Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 14

Gacno buñ ni natzay xcalrrien ló guirá cós

Gacno buñ ni natzay xcalrrien ló guirá cós

«Raniiny lóono gacno buñ ni natzaay xcalrrien ló guirá cós.» (HEBREOS 13:18.)

1, 2. ¿Xigony rabaladx Jehová órni rabiʼ xtem ni ronyno por gacno buñ ni natzaay xcalrrien? Golexa láani.

TOIB buñgonaʼ rareʼ lainy toib tiend né xiinien. Tisintiempsi xiinienbu rasagadzu, lóbu raduidy diitz que cadzuibybu. Ló ñabu caʼbu toib juguetien. Bialadxbu nasiambu láani né ñaibybu xinaʼbu pal labúu nasiʼ láani. Ribdxaʼdootbu nisló xinaʼbu, xinaʼbu raniné láabu né diitz nadaʼa né rabiguetné láabu lainy tiend cú par guidxiguetbu juguet ni cuaʼbu né guiniʼbu que catoybu por ni bunybu. Xcalnabany xinaʼbu rabaladx né rioʼ goxt. ¿Xigony?

2 Diti noʼ xidal cós ni rony que buñ guibaladx que guibiʼ xiin casuidy gac buñ ni natzaay xcalrrien. Né scúca rabaladx Bixiosno ni noʼ guibá, «Dios ni nigolú» (Salmo 31:5). Órni Jehová rabiʼ que cayac nadip fe xtunyno, rabaladxbu rabiʼbu lóono cayonyno xtem por gacno buñ ni natzaay xcalrrien. Portín nainy gonyno ni rioladxbu né nainy tzodieʼno ló xcalnadxiʼbu. Rasacno ni gosac Pablo ni goniʼ: «Raniiny lóono gacno buñ ni natzaay xcalrrien ló guirá cós» (Hebreos 13:18). Guisuidyno nigoreʼ tap cós ro rioʼ ór rasac naganno gacno buñ ni natzaay xcalrrien. Né después guisuidyno xí galnasác racaʼno órni ronyno láani.

GACNO BUÑ NI NATZAAY XCALRRIEN NÉ LÓOCANO

3-5. a) ¿Ximod raiby la Biblia lóono que guicaano cuidad diti guiscúno lóocano? b) ¿Xí labúu gacné lóono gacno buñ ni natzaay xcalrrien né lóocano?

3 Ni más nagann ngú guisuidyno gacno buñ ni natzaay xcalrrien né lóocano. Por ni nacno buñ galkié naguel rascúno lóocano. Jesús gochbu herman de Laudicea que biscúyibu láacayibu portín bunyibu pensary que nacyibu buñ ric per diti gocni scú. Jesús góoch layibu: «Noʼlo ló galsii né lochep looy né xilaidylo» nisló Dios (Revelación 3:17). Por ni biscúyibu láacayibu ndeʼ nosi goloʼ layibu ló galnagan.

4 Guisetnaladxno ni goniʼ Santiago: «Pal toib buñguieeu rony pensary que cayenbu Dios, per diti rony mandarybu lochbu, xcalnabanycabu cascúbu, né mod rony adorarbu diti ni labúuni» (Santiago 1:26). Pal ñonyno pensary que Jehová nacacuent mod ñony adorarno láabu ná naquiinno mal lochno, cascúno lóocano. Mod ñony adorarno Jehová diti noʼ pu naquiinni. ¿Xí labúu gacné lóono par diti tzaguiabno ló ndeʼ?

5 Ló capítulo reʼ Santiago raniʼ que ni sieed ló la Biblia nacni xomod toib spej. Láabu ralitzbu lóono guicaano cuidad xiley Dios ni diti raché de gonyno por guisobno guirá mod náni (bíil Santiago 1:23-25). La Biblia labúu gacné lóono gacno buñ ni natzaay xcalrrien né lóocano né guibiʼno pu labúu guitzaʼno mod nacno (Lamentaciones 3:40; Ageo 1:5). Lóono láaca labúu guinabno lóo Jehová né guinabno láabu guibiʼtzaybu né gacnébu lóono par labúu cueʼno tiplad guirá mod yox ni napno (Salmo 139:23, 24). Órni diti natzaay xcalrrienno ronyno más galkié, por ngú raquiin guibiʼno láani xomod rabiʼ Bixiosno ni noʼ guibá láani. Proverbios 3:32 ná: «Jehová rianladxbu buñ yox, per Láabu radzaktzaybu buñ ni rony xinésni». Jehová labúu gacné lóono par guibiʼno lóocano xomod rabiʼbu lóono. Guisetnaladxno ni goniʼ Pablo: «Raniiny lóono gacno buñ ni natzaay xcalrrien ló guirá cós». Ná ló naareʼ diti labúu gacno buñ ni diti nap galkié per raniiny lóono né guidopy galnabany gacno buñ ni natzaay xcalrrien.

