Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

BIOGRAFÍA

Galnasác ni racaʼ buñ órni rioʼ galrrasaʼ por stipnés

Galnasác ni racaʼ buñ órni rioʼ galrrasaʼ por stipnés

Xinaʼya, bisanna Pat né naʼ ló íz 1948

«IGLESIA anglicana diti rasuidyni galnigolú. Non guiyopylo láani stoib lagary». Órni soiscola, gochbu xinaʼya ndeʼ, biyopybu religión ni rasuidy ni nigolú. Per diti goniiny láabu ñanbu xitcal de testigos xtuny Jehová. Né gochbu naʼ nacachlana órni ñeedyibu nagapyibu xitz xpuertdo, lainy gudx Toronto (Canadá). Per ló íz 1950, beel lahuin xinaʼya gosaló bisuidy la Biblia né Testigos, láabu láaca bunybu scúca. Bisuidyibu lidx soosi, né después goyonisyibu.

Bixiosa góc anciano xtuny Iglesia Unida de Canadá. Por ngú, guirá doming rosil bixelyibu naʼ né bisanna ñoʼdo tipnés scuel ro rasuidyibu mbiox. Goyoʼdo né láabu guidaʼ las ons par nasuidyibu lóodo tipnés cós. Né por godzu goyoʼdo né xinaʼya lainy Salón del Reino. Bibiʼdo que guiropca religión reʼ gadzé mod gocni.

Ló íz 1958, né famil Hutcheson ló Samblia Internacional ni góc laa, «Voluntad Divina»

Xinaʼya gochbu ni casuidybu a Bob Hutcheson né tzeelbu Marion ni góc ximigdxinbu, né layibu láaca gocyibu Testigos. Íz 1958, Bob né Marion goynéyibu naʼ né guionca xiimbu ló toib Samblia Internacional ni góc laa, «Voluntad Divina», ni gocla xhoon govitz né gocni Nueva York. Nigoreʼ radudi cuent guirá ni bunyibu par goynéyibu naʼ, radudi guixquix layibu portín nigolú rasacni par naʼ.

NI GOYOʼ STIPNÉS GALRRASAʼ POR NAʼ BITZAʼNI MOD BIBANI

Dzú góca mbioxhlas golésa lainy toib ranch ro goyogoluʼ nimal né bioladxi ñaana layimu. Nigolú bioladxi nasudi ximod ñaana nimal. Xinaʼya gochbu toib anciano de congregación ni caa guica goni, né goninébu naʼ. Né galrronladx gochbu naʼ que rabésno ló dzú ni ma «guidubylagaʼ» né gonabdiitzbu naʼ xi nasacloya pal ñaʼya scuel xidal íz (2 Tim. 3:1). Buni pensary ni gochbu naʼ né goloʼya guica diti ñaʼya.

Per diti goona xi láani ñoni órni nareʼya scuel. Guirá guic xomal goniya xtiitz Dios, naʼ diti bioladxi ñooni láani né buni pensary que diti labúu ñaca precursor. Bixiosa né bixoya, ni diti góc Testigos, goniiny layibu ñoni dxiin guirá dzú ló toib empresa ni rimbu casi guirá buñ ni goyoʼ Toronto. Bixoya gop toib dxiin xiroʼ ló compañíacu, né gosaguela buni dxiincu.

Goyodieʼya ló dxiincu né guirá dzú bidzaga buñ ni diti góc Testigos. Ngú buny que natzatzñaya xchiin Dios. Ló dzúcu golésa né bixiogola, ni láaca diti góc Testigo. Per después, órni goitybu biyobi toib lagary ro nilésa.

Bob né Marion, herman ni goyné naʼ ló samblia ló íz 1958, bibiʼya layibu xomod bixiosa né xinaʼya. Gochbu naʼ ñaʼya nilésa né layibu né gocnéyibu naʼ par nadzaʼga Jehová sacró. Íz 1960 goyonisa né John, toibtica xiimbu. John gócbu precursor por ngú láaca goniya más xtiitz Dios. Herman bibiʼyibu ximod ma más cayoni xchiin Dios né bidxin midid golúyibu naʼ par ñaca siervo de Escuela del Ministerio Teocrático. a

TOIB COMPAÑER GALÁN NÉ TOIB ASIGNACIÓN COPY

Dzú bunydo galtzeʼel, ló íz 1966

Íz 1966, buni galtzeʼel né Randi Berge, toib precursora ni buny xchiin Dios né gan ro cayac falt más buñ par guiniʼ xtiitz Dios. Superintendente de circuit xtunydo goyoʼ galrrasaʼ por lóodo né buny animarbu lóodo ñoʼdo congregación ni noʼ Orillia (Ontario). ¡Bitopdo guirá xcósdo né soʼcado!

