Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 13

Lanii ni diti rioladx Dios

Lanii ni diti rioladx Dios

«Diti guisian guicaato cuidad pal ni cayonyto nacni galán nisló Señor.» (EFESIOS 5:10.)

1. ¿Chú layibu ragobioo Jehová par guibigax láabu, né xigony raquiin guiguanano par gonyno cós ni Dios racacuent?

JESÚS goniʼ que buñ ni cayony xinésni «guienyibu Padre né espíritu né nigolú, portín, Padre rayopy buñ de clas cú par guieen láabu» (Juan 4:23). Órni Jehová radzel buñ de clas reʼ —xomod órni bidzelbu looy— ragobioobu buñ par guibigax láabu né guibigax ronoʼ Xiimbu (Juan 6:44). ¡Ndeʼ nac toib privilegio rodann! Por ngú buñ ni rasob ni ná la Biblia non guicaa cuidad pal ni cayonybu nacni cós «galán nisló Señor» portín Buñdzab nantzay rascú (Efesios 5:10; Revelación 12:9).

2. Golexa ximod rabiʼ Jehová buñ ni ragotz religión ni rasuidy xinésni né religión falz.

2 Guisetnaladxno ni góc gahxca dainy Sinaí órni israelitas gonabyibu Aarón nasaʼ toib dioxh par layibu. Aarón gosaguel né bisaʼ toib torien de or né bunyibu pensary que ndeʼ nac Jehová. Aarón goniʼ: «Guixí noʼ lanii par Jehová». ¿Bioladx Jehová que nagotzyibu religión ni rasuidy xinésni né religión falz la? Yaca. Láabu bigaitybu midid 3,000 buñ ni bieen dioxh falz (Éxodo 32:1-6, 10, 28). ¿Xí rasuidy ndeʼ lóono? Pal nainy tzodieʼno ló xcalnadxiʼ Dios diti non canno «cós buidy» né nosi Jehová non guienno né cueʼno tiplad nitisi cós ni labúu guixin lóono (Isaías 52:11; Ezequiel 44:23; Gálatas 5:9).

3, 4. ¿Xigony non guicaano cuidad xilitz la Biblia órni guisuidyno ximod nac costumbre né lanii ni rony buñ?

3 Ló xtzú xpiin Jesús, tipnés buñ biyopy nasuidy cós ni diti nac xinésni. Primer diti birebuʼ ni bunyibu portín goyoʼ xpiin Jesús ni bicaa layibu. Guirá buñreʼ ni diti bisuidy xinésni diti gondxiʼ ni nigolú, bisuʼyibu xidal costumbres xtuny buñ pagan né bunyibu lanii dzú sant ni nigoreʼ rabiʼ buñ xomod lanii cristian (2 Tesalonicenses 2:7, 10). Órni guisuidyno de guirá lanii reʼ, saduidyno cuent que diti raslooyni espíritu xtuny Dios, xalagary ngú raslooyni espíritu xtuny gudxliogoxreʼ. Guirá lanii ni rony gudxliogoxreʼ ronyni que buñ guiniiny tzoʼ ló galrrasaʼ por láasibu né rabeʼni loguiaʼ ni raluladx religión falz né rabeʼni loguiaʼ galchiser, ni sieed de «Babilonia la Grande» (Revelación 18:2-4, 23). * Diti guialadxno que Jehová rimbutzaay guirá costumbres xtuny religión falz ni raduidy yoʼob buñ, ro golainy xidal lanii ni noʼ ló naareʼ. Por ngú, ló naareʼ rianladxbu guiráni xomodca nírcu. Ni más coʼ lóono ló galrrasaʼ láani ngú mod rony Dios pensary (2 Juan 6, 7).

4 Lóono ni rasobno Jehová rimbutzaayno que láabu diti rioladxbu tipnés lanii. Por ngú, non coʼno guicno diti gonyno láani. Guisuidyno xigony Jehová diti rioladx guirá lanii reʼ, modreʼ sacnéni lóono cueʼno tiplad nitisi cós ni guicaa par tzodieʼno ló xcalnadxiʼbu.