GACNO BUÑ NI NATZAAY XCALRRIEN LAINY FAMILY

Órni natzaay xcalrrienno racnéni lóono par diti guicachno cós mal ni cayonyno

6. ¿Xigony buñ ni ma noʼ tzeʼel non guiniʼ ni nigolú né saʼ, né xí riesga non cueʼyibu tiplad?

6 Láaca stipnés buñ non guibiʼ que family ni racanal a Jesús nacyibu buñ ni natzaay xcalrrien. Guirá ni ma noʼ tzeʼel non gac natzaay xcalrrien né saʼ. Lainy toib family diti noʼ lagary gonyibu cós yox xomod guiduidybu mod a stoib buñ ni diti nac tzeelbu par tzoné láabu, diti non guidzakbu stoib buñ ló Internet o nagach guibiʼbu pornografía de nitisi mod. Noʼ tipnés galtzeʼel ni riab ló galyoxh reʼ né nagach rascúbu tzeelbu. Por ni ronyibu ndeʼ raduidyibu diitz que diti natzaay xcalrrienyibu. Guibiʼno ni goniʼ David toib buñguieeu ni diti bisian buny ni ná Jehová: «Naʼ diti radzaʼga buñguieeu falz; né rarestzoya cueʼ buñ ni racachlan mod nac» (Salmo 26:4). Pal ma bunylo galtzeʼel, dipa tzoʼ ór guicachlo ni cayonylo.

7, 8. ¿Xí historias rasetlaa la Biblia ni labúu gacné a mbioxien par guisuidy gac buñ ni natzaay xcalrrien?

7 Buñ ni ma noʼ xiin naní guicyibu pal raquiinyibu la Biblia né rasuidyibu xiinyibu gac buñ ni naní xcalrrien. Ló la Biblia sieed xidal historias de buñ ni diti góc natzaay xcalrrien. Ladyibu noʼ Acán, ni golann né biyopy mod nacach xcalkié; Guehazí, ni biscú par ñap bidxiich né láaca Judas, ni golann né biscú par ñony mal a Jesús (Josué 6:17-19; 7:11-25; 2 Reyes 5:14-16, 20-27; Mateo 26:14, 15; Juan 12:6).

8 Per láaca noʼ buñ ni góc natzaay xcalrrien. Xomod Jacob, ni góoch xiin nadxiguet bidxiich ni bidzelyibu roʼ sac xtunyibu, portín xpensarybu goyoʼ ni biché né bisian láani cú. Láaca Jefté né xiindzap, mbioxhlas reʼ buny cumplir ni goniʼ bixiosbu ná bunybu xiroʼ xtem. Né láaca Jesús, órni bibiʼbu xidalguixo buñ ni cadzuitz, né balory goniʼbu chú ngú láabu par ñony cumplirbu profecía xtuny la Biblia né nalaabu guirá ximigbu (Génesis 43:12; Jueces 11:30-40; Juan 18:3-11). Chop tzónsi historias ni ma bisetlano labúu gacnéni buñ ni ma noʼ xiin par ganyibu balaati rasac ni sieed ló la Biblia ni labúu gacné layibu par guisuidyibu xiinyibu gandxiʼ né gac buñ ni natzaay xcalrrien.

9. ¿Xigony nigolú rasac que buñ gac natzaay xcalrrien par labúu guisuʼ xiinyibu layibu, né xí diti non gonyibu?