Mod goniʼ Randi xtiitz Dios né gan buny animarni naʼ. Por ngú, nosi bidxindo Orillia gosaló góca precursor né goloʼya guica ñaca toib galán mextra. Órni biquiinna la Biblia né gocnéya stipnés nimbu ni nigolú ngú buny que ñogoluʼya nakit. Gocni toib galnasác ni labúu gocnédo toib galtzeʼel ni noʼ Orillia par natzaʼyibu mod bibanyibu né ñac dedicaryibu Jehová.

TOIB DIITZ COPY NÉ TOIB PENSARY COPY

Toibtica buelt órni goyaʼya Toronto, bimbuya toib herman ni laa, Arnold MacNamara, toibtica herman ni gosanir lainy Betel. Gonabdiitzbu naʼ pal rioladxdo gacdo precursores especiales. Nimaca cuabi láabu: «Scú, nosi diti naxelyibu lóodo Quebec». Buni pensary xomod buny pensary buñ canadienses ni goniʼ diitz inglés de canadienses ni goniʼ diitz francés ni rabés gudx Quebec. Par ló dzúcu, partidos políticos biyopyibu mod narestzoo Quebec de stoib gudx.

Arnold cuapy naʼ: «Sucursal nosi caxelyibu precursores especiales gudx Quebec». Nimaca gosaguela. Maca naana que Randi rioladxbu ñeebu cu. Después bidudi cuent que galán ngú ni goloʼdo guicdo ñonydo.

Órni bilox bisuidydo diitz francés ni gocla gáay xomal, bixelyibu Randi né naʼ, né láaca toib galtzeʼel toib lagary ni laa Rimouski, ni riaʼan midid 50 kilómetros (336 millas) lad noreste de Montreal. Diti tampa goona naniya francés, biendxichni órni bitudi tipnés anunys ló toib reunión. Goniya que ló samblia sapdo xidal «delegados avestruces», xalagary naniya «delegados austriacos».

«Yoʼ quiich» ni goyoʼ Rimouski

Lainy gudx Rimouski, diti nosi né toib galtzeʼel golesdo cu. Yoʼ ro golésdo goyoʼ saʼ stap herman ni diti ma buny galtzeʼel ni goniʼ xtiitz Dios né gan, láaca goyoʼ toib galtzeʼel Huberdeau né chop xiindzapbu. Galtzeʼel reʼ biyopyibu toib yoʼ ni nap gatz cuart, né guirádo godixdo rent. Goleʼdo laani, «Yoʼ Quiich» por xcolorni né pilary ni gopni. Golésdo cu midid 12 né 14 buñ. Randi né naʼ gócdo precursores especiales, por ngú gonido xtiitz Dios desde rosildiguieʼ dada goxin. Bidudydo guixquix órni goyoʼ ni buny compañer lóodo, dada órni góc nachichgoluʼ.

Sacró bidzakdo guirá precursores cu né bibiʼdo layibu xomod xfamildo. Goloʼdo guii par naguaʼdo tiprat né golúdo toib dzú par ñonytzaaydo pierogis, gocni xomod toib empanad né lainyni goloʼdo nitisi ni goniiny lóodo. Xidal sábda goxin buny cantardo né biyaʼdo música ni biscoʼl toibtica herman.

Ló territorio de Rimouski bibiʼdo galnasác de dxiin ni bunydo cu. Ló gáay íz ni sanédo cu goyonis xidal buñ ni bisuidydo, né nigolú bibaladxdo, né congregación cu goniʼsni dada bidxinni gopni midid 35 publicadores.

Ni goyoʼdo Quebec gocnéni lóodo: par bunydo xchiin Dios más galán. Bibiʼdo ximod gocné Jehová lóodo ro gonido xtiitz Dios né xcuentbu goyoʼ par diti ñac falt xitcal lóodo. Láaca bimbutzaaydo guirá buñ ni goniʼ diitz francés, né bioladxdo xtiitzyibu né costumbres xtunyibu. Ngú bisaní xpensarydo né gocnéni lóodo par nadxiʼdo stipnés buñ (2 Cor. 6:13).