XILANII GOVITZ NIGOREʼ MA LAANI LANININ

5. ¿Xigony nantzayno que Jesús diti gool 25 de diciembre?

5 La Biblia diti rasetlaa que buñ ñony lanii dzú gool Jesús. Lóono diti nanno pu dzupa golbu. Nantzayno que diti golbu 25 de diciembre portín dzúcu nigolú nachich góc lagarycu. * Né Lucas rasetlaa que dzú gool Jesús goyoʼ buñ «ni cayap xiil ni rabés xilat laidy dainy» (Lucas 2:8-11). Buñ ni bibany dzúcu diti golés «xilat laidy dainy» guidopy íz, portín pal ñacni scú, la Biblia diti nasetlaa láani. Gudx Belén ló invierno nigolú nachich rac né rac guié dada riab hiel lagarycu. Por ngú, buñ ni gop xiil diti golés «xilat laidy dainy». Láaca José né María goyeeyibu gudx Belén portín César Augusto bixel layibu (Lucas 2:1-7). Nantzayno que César Augusto diti naxel a buñ judíos ñee lagarycu ló galnachich portín buñ Judíos bianladx láabu.

6, 7. a) ¿Pu lagary golainy costumbre ni rac ló Laninin? b) ¿Ximod galrrascad ni rony toib cristiano diti nacni xomod galrrascad ni raduidy buñ saʼ ló Laninin?

6 Laninin diti sieedni ló la Biblia, láani golanyni ló lanii pagan xomod toib lanii xtuny romanos ni bunyibu par dioxh Saturno ni biduidy cosech layibu. Enciclopedia de la Religión Católica láaca ná que buñ ni bieen dioxh Mitra bigabyibu dzú né bunyibu xilanii dioxh falz reʼ ló 25 de diciembre xomod dzú «gool Govitz ni diti noʼ chú rony gan». Laninin gosaló gocni ló dzú ni guirá buñ Romanos nigolú bisanadx Govitz ndeʼ góc gahxca tzongayoʼ íz después ni goity Jesús.

Cristianos ni rony xinésni raduidyibu galrrascad por ni nadxiʼyibu

7 Ló guirá lanii pagan cú biduidyibu galrrascad saʼyibu né nigolú goyoʼ xiroʼ galrro, modreʼca rony buñ ló Laninin. Ló naareʼ láaca buñ ni rony Laninin diti raduidy galrrascad xomod sieed ló 2 Corintios 9:7, ni ná: «Cada toibto guiduidy xomod ma goniʼ lainy xcalnabany gony láani, diti de mal gan ni lafuers, portín Dios nadxiʼ buñ ni rioʼ nakit órni raduidy». Cristianos ni rasuidy xinésni raduidy galrrascad por galnadxiʼ, diti rabésyibu gonyibu láani ló toib lanii o rabésyibu guicaʼyibu galrrascad (Lucas 14:12-14; bíil Hechos 20:35). Láaca, nigolú rabaladxno que ma diti noʼno ló galrrasaʼ né ló diʼin ni ragoʼ guirá lanii reʼ buñ (Mateo 11:28-30; Juan 8:32).

8. ¿Noʼ ni biscad astrólogos a Jesús órni golbu la? Golexa láani.

8 Per noʼ buñ ni sigory nadip raniʼ: «¿Xí diti astrólogos biduidy galrrascad a Jesús órni gool la?». Yaca. Layibu biduidyibu galrrascad a Jesús portín modcu bislooyibu que Jesús góc toib buñxirop, né dzú cuá la Biblia scú góc costumbre xtuny buñ (1 Reyes 10:1, 2, 10, 13; Mateo 2:2, 11). Né láaca diti noʼ ni biscadyibu a Jesús dzú gool. Bunyibu láani xidal beʼo después órni Jesús ma rabés lainy toib yoʼ, diti órni gócbu toib badaʼbesien.

NI RASETLAA LA BIBLIA ÓRNI RASAʼ BUÑ ÍZ

9. ¿Xí góc ló cumpleany ni rasetlaa la Biblia?