9 Órni buñ rasuidy xiin gac natzaay xcalrrien, buñreʼ láaca raquiin gonyibu láani. Xomod gonabdiitz Pablo: «Looy ni rasuidylo a stoib buñ, ¿diti rasuidylo looyca la? Looy, ni raniʼlo, diti cuannlo, ¿rabannlo la?» (Romanos 2:21). Noʼ buñ rasuidy xiin gac buñ ni natzaay xcalrrien, per layibu diti nacyibu buñ de clas cú, ndeʼ rony que xiinyibu diti rientzaay xí non gony. Sigory órni rachiinni layibu cuannyibu raniʼyibu: «Buñ nan que pal rasianyibu xtunyibu reʼ noʼ ni sacaʼ láani» o órni rascúyibu raniʼyibu: «Moda biscúyena». Guisetnaladxno que galgobáan nacni galgobáan ná pal rasac ni cuaʼno o yaca, né galrrascú nacni galrrascú ná pal bunyno toib galrrascú rodann o moda diti gonino modpa gocni (bíil Lucas 16:10). * Mbioxien naguel raduidy cuent órni bixiosbu diti rony ni caniʼ né gadzé cós rony, ndeʼ labúu gony mal a mbiox (Efesios 6:4). Per órni layibu rasuidyibu que bixiosyibu nac buñ ni natzaay xcalrrien labúu gonyni que gonyxiroʼyibu Jehová laʼga caniʼsyibu ló gudxliogoxreʼ ro buñ diti natzaay xcalrrien (Proverbios 22:6).

GACNO BUÑ NI NATZAAY XCALRRIEN LAINY CONGREGACIÓN

10. Par gacno buñ ni natzaay xcalrrien, ¿xí láani non guicaano cuidad órni gooyno diitz né xhermanno?

10 Órni radzakno stipnés herman napno oportunida par gacno buñ ni natzaay xcalrrien. Xomod ma bisuidyno ló capítulo 12, Jehová ma goloʼ laay lóono par guinino por ngú non gapno cuidad mod ranino, máspa órni noʼno né xhermanno. Órni rooyno diitz guirá dzú labúu gonyni que tzaguiabno ló chisme, dada gonyni que guinino galrrascú rodann. Pal ranino cós ni diti nantzayno pal nigolú gocni, sin guiduidyno cuent, labúu guichetzno galrrascú. Por ngú, nigolú raquiin gonyno pensary antes ni guireʼ toib diitz roʼno (Proverbios 10:19). Ná pal nanno toib cós ni nigolú góc, diti raduidyni diitz que labúu guinino láani. Noʼ cós ni diti rony portar lóono, o diti tampa galán guisetlano láani (1 Tesalonicenses 4:11). Noʼ buñ nanaa roʼ né ronyibu pensary que nacyibu buñ ni natzaay xcalrrien, per diitz ni rareʼ roʼno non gacni diitz natzaay né guislooyni galrronladx (bíil Colosenses 4:6).

11, 12. a) ¿Ximod ronyxiroʼ tipnés herman xcalkié? b) ¿Xí galrrascú de galkié rodann rachetz Buñdzab, né ximod guicalóno láani? c) ¿Ximod labúu guislooyno que nacno buñ ni natzaay xcalrrien né xcudx Jehová?

11 Nigolú raquiin gacno buñ ni natzaay xcalrrien né herman ni rasanir lainy congregación. Noʼ tipnés herman ni rony galkié, né ronyxiroʼbu láani más órni racachbu láani né rascúbu ancianos órni ancianos ranabdiitz xi cayonybu. Buñreʼ ralooypani cayonybu xinésni per xalagary ngú cayonybu galkié. Scú láani mod nabanybu nacni toib galrrascú (Salmo 12:2). Stipnés buñ nosi raset tidxósi cós nisló ancianos né diti raniʼtzaybu xi ni merpa bunybu (Hechos 5:1-11). Buñ ni nac de clas reʼ raluladx galrrascú ni Buñdzab rachetz (bibiʼ cuadriyen ni ná « Galrrascú ni Buñdzab rachetz de galkié rodann», ni sieed ló páginas 164 né 165).

12 Láaca nigolú rasac gacno buñ ni natzaay xcalrrien né xcudx Jehová órni rastzano toib guiich. Xomod órni ronycuentno ór ni bunyno ni bisuidyno buñ ló beʼo, gapno cuidad diti guicaʼno ló guiich ni diti bunyno. Scúca órni guistzano toib guiich par guicaʼno toib privilegio lainy xcudx Jehová, dipa guiscúno o guinino que nasacno pal diti nigolúni o nitisi ni canabni lóono (bíil Proverbios 6:16-19).