Después, sucursal gonabdiitz lóodo pal labúu ñoʼdo Tracadie, toib gudxyen ni biaʼan lad costa este de Nueva Brunswick. Diti golésdo láani. Suusi bunydo firma toib guiich de toib yoʼ ni naguiixdo né buni dxiin chop tzón govitz de mextra lainy toib yolayscuel. Láaca xidal buñ ni bisuidydo la Biblia gocyibu publicadores, né diti xidzú de goloʼ cayaʼ toib Salón del Reino. Gosac nagando nabúdo xi ñonydo.

Guirá guic xomal bunydo oración de láani. Goyoʼdo Tracadie né bibiʼdo que gadzé mod nacni que Rimouski. Gonido, Jehová ná gonydo dxiincu por ngú non ñonydo láani. Bisiando láani ladxña Jehová né bibiʼdo ximod gocnébu lóodo (Mal. 3:10). Randi nigolú gocné lóodo par diti nasac nagando natzaʼdo de lagary, por ni nadip fe xtunybu né mod gócbu.

Lainy gudx Tracadie nosi goyoʼ toib anciano, Robert Ross. Láabu né tzeelbu Linda, goyeeyibu lagarycu par bunyibu dxiin lagarycu xomod precursores, goloʼyibu guicyibu ñanyibu lagarycu después ni gool primerdiguieʼ xiinyibu. Ná goyoʼ xchiinyibu par bisniʼsyibu xiinienyibu, nigolú buny animaryibu lóodo, godabioyibu buñ, diti bireʼganyibu né goniʼyibu né gan xtiitz Dios.

GALNAKIT NI GOSACDO NI GONIDO XTIITZ DIOS LAGARY RO CAQUIINNI

Toib dzú nachich, ló primer lagary ro goyoʼdo xomod circuit

Ma sanédo chop íz ni nacdo precursores lainy toib gudx ni laa Tracadie, órni bidxin toib invitación ni diti cabésdo: par gacdo circuit. De goloʼ gatz íz goyoʼdo goyguendo congregaciones ni raniʼ diitz inglés, después bixelyibu lóodo ro raniʼyibu diitz francés lainy gudx ni laa Quebec. Cu superintendente de distrit, Léonce Crépeault, buny felicitarbu naʼ órni bitudi discurs. b Per después gochbu naʼ: «¿Xí labúu gonylo par labúu gacné xtiscurslo más?». Por ni goyoʼbu galrrasaʼ por naʼ, discurs ni bitudi gocni más nayaa né gocnéni stipnés.

Rasetnaladxi né galrronladx Samblia Internacional ni góc laa, «Fe Victoriosa» ni góc lainy gudx Montreal íz 1978. Buni dxiin ló Departamento ro goctzay galrro, né golésdo nadxin midid 80.000 buñ. Per nigoreʼ ma gadzé mod ñacni né guirá cós bidzani: máquinas né mod ñactzay galrro cu. Gopdo 20 refrigerador par goloʼtzaydo galrro lainyni. Né diti labúu bidxindo nír par ñonytzaaydo guirá ni góc falt. Tip dzú antes ni ñac samblia, goyoʼ ni godxit pelot lagarycu. Ma galaʼ gueel goyoʼdo. ¡Né non nagoʼdo guii lainy horno antes de ñoní par natosilyibu! Nigolú bidzagdo, per bisudi de dxiin nadip ni buny herman ro buni dxiin, mod gocyibu né mod nakit ni goyoʼyibu. Dxiinreʼ buny que nadzakdo saʼdo más, né dada nigoreʼ náapa ximiga ni bidzela órcu. Nigolú rasac samblia ni gopdo lainy gudx Quebec, mer lagary ro cuanal xienemigdo ni ná nagaity lóodo ló íz cuarent né cincuent.

Randi né naʼ, cayonydo puext par toib samblia ni góc Montreal ló íz 1985

Bisudi xidal cós de superintendentes ló samblia xiroʼ ni góc gudx Montreal. Toibtica buelt, David Splane, ni nigoreʼ noʼ lad de Tidxó buñ ni nap xiroʼ Galnan, ni góc superintendente de samblia. Después, órni ló stoib samblia, ma naʼ buni dxiincu, David gocnégoluʼ naʼ.