9 Ná órni rál toib badaʼ nigolú rabaladx buñ, la Biblia diti rasetlaa que buñ ni bisob láabu ni bibany nírcu ñony lanii órni nasaʼyibu íz (Salmo 127:3). ¿Nompa diti rasetlaa la Biblia láani la? Yaca, portín rasetlani chop cumpleany ni góc. Dzú ni bisaʼ Faraón de Egipto íz né dzú ni bisaʼ Herodes Antipas íz (bíil Génesis 40:20-22; Marcos 6:21-29). Per ló guiropca lanii reʼ goyoʼ ni goity. Xomod ló xilanii Herodes dzú bichocyibu guic Juan ni Ragonis.

10, 11. Cristianos ni bibany nírcu, ¿ximod bibiʼyibu dzú bisaʼyibu íz, né xigony?

10 Xomod ná, Las cosas nuestras de cada día, «cristianos ni bibany nírcu [...] bibiʼyibu guirá lanii reʼ xomod xilanii buñ pagan». Buñ griegos gop crenys que por tigaaga buñ gop toib espíritu ni ran layibu dzú rályibu né laʼga nabanyibu. Né buñ rony «xilanii espíritu reʼ dzú rasaʼ íz» (Gran Enciclopedia Rialp). Láaca cumpleany por xidalguixo íz radzakni astrología né horóscopos.

11 Buñ ni bisob a Jehová diti nosi goleʼyibu tiplad cumpleany portín radzakni lanii pagan né galchiser, láaca bunyibu láani por stoib razón. ¿Xigony? Portín layibu gocyibu buñdxo, diti bibiʼyibu dzú golyibu xomod toib dzú ni rasac ni raquiin gac xilanii (Miqueas 6:8; Lucas 9:48). * Xalagary ngú, layibu bunyxiroʼyibu Jehová né biduidyibu guixquix por ni nabanyibu (Salmo 8:3, 4; 36:9; Revelación 4:11). *

12. ¿Xigony más galán dzú raity buñ que dzú rál buñ?

12 Órni buñ ni rasob a Dios raity, Dios rasetnaladx láabu ndeʼ raduidy diitz que siásbu ló dzú ni sietra (Job 14:14, 15). Por ngú, Eclesiastés 7:1, ná: «Más galán ngú laa buñ que aceity tzaay, né dzú ni raity buñ que dzú ni rál buñ». Ló texto reʼ toib «laa» natzaay láani ngú órni racno buñtzay nisló Dios órni ronyno xchiimbu né diti rasianno láabu. Nosi xilanii xcalgoity Jesús raxel la Biblia gonyno, diti dzú golbu. Portín ló «laa» Jesús noʼ galrralaa (Hebreos 1:3, 4; Lucas 22:17-20).

NABAʼAN GOLAINY LÓ LANII PAGAN

13, 14. ¿Pu golainy xidal costumbre ni rony buñ ló Nabaʼan?

13 Nabaʼan ralooypa racni por xcalgoity Jesús né órni biásbu lad gueʼet. Per napni xidal costumbres ni rony buñ pagan. Ló xidal gudxrop buñ raquiin dxitguit né coneuj de Pascua. ¿Pu lagary golainy guirá costumbres reʼ? Libro ni laa, Las cosas nuestras de cada día, raniʼ: «Ma xidzú íz, ló xidal gudx dxitguit rony representarni órni buñ rál né órni riás gueʼet». Láaca scúca liebre né coneuj rony representaryimu fertilidad. Por ngú, ná Nabaʼan ralooypa nacni por dzú ni biás Jesús lad gueʼet, rientzaayni que bisuʼyibu costumbres xtuny buñ pagan xomod fertilidad. *

14 Jehová dipa nasaguel que buñ ñony xilanii dzú biás Xiimbu né costumbres buidy xtuny fertilidad (2 Corintios 6:17, 18). Ló la Biblia diti sieed que buñ gony xilanii dzú biás Jesús. Noʼ gudxrop lanii reʼ racaʼ toib laa pagan, modreʼ raluny más xcalkiéyibu nisló Dios.