13. ¿Ximod guislooyno que natzaay xcalrrienno órni cayonyno negosy o cayonyno dxiin né toib herman?

13 Órni nacno buñ ni natzaay xcalrrien láaca raslooyno láani órni ronyno negosy né stipnés herman. Non gapno cuidad diti guigotzno negosy né adoración lainy Lagary ro radopno o órni rasaano yoʼ por yoʼ. Pal noʼ herman ni cayony dxiin né lóono, non quiixno layibu midid gonino né gony cumplirno né ni ranab gobierno gonyno (1 Timoteo 5:18; Santiago 5:1-4). Pal nacno xomós toib herman, gacno buñ ni natzaay xcalrrien né gonyno dxiin galán (2 Tesalonicenses 3:10). Diti cuésno que por ni nacno xhermanbu láabu gacnébu más lóono né guiduidybu más tiemp lóono o cuésno guicaʼno stipnés cós ni diti racaʼ buñ ni nac xomósbu (Efesios 6:5-8).

14. Órni herman rony negosy né stoib herman, ¿xí láani non guicaabu cuidad gonybu, né xigony?

14 Órni lóono castiʼnno bidxiich o cayonyno negosy né toib herman, ¿xí raquiin gonyno? La Biblia ralitz que guirá negosy ni gapno gonyno xquiichni. Xomod órni Jeremías gosiʼ tiplaʼ layoo, láabu goleʼbu choplaʼ xquiichni né goloʼtzaybu láani par naquiimbu láani ló dzú ni sietra (Jeremías 32:9-12; láaca bibiʼ Génesis 23:16-20). Órni gonyno negosy né stipnés herman, raquiin guicaʼno ló guiich acuerdo ni bunyno né gonyno firma láani, láaca guiich reʼ gapni testigos. Ni gonyno ndeʼ diti raduidy diitz que diti napno confianz láabu, xalagary ngú racnéni lóono par diti tzoʼ galrradíil ladno. Órni gonyno negosy né stipnés herman, guisetnaladxno que diti noʼ xí portín coʼno galrradíil lad herman lainy congregación xtol negosy (1 Corintios 6:1-8). *

GACNO BUÑ NI NATZAAY XCALRRIEN LÓ GUDXLIOGOXREʼ

15. ¿Ximod rasac Jehová órni buñ rony negosy né rabann a stipnés, né ximod rabiʼno láani lóono ni racanalno Jesús?

15 Diti nosi raquiin gacno buñ ni natzaay xcalrrien lainy congregación. Pablo goniʼ: «Raniiny lóono gacno buñ ni natzaay xcalrrien ló guirá cós» (Hebreos 13:18). Órni gonyno toib negosy, par Jehová ni Bisaʼ lóono, nigolú rasac gonyno láani né toib galrrien natzaay. Ló Proverbios rasetlani xidal clas balanz ni ragobuʼ mal (Proverbios 11:1; 20:10, 23). Nírcu buñ biquiin balanz né guiee ni ragobuʼ par nagobuʼyibu cós ni bitoʼyibu né ni gosiʼyibu. Buñ ni gop negosy ni diti góc natzaay xcalrrien biquiin chop clas guiee ni ragobuʼtzay né ni diti ragobuʼtzay né modreʼ biscúyibu buñ. * Jehová rianladx órni buñ rony ndeʼ, par tzodieʼno ló xcalnadxiʼbu nigolú raquiin cueʼno tiplad nitisi cós ni rony que cuanno buñ.

16, 17. ¿Ximod rony buñ par guiscú ló gudxliogoxreʼ, né xí ma goloʼ Testigos guic gony?