Goyoʼdo 36 íz ló galcircuit, né después íz 2011, biruʼyibu naʼ par ñaca instructor de Escuela para Ancianos de Congregación. Né ló chop ízsi, Randi né naʼ gotiasydo ló 75 loʼon. Gocni toib sacrificio, per gocnéni lóodo. Órni bilox xomal, ancianos nigolú bidudy guixquix portín bibiʼyibu que Tidxó buñ ni nap xiroʼ Galnan goyoʼyibu galrrasaʼ por espiritualidad xtunyibu.

Después góca instructor par Scuel par ni Raniʼ Xtiitz Dios. Xidal buelt herman ni casuidy goyoʼyibu galrrasaʼ por guirá ni guisuidyibu: tzoʼyibu ló scuel gatz ór, gonyibu xtariéyibu tzón ór o gony prepararyibu tap o gáay asignaciones guirá xomal. Stoib instructor né naʼ, gochdo layibu que labúu ñonyibu láani nosi né xcalrracné Jehová. Dipa sialadxi mod bidziguiaʼyibu órni bidudyibu cuent que pal ranabyibu xcalrracné Jehová, labúu ñonyibu más ni diti caa guicyibu gonyibu.

GALNASÁC NI RACAʼ BUÑ ÓRNI RIOʼ GALRRASAʼ POR STIPNÉS

Galrrasaʼ ni bislooy xinaʼya gocnéni buñ ni bisuidybu la Biblia naniʼs lainy xcudx Jehová, né bunyni que bixiosa natzaʼ mod buny pensary de galnigolú. Tzón govitz de goloʼ goity xinaʼya, nigolú bidziguiaʼdo: órni bibiʼdo que bidxin bixiosa lainy Salón del Reino par nacadiagbu discurs público. Né ló 26 íz dipa buny faltbu ló reunión. Diti goyonisbu, per ancianos gochbu naʼ que nír láabu bidxinbu lainy Salón del Reino.

Mod góc xinaʼya nigolú gocnéni guionca bisana né naʼ. Tanli layibu né tzeʼelyibu nodieʼyibu cayonyibu xchiin Jehová. Chopyibu rony dxiin Betel: toib de layibu rony dxiin lainy Portugal né stoib lainy Haití.

Nigoreʼ Randi né naʼ nacdo precursores especiales lainy gudx Hamilton (Ontario). Órni goyoʼdo ló galcircuit, bioladxdo ñony compañerdo herman ñony revisit né láaca ro nasuidyibu buñ ni ná la Biblia. Per nigoreʼ nigolú rioladxdo tzoʼ ni guisuidydo né guibiʼdo ximod niʼsyibu lainy xcudx Jehová. Láaca rimbutzaaydo herman ni noʼ lainy congregación, né nigolú racnéni lóodo órni rabiʼdo ximod racné Jehová layibu ló guirá galnagan.

Órni ronydo pensary ló guirá buñ ni goyoʼ galrrasaʼ por lóodo, nigolú radudydo guixquix. Ronydo rutirigaʼlni lóodo por guislooydo que «rioʼdo galrrasaʼ» por stipnés, ro rony animardo layibu par guiquiinyibu guirá ni napyibu par gonyibu xchiin Jehová (2 Cor. 7:6, 7). Goyoʼ toib famil, ro gonaʼcu, xiindzapbu né xiingaʼnbu góc precursores. Gonabdiidza bixios mbioxcu pal diti láaca nainy láabu gacbu precursor. Per gochbu naʼ que ma cayony apoyarbu xfalmilbu. Gonabdiidza láabu: «¿Diti ronylo pensary que Jehová labúu gacné layibu más galán que looy la?». Buny animar láabu par ñonybu xomod xfamilbu ni cayony láani, né xhoop beʼo después ma gócbu precursor.

Randi né ná rabésdo que guioladxyibu gonyibu xchiin Jehová, xomodca lóodo (Sal. 71:17, 18).

a Ló naareʼ laani, superintendente de reunión, mod ronyno Xchiin Dios.

b Bibiʼ biografía de Léonce Crépeault ló Guiich ni caniʼ de febrero íz 2020, páginas 26 a 30.