RO GOLAINY HALLOWEEN

15. ¿Pu golainy Noche de Brujas, né xí labúu guisetlano ni rac ló dzúcu?

15 ¿Pu golainy lanii Noche de Brujas (o Halloween, scareʼ laani ló inglés ni raduidy diitz «toib dzú antes ni guidxin Laniixant»)? Lanii reʼ rony buñ láani órni roc lairy xtuny buñ bruj, duend né ragaʼal bisaʼ clas maahx ni feo nac, né ronyibu láani 31 de octubre. Lanii reʼ golanyni ló xtzú buñ celtas de gudx Gran Bretaña né de gudx Irlanda. Guirá íz órni mápa noʼ beʼo goyal ló 1 de noviembre, bunyibu xilanii «Ro ralox Verano» (Samhain). Bunyibu pensary que ló gueʼel cú espíritus né buñgudxlio racyibu toibsi, espíritus mal né ni natzaay rasaa ló Gudxlio. Bunyibu pensary que alma xtuny gueʼet rabiguet lidx, racuaʼyibu galrro né ni gueʼyibu par guiguaʼdzuyibu. Por ngú ló naareʼ órni mbiox roc lairy ni raslooy que nac gueʼet o bruj né rieeyibu yoʼ por yoʼ ranabyibu tipnés cós né pal diti racaʼyibu galrrascad raniʼyibu que sony nadxiʼnyibu lidx buñ. Diti nanyibu pal xilanii buñ pagan cayonyibu.

LANII XTUNY GALTZEʼEL GACNI NAYAA NISLÓ DIOS

16, 17. a) ¿Xigony nigolú raquiin que buñ ni ma gony galtzeʼel gan pu ralainy costumbres ni rac ló galtzeʼel lagary ro gonybu láani? b) ¿Xí non guicaano cuidad órni guisuidyno de costumbres ni rachetz buñ rros né confety?

16 Mápa mer, «ni toib xirudx buñguieeu né buñgonaʼ ni ma gony galtzeʼel sien» ló Babilonia la Grande portín sanitlóni (Revelación 18:23). ¿Xigony? Portín notzni né costumbre xtuny galchiser. Láani labúu gony buidyni órni rasaló toib galtzeʼel (Marcos 10:6-9).

17 Guirá costumbres reʼ gadzé mod racni ló xidal gudx. Tipnésni ralooypani ditini mal per golanyni ló Babilonia. Ladni noʼ órni buñ rony cós ni raduidy suert galtzeʼel né ni dxee né layibu dzúcu (Isaías 65:11). Toibtica costumbre reʼ nacni órni buñ rachetz rros o confety. Costumbre reʼ sigory golanyni nírcu órni buñ biduidy galrro a espíritus mal par diti ñonyibu xitcal buñ ni cayony galtzeʼel. Láaca rros por xidal íz rony representarni fertilidad, par guibany buñ goxt né xidzú íz. Rientzaayno que pal nainy tzodieʼno ló xcalnadxiʼ Dios raquiin cueʼno tiplad costumbres ni diti rioladx Dios (bíil 2 Corintios 6:14-18).

18. ¿Xí textos labúu gacné a buñ ni ma gony galtzeʼel né a guirá ni gony compañer láabu?

18 Buñ ni rasob a Jehová diti ronyibu cós ni raslooy que diti napyibu respet lanii galtzeʼel né galnakit o ni gony que xcalrrien stipnés guisac mal. Diti raniʼyibu diitz yox o diitz ni gony que galtzeʼel copy guitoy o stipnés láaca guitoy por láani (Proverbios 26:18, 19; Lucas 6:31; 10:27). Láaca diti ronyibu galtzeʼel ro ronyibu xiroʼgolu gaxt bidxiich par guidziguiaʼ stipnés buñ, ndeʼ nosi nac «xiroʼ galxiatz ni nap buñ por cós ni nap» (1 Juan 2:16). Ni raniiny Jehová ngú que buñ ni cayony galtzeʼel guisetnaladx dzúcu sacró né diti guisetnaladxbu que birecaani mal. *

NI BUÑ RALISKIAʼ COPA XTUNY, ¿MAL LÁANI LA?

