. * Per xomod ma bisetlano, Buñdzab nainy gan láani por ngú racaatzaybu cuidad guirá ni ronyno, né xi galnakit rioladxno. Órni toib herman raduidy diitz que rioladxbu guibiʼbu películas, libros né stipnés cós ni nap galbruj, nacni suusi cayaibybu demony xi noʼ ló xpensarybu. Scú láani buñ ni rony ndeʼ raslooybu Buñdzab pu labúu guichébu. Né modreʼ Buñdzab né xidemony más nadip racalóbu lóono par guichelbu ñeʼno. Buñ ni godxitné galchiser bunyni que bioladxyibu láani né hasta bidxin goyoʼyibu lad galchiser (bíil Gálatas 6:7).

Biyopy xcalrracné Jehová órni canás galguitz looy

17. ¿Ximod labúu nachel Buñdzab ñeʼ toib herman ni diti radzel xcalrrien ximod gac remeidy?

17 Buñdzab diti nosi racaa cuidad xi cós rioladxno, láaca rabiʼbu xi caquiinno órni napno toib galguitz. ¿Ximod? Sigory toib herman ma diti radzel xcalrrien xigony par labúu guial (Marcos 5:25, 26). Ndeʼ labúu naduidy lagary que Buñdzab né xidemony nachel ñeʼbu. Demony labúu nayopy mod nachel ñeʼ toib herman ni diti radzel xcalrrien ximod gac remeidy, né diti nasobbu ni ná la Biblia né nayopybu xiremeidy buñ ni rony «galbruj» (Isaías 1:13). Pal toib herman ñony ndeʼ labúu ñalsitbu de Jehová. ¿Ximod?

18. ¿Xí clas remeidy o cós ni rasial buñ diti non guicaʼ herman, né xigony?

18 Jehová góoch a israelitas ni biquiin galbruj: «Órni lóoto rascaʼto ladxñato, racachlana bisalóya de lóoto. Ná guininéto naʼ guirá ór, diti racadiaga» (Isaías 1:15). Lóono rabeʼno tiplad nitisi cós ni labúu guicaa lóono par guininéno Dios né gony que ma diti guicaʼno xcalnasácbu —né máspa órni canás toib galguitz lóono (Salmo 41:3). Por ngú pal raduidyno cuent que remeidy o buñ ni cayony remeidy lóono moda notzni galchiser pal nigolú rasobno Jehová non cueʼno láani tiplad (Mateo 6:13). * Modreʼ dipa sasianno Jehová (bibiʼ cuadriyen ni ná « ¿Nacni galchiser la?», ni sieed ló página 194).

¿NON GUICHETZNO NI RONY DEMONY LA?

19. a) ¿Xí clas galrrascú xtuny Buñdzab ma biab xidal buñ ló? b) ¿Xí láani diti rachetzno né diti racadiagno?

19 Laʼga buñ ni rabés niis Europa né Norteamérica diti radzuibyibu Buñdzab, per ló stipnés lagary ló Gudxlio buñ nigolú radzuiby láabu. Buñdzab ma buny gan que xidal buñ guiluladx que nigolú napbu galnadip. Tipnés buñ nabany, roo, rony dxiin né raisy ló galnadzuʼpy xtol demony. Nigolú noʼ xidal cós ni rony demony. Né xidal buñ órni rasetlaa láani nigolú radziguiaʼyibu né rioladxyibu guicadiagyibu láani. Lóono ni rasobno Dios, ¿non guioladxno guicadiagno o guinino de láani la? Yaca, rabeʼno láani tiplad por chop razón ni rasac.

20. ¿Ximod ñonyxiroʼno Buñdzab né diti naduidyno cuent?

20 Primer razón por ni diti ronyno láani ngú que pal nachetzno ni rony demony, ñacnéno Buñdzab ló dxiin ni cayony. ¿Ximod? Xtiitz Dios ná que Buñdzab nap galnadip par gony cós ni radziguiaʼ buñ, per láaca náni que raquiimbu «bisaʼ clas galrradziguiaʼ né galrrascú» (2 Tesalonicenses 2:9, 10). Buñdzab nacbu toib mextra par guiscúbu, por ngú nantzaybu ximod kitquelbu xpensary buñ ni rioladx galchiser par guiluladx que nigolú napbu galnadip. Guirá buñreʼ raluladx que nigolúpa bibiʼyibu né bicadiagyibu xcalrradziguiaʼ demony né rachetzyibu láani xomodpa gocni. Né órni radudyni roʼ xidal buñ rasaló radzaʼni. Pal toib herman nachetz ni rony demony ñacbu toibsi né Buñdzab ni nac «bixios galmoxter». Scú láani, ñonyxiroʼbu Buñdzab (Juan 8:44; 2 Timoteo 2:16).

21. ¿Xí cós nosi nainy lóono guinino?

21 Ni rarop razón, ná noʼ buñ ni raniʼ que cualó demony láabu diti noʼ razón guichetzbu láani par guicadiag stipnés buñ láani. ¿Xigony? Portín nosi raniiny «guicaadxichno cuidad Jesús ni Rasanir nislóno láabu ngú ni rasaló né ni rasloʼox fe xtunyno» (Hebreos 12:2). Scú láani, lóono rioladxno guicaano cuidad xi láani rony Cristo, diti xi láani rony Buñdzab. Guisetnaladxno que órni Jesús goyoʼ ló Gudxlio diti gochbu xpiimbu xi labúu rony o xi diti labúu rony demony. Ni máspa buny Jesús ngú goniʼ de Gobierno xtuny Dios. Por ngú lóono rasuʼno Jesús né xpiin, né nosi nainy lóono guinino «cós sacroyen ni sieed de Dios» (Hechos 2:11; Lucas 8:1; Romanos 1:11, 12).

22. ¿Ximod ronyno que tzoʼ «galrrabaladx lainy guibá»?

22 Nigolú láani, Buñdzab raquiin xidal clas galmañós par galsitno de Jehová ladni noʼ galbruj o galchiser. Per pal rianladxno cós mal né ronyno cós tzaay diti saduidyno lagary que Buñdzab guichel lóono ló bisaʼ clas galchiser o galbruj (bíil Efesios 4:27). Gonysino pensary balaati rioʼ «galrrabaladx lainy guibá» pal ronyno por guisagaʼdxichno né guicalóno «xcalmañós Buñdzab» dada guidxin dzú guinitlóbu (Lucas 15:7; Efesios 6:11).

^ Párrafo. 16 La Biblia rasetlaa que Buñdzab nac Ni racaló, Ni raniʼ pór galrrascú rodann, Ni rascú, Ni rakíil né Moxter. Guirá laa reʼ diti raduidyni diitz que nanbu xi noʼ ló xpensaryno né lainy xcalnabanyno. Per la Biblia ná que «galnabany Jehová ngú ni rabiʼtzay láani» né que Jesús «rabiʼtzay xí láani noʼ lainy pensary né lainy galnabany» (Proverbios 17:3; Revelación 2:23).

^ Párrafo. 18 Par ganlo más, bibiʼ La Atalaya 15 de diciembre íz 1994, páginas 19 a 22 ni ná, «¿Una prueba de salud para usted?», né ¡Despertad! 8 de enero íz 2001 ni ná, «El punto de vista bíblico: ¿Importa qué tratamiento médico escogemos?».