16 Por ni Buñdzab rony mandary gudxliogoxreʼ diti radziguiaʼno que guirá lad buñ diti natzaay xcalrrien. Guirá dzú noʼ riesga gacno buñ ni diti natzaay xcalrrien. Órni buñ rastzaa toib guiich par gony dxiin, layibu guirá ór rascúyibu né ronyxiroʼyibu xcalnanyibu, né raniʼyibu que nanbu ronybu xidal clas dxiin. Órni buñ rastzaa guiich par labúu tzee stoib gudxrop o par diti quiix impuestos o seguro o stoib cós. Né racapybu pór galrrascú par guicaʼyibu ni nainy layibu. Xidal mbiox scuel rascú órni rony examen o órni racaʼyibu guiich o órni ronyibu xtariéyibu, rabeʼyibu láani ló Internet né raduidybu láani suusi layibu bunyibu láani. Órni buñ noʼ nisló buñchiin, raduidyibu bidxiich par guicaʼyibu ni nainy layibu. Lóono diti radziguiaʼno portín rasetnaladxno diitzreʼ ni goniʼ Pablo: «Buñ ni por láasibu tzoʼbu xcalrrasaʼ, sonladx bidxiich, [...] ni diti nadxiʼ cós tzaay» (2 Timoteo 3:1-5).

17 Lóono ni racanalno Jesús ma goloʼno guicno diti tzaguiabno ló cós yox reʼ. Ralooypani buñ ni nac mañós rieeni galán layibu né labúu gonyno pensary que ni rony ni ná Dios radudyibu ló galsii portín nacyibu buñ ni natzaay xcalrrien «ló guirá cós» (Salmo 73:1-8). Per guiluladxno ndeʼ que guirá ni cayonyno rasacni. ¿Ximod? Guibiʼno nigoreʼ ximod ni gapno galrrien natzaay racnéni lóono.

GALNASÁC NI NOʼ ÓRNI NACNO BUÑ NI NATZAAY XCALRRIEN

18. ¿Xigony ni gacno buñ ni natzaay xcalrrien nigolú rasacni?

18 Ni stipnés buñ guimbu lóono que nacno buñ ni natzaay xcalrrien né rony cumplirno xtiitzno ngú ni más rasac (bibiʼ cuadriyen ni ná « ¿Nigolú naca buñ ni natzaay xcalrrien la?», ni sieed ló página 167). Né buny pensary ló ndeʼ guiráno labúu gacno buñ de clas reʼ. Diti raquiin gacno buñnan, buñ ric, buñ móz. Lóono napno galrrien natzaay ni diti guirá buñ nap (Miqueas 7:2). Tipnés labúu guixiich por ni nacno buñ ni natzaay xcalrrien, per láaca sioʼ buñ ni sioladx mod tzaay ni nacno, né saduidybu confianz né respet lóono. Xidal testigos xtuny Jehová por ni nacyibu buñ ni natzaay xcalrrien, diti rac falt bidxiich layibu. Diti noʼ chú raxony layibu ló dxiin órni stipnés buñ ni diti natzaay xcalrrien rasnit xchiin, o radzelyibu dxiin órni stipnés buñ ni diti natzaay xcalrrien nigolú cayopy dxiin.

19. ¿Ximod ni gacno buñ ni natzaay xcalrrien racnéni gapno galrrien nayaa né guidzakno Jehová?

19 Per ná pal racaʼno galnasác ni ma bisetlano o yaca, guisetnaladxno que ni gacno buñ ni natzaay xcalrrien ritnéni xiroʼ galnasác: sapno toib galrrien nayaa. Pablo bicaʼ: «Gacno buñ ni natzaay xcalrrien ló guirá cós» (Hebreos 13:18). Láaca Bixiosno ni noʼ guibá rabiʼ mod tzaay ni nacno, né láabu nadxiʼbu buñ de clas reʼ (bíil Salmo 15:1, 2; Proverbios 22:1). Scú láani, pal nacno buñ ni natzaay xcalrrien sacnéni lóono tzodieʼno ló xcalnadxiʼbu, ndeʼ galnasác ni más rasac. Guisuidyno ló capítulo ni sieed ximod rabiʼ Jehová dxiin né ximod radzakni ni ma bisuidyno.

^ Párrafo. 9 Pal toib buñ nap mañ guiscú né rony láani par gony mal a stipnés buñ, ancianos labúu gony toib comité judicial láabu.

^ Párrafo. 14 Ló apéndice ni sieed ló páginas 222 né 223, rarexa ximod gonyno órni noʼ toib galrradíil por negosy.

^ Párrafo. 15 Biquiinyibu toib guiee ni ragobuʼ par gosiʼyibu né biquiinyibu stoib guiee par natoʼyibu; modreʼ bidal más xpidxiichyibu. Láaca biquiinyibu balanz ni tiplad más sioʼol o más nanaʼ que stoib ladcú par guiscúyibu buñ.