19, 20. ¿Xí rasetlaa toib libro ni buñ raliskiaʼ copa xtuny, né xigony diti non gony toib cristiano láani?

19 Ló xilanii galtzeʼel, né láaca ló galnakit buñ raliskiaʼ copa xtuny. Ló íz 1995 toib libro bisetlaa: «Ni buñ raliskiaʼ copa xtuny nacni toib costumbre ni sieed dada nírcu órni buñ raxú vino layoo par gonyxiroʼ xtioxh [...] ranabyibu toib ni nainy guicaʼyibu né raniʼyibu ¡que guibanyibu por xidal íz! o ¡gapyibu galnasác!» (International Handbook on Alcohol and Culture).

20 Ló naareʼ órni buñ raliskiaʼ copa xtuny diti rabiʼyibu láani xomod ni sieed ló religión o xomod toib superstición. Per costumbre ni nap buñ ni guiliskiaʼ copa labúu guienni suusi noʼ ni canabyibu «guibá» o a toib espíritu. Mod ni ranabyibu galnasác diti radzakni né la Biblia (Juan 14:6; 16:23). *

«LÓOTO NI NADXIʼTO JEHOVÁ COLGUIANLADX CÓS MAL»

21. ¿Xí lanii diti non tzee toib cristiano ná pal sieedni de religión falz o yaca, né xigony?

21 Conforma radudy íz Babilonia la Grande nigolú caxinni gudxliogoxreʼ. Tipnés gudxrop rony lanii xiroʼ guirá íz xomod carnavales, ló lanii reʼ buñ rayaʼ suusi cayonyibu galyoxh o dada rasanadxyibu mod rony buñ moxh. ¿Galán ngú que buñ ni nadxiʼ a Jehová nabiʼ o ñee lagarycu la? ¿Labúu naslooyibu que nigolú rianladxyibu cós mal la? (Salmo 1:1, 2; 97:10.) Más galán ngú guisuʼno mod buny pensary salmista ni gonab lóo Dios: «Buny que bisalóya tudyni delant par diti guibiʼni cós ni diti raquiin» (Salmo 119:37).

22. ¿Ximod toib cristiano labúu guiduidy cuent pal xcalrriembu raduidy lagary tzeebu toib lanii o yaca?

22 Órni buñ pagan rony xilanii, non gapno cuidad par diti guislooyno que noʼno né layibu. Mod goniʼ Pablo: «Ná pal cayóto o cayeʼto, o cayonyto nitisi cós, colgony guirá cós par gonyxiroʼto Dios» (1 Corintios 10:31; bibiʼ cuadriyen ni ná « Galrracné par coʼno guicno gonyno cós galán», ni sieed ló páginas 158 né 159). Per pal toib costumbre o lanii ralooypa diti sieedni de religión falz o de partid né la Biblia diti raniʼ xitcal de láani. Ór cú tigaano coʼno guicno pal gonyno láani o yaca. Per guicaano cuidad ximod nac xcalrrien stipnés buñ par diti gacno yac ni guirel ñeʼyibu.

GONYXIROʼNO DIOS MOD RANINO NÉ NI RONYNO

23, 24. ¿Ximod cueno loguiaʼ ni rony mandary Jehová lóono?

23 Xidal buñ rabiʼ tipnés lanii xomod toib tiemp par guiguaʼ toibsi né xfamily né ximig. Por ngú pal noʼ buñ ni rony pensary que la Biblia nigolú radudyni ló midid labúu cuéxano layibu que testigos xtuny Jehová rioladxdo guiguaʼdo toibsi né xfamildo nitisi dzú ló toib íz (Proverbios 11:25; Eclesiastés 3:12, 13; 2 Corintios 9:7). Lóodo rioladxdo guiguaʼdo toibsi né xfamildo ló nitisi dzú ló toib íz, per por ni nadxiʼdo Dios né ni rony mandarybu, diti nainy lóodo gony buidydo galnakit ni napdo né costumbres ni rony que Jehová guisac mal (bibiʼ cuadriyen ni ná « Religión ni rasuidy xinésni ronyni que buñ nigolú rioʼ goxt», ni sieed ló página 156).

