Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

Nigoreʼ láaca labúu guibanylo goxt

Nigoreʼ láaca labúu guibanylo goxt

BUNYSI pensary dzú ma diti sioʼ galguitz, dzú ma diti sioʼx buñ né dzú ma diti saity buñ. Ló dzú ni sietra labúu sabanylo modreʼ. Per ló naareʼ ná nabanni nogoluʼ galnagan. ¿Ximod labúu guibanylo goxt nigoreʼ? La Biblia nap litz ni labúu gacné looy guibanylo goxt né ma diti nac nacsi guibanylo. Guibiʼno ximod labúu gacné Xtiitz Dios looy par guicalólo tipnés galnagan.

TZOʼNO CONFORME NÉ NI NAPNO

Xilitz la Biblia: «Mod nabanyto diti guidudyni diitz que nadxiʼto bidxiich, coltzoʼ nakit né ni napto nigoreʼ» (Hebreos 13:5).

Ló naareʼ buñ ná que raquiin gapno xidal cós. Per la Biblia ná que labúu guibanyno nakit né ni napno. ¿Ximod?

Diti guisobladxno bidxiich. «Órni buñ nadxiʼ bidxiich» ronyibu rutirigaʼlni layibu par gapyibu bidxiich ná guixoʼyibu, ná guisianyibu xfamilyibu, ná guisianyibu ximigyibu, ná gonyibu cós mal né dada ma diti rapyibu respet láacayibu (1 Timoteo 6:10). ¡Balaati car raguiixyibu xtol bidxiich! Láaca, buñ ni rasobladx bidxiich dipa «rioʼ conforme né ni nap» (Eclesiastés 5:10).

Guisetnaladxno que buñ más rasac que cós. Ná noʼ cós ni raquiinno, per guirá cós reʼ diti labúu ronladxni lóono; nosi buñ labúu ronladx lóono. Órni noʼ ximigdxinno rabanyno más nakit (Proverbios 17:17).

PAL RASOBNO XILITZ LA BIBLIA SABANYNO GOXT

ÓRNI CAXOʼNO

Xilitz la Biblia: «Órni xcalnabany buñ noʼ nakit nacni xomod remeidy» (Proverbios 17:22).

Xomodca toib «remeidy», pal rioʼ nakitno láani sacnéni lóono órni caxoʼno. Per ¿ximod labúu tzoʼ nakitno órni caxoʼno?

Guidudyno guixquix. Pal guirá ór rasac malaayno portín caxoʼno, «guirá dzú» sasac malno (Proverbios 15:15). La Biblia ralitz lóono ndeʼ: «Colguidudy guixquix» (Colosenses 3:15). Raquiin guisuidyno guidudyno guixquix por cós tzaay ni napno, ná pal mitienni. Mod riaʼis govitz, mod riab bunís o mod raxiich toib buñ ni nadxiʼno, guirá ngú labúu gonyni que guibanyno nakit.

Gacnéno stipnés buñ. «Noʼ más galrrabaladx órni radudy buñ que órni racaʼ buñ», né ngú láaca sacné lóono pal caxoʼno (Hechos 20:35). Órni stipnés buñ radudy guixquix lóono por ni bunyno por layibu, nigolú rabaladxno né ma diti tampa ronyno pensary ló xcalguitzno. Pal racnéno stipnés ronyni que guisacno sacró.

GUIDZAKNO TZEELNO SACRÓ

Xilitz la Biblia: Colguicaa cuidad «xí láani ngú ni más rasac» (Filipenses 1:10).

Buñ ni diti nap tiemp par tzeʼel, noʼ riesga galsityibu de saʼyibu. Por ngú, xcaltzeelyibu más guisac par layibu.

Órni gonyto toib cós colgony láani guiropcato. La Biblia ná que «más galán ngú chop buñ que toib» (Eclesiastés 4:9). Xalagary looysi gonylo ni rioladxlo, buny pensary ló cós ni labúu gonyto guiropcato. Por ejemplo, labúu gonytzaayto galrro, guireʼto toib pasiarien par guidimbu lóto, gueʼto nisnaguelio o gonyto tipnés galnakitien.

Colguislooy que nadxiʼto saʼto. La Biblia ná que galtzeʼel non gandxiʼ né gap respet saʼ (Efesios 5:28, 33). Sacró sadzak saʼto pal raxiichnéto saʼto, raguʼdxto saʼto o noʼ xi cosien rascadto saʼto. Né bisetnaladx que nosi gatnélo tzeʼelo (Hebreos 13:4).