24 Órni noʼ ni ranabdiitz né guidopy galnabany a testigos xtuny Jehová, layibu racapytzayibu láani né ralooyibu tipnés cós ni rasetlaa capítulo 16 ni sieed ló libro ni laa ¿Xí ni merpa rasuidy la Biblia? * Per guisetnaladxno que ronyno láani par guiscodxno xcalnabany buñ né diti par guislooyno que lóono napno razón. Por ngú non guinino né respet, né diitz ni guireʼ roʼno «gacni né mod, gacni né suudy» (Colocenses 4:6).

25, 26. ¿Ximod labúu gacné buñ xiin par gac nadip xfe né gandxiʼ más a Jehová?

25 Testigos xtuny Jehová nantzaydo xigony raluladxdo né ronydo tipnés cós né stipnés cós yaca (Hebreos 5:14). Né láaca nando que xiindo raquiin gan láani. Órni ronyno por guienyibu xigony xilitz la Biblia raiby láani lóono, rony nadipno fe xtunyibu né racnéno layibu par guicapytzayibu né la Biblia órni noʼ ni ranabdiitz xigony diti ronyibu láani né racnéno layibu tzodieʼyibu ló xcalnadxiʼ Jehová (Isaías 48:17, 18; 1 Pedro 3:15).

26 Guirá buñ ni rien Dios «né espíritu né ni nigolú» diti nosi rabeʼyibu tiplad lanii ni la Biblia diti rioladx láaca nacyibu buñ ni natzaay xcalrrien ló guirá ni ronyibu (Juan 4:23). Ló naareʼ xidal buñ ná que diti noʼ pu raquiin gac natzaay xcalrrien buñ. Per xomod guibiʼno ló capítulo ni sieed, xinés Jehová guirá ór galán láani par lóono.

^ Párrafo. 3 Bibiʼ cuadriyen ni ná « ¿Non tzoʼya ló xilaniibu la?», ni sieed ló páginas 148 né 149. Láaca Índice de las publicaciones Watch Tower ni rabeʼ Testigos, rasetlaa xidal lanii ni rac.

^ Párrafo. 5 Mod rasetlaa la Biblia, Jesús sigory gool íz 2 Antes de Xtzúno ló beʼo judío ni laa etanim, ló naareʼ riabni ló beʼo septiembre né octubre (bibiʼ Perspicacia para comprender las Escrituras, volumen 2 páginas 84 né 85, ni rabeʼ testigos xtuny Jehová).

^ Párrafo. 11 Bibiʼ cuadriyen ni ná « Dzú ni rasac par buñ ni rien Buñdzab», ni sieed ló página 150.

^ Párrafo. 11 Xiley Moisés gonabni que órni toib buñgonaʼ rál xiin, non guiduidybu toib galrrascad a Dios por galkié (Levítico 12:1-8). Ndeʼ bislooy que buñ ratuidy galkié a xiin, gocnéni a israelitas par diti nabiʼ dzú rál toib badaʼ xomod dzú ni rasacgoluʼ né bunyni que diti ñonyibu xomod rony buñ pagan ni rony lanii dzú rál (Salmo 51:5).

^ Párrafo. 13 Ló diitz inglés dzú Doming dzú ni Biás Jesús lad gueʼet rareʼ laani Easter, láani radzakni Eostre (u Ostara), dioxh gonaʼ reʼ góc xtuny fertilidad ni «rioʼ ór góc representar né toib guic liebre né gopbu toib liebre ni golés ló Beʼo né liebre reʼ nigolú bioladx dxitguit» (The Dictionary of Mythology).

^ Párrafo. 18 Bibiʼ guionca revista ni raniʼ de galtzeʼel né galnakit ni sieed ló La Atalaya 15 de octubre íz 2006 ló páginas 18 a 31.

^ Párrafo. 20 Bibiʼ La Atalaya 15 de febrero íz 2007, ló páginas 30 né 31.

^ Párrafo. 24 Ni rabeʼ testigos xtuny Jehová.