Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

ARTÍCULO NI GUISUIDYNO 2

«Colguitzaʼ mod ronyto pensary»

«Colguitzaʼ mod ronyto pensary»

«Colguitzaʼ mod ronyto pensary, modcu stiplóocato ganto xí láani ngú cós tzaay, xí láani ngú ni racacuent né ni raniiny Dios gonyto» (ROM. 12:2).

CANCIÓN 88 Hazme conocer tus caminos

NI GUISUIDYNO a

1, 2. ¿Xí raquiin gonyrano después ni ma goyonisno, né xigony?

 ¿RASIÁLO lidxlo guirá ór la? Pentzi primer dzú bisiáditlo láani. ¿Per xí ñac pal ma diti nasiálo láani? Guirácano nanno que ñoʼ goxioo láani né ñac buidyni stoib. Par guieen yoʼcu sacró non guisiáno láani guirá ór.

2 Scúca raquiin gonyno né xpensaryno né mod nacno. Antes de ñonisno bitzaʼno xpensaryno, né goleʼno «tiplad guirá cós ni rony buidy laidyno né xpensaryno» (2 Cor. 7:1). Per nigoreʼ raquiin guisobdiitzno consej ni goniʼ Pablo: «Non gony copyto mod ronyto pensary» (Efes. 4:23). ¿Xigony nigolú rasac gonyno xtem reʼ guirá ór? Portín guirá goxioo né cós buidy ni noʼ ló gudxliogoxreʼ labúu tzoʼni ló xpensaryno. Par diti guisaclono ngú né guicacuent Jehová lóono, guirá ór guicaano cuidad xi láani ronyno pensary, ximod nacno né ni xi raniiny lóono gonyno.

GUITZAʼRANO XPENSARYNO

3. ¿Xí radudy diitz guitzaʼno mod ronyno pensary? (Romanos 12:2).

3 ¿Xí raquiin gonyno par guitzaʼno mod ronyno pensary? (Bíil Romanos 12:2). Diti nosi radudyni diitz gonyno tipnés cós tzaay par guienno sacró. Xalagary ngú, ganno ximod nacno desde lainy xcalnabanyno né guitzaʼno mod nacno, modreʼ sabanyno mod ranab Jehová. Guirá ór gonyno láani, diti toibsi buelt.

¿Mod ronyno raslooyni que Gobierno xtuny Dios noʼni primer lagary xalagary scuel xirop o dxiin la? (Bibiʼ párrafos 4 né 5). c

4. ¿Xí raquiin gonyno par diti guidudyno lagary gony mandary gudxliogoxreʼ xpensaryno?

4 Órni ma diti gapno galkié ma labúu gonyno guirá ni ranab Jehová. Laʼga guidxin dzúcu, raquiin gonyno xtem par guitzaʼno mod ronyno pensary. Ló Romanos 12:2 apóstol Pablo rasetlaa que raquiin guitzaʼno mod ronyno pensary, guibiʼno ximod pal ronyno láani láaca labúu ganno xi ngú ni ranab Dios. Xalagary guidudyno lagary gony mandary gudxliogoxreʼ lóono, nigolú rasac ganno que guirá ni ronyno né ni ragoʼno guicno gonyno noʼni de acuerdo né ni ná Dios.

5. ¿Ximod ganno pal ronyno pensary que xtzú Jehová ma cabigaxni? (Bibiʼ dibuj né retrat).

5 Por ejemplo, Dios xtunyno raniiny láabu tzoʼno puext laʼga cabigax xtzú Jehová (2 Ped. 3:12). Por ngú non guinabdiitzno lóocano: «Por mod nabani, ¿raslooya que xtzú Jehová ma noʼni gax la? ¿Más rasac xchiin Jehová par naʼ xalagary tzaʼya scuel xirop o gony gan xiroʼ bidxiich la? ¿Napa fe que sanbu xfamila né naʼ, o guirá ór rioʼya galrrasaʼ por bidxiich la?». Jehová rioʼbu nakit órni rabiʼbu que ronyno xtem por guisobno mod nábu (Mat. 6:25-27, 33; Filip. 4:12, 13).

6. ¿Xí raquiin gonyrano?

6 Guirá ór raquiin guicaano cuidad xi láani noʼ ló xpensaryno, né pal noʼ ro raquiin guitzaʼno non gonyno láani nimaca. Pablo bidudy consej reʼ guirá herman ni bibany lainy gudx Corinto: «Guirá ór colguibiʼ ximod noʼto par ganto pal nadip fe xtunyto. Guirá ór colguibiʼ xi clas buñ nacto» (2 Cor. 13:5). Par gonyno ni ranab Jehová, diti nosi radudyni diitz tzoʼno reunión o tzoʼno predicación nagabga ór. Láaca raguiñani mod ronyno pensary, ni raniiny lóono né xigony ronyno láani. Por ngú par labúu guitzaʼno mod ronyno pensary raquiin golno la Biblia, gonyno pensary mod rony pensary Jehová de ngú guitzaʼno ro raquiin guitzaʼno par gonyno ni rioladxbu (1 Cor. 2:14-16).

GUIBANYNO MOD RACLADX DIOS

7. Mod ná Efesios 4:31, 32, ¿xí más non gonyno, né xigony rasacnaganno gonyno láani?

7 (Bíil Efesios 4:31, 32). Diti nosi guitzaʼno mod nac xpensaryno láaca guibanyno «mod racladx Dios» (Efes. 4:24). Par labúu gonyno láani noʼ ni raquiin gonyno. Por ejemplo, non gonyno dxiin nadip par guisianno mod nacno xomod galrradzuitz wait né xian. ¿Xigony rasacnaganno gonyno láani? Portín tipnésni ma xidzú tiemp de goló napno láani. Dada la Biblia raniʼ de buñ ni «radzuitz nimaca» né de buñ ni «naguel radzuitz» (Prov. 29:22). Par diti guidudyno lagary gony mandaryni lóono, non gonyrano xtem después ni ma goyonisno. Guibiʼno toib experiencia ni raslooy láani.

8, 9. ¿Ximod raslooy experiencia xtuny Stephen que non cueʼrano cós mal lainy xcalnabanyno?

8 Toib herman ni laa Stephen gosacnaganbu nachocbu ló xcalnadzuitzbu. Láabu nábu: «Dada después ni goyonisa buni xtem par nachoga ló xcalnadzutzi. Por ejemplo toibtica dzú casaado yoʼ por yoʼ toibtica lagary, órcu bibiʼya que toib buñ gobáan sanébu radio xtuny xcamionga. Órcu goynala láabu, órni mápa mer nigaʼla láabu bisalbu láani layoo. Órni goodxi stipnés herman xi láani buni par diti nabanyibu radio xtuni, toib herman ni nap más experiencia góoch ná: ¿Xí láani ñonylo pal nanáslo láabu? Galrranabdiitzcu bunyni que ñony pensary que diti ma bisiana mod góca». b

9 Mod gosaclóo Stephen raslooyni lóono que mod gócno nírcu tisintiempsi labúu guibiguetni, ná rolooyni ma diti napno láani. Pal rasaclono ngú diti guireʼganno nili gonyno pensary que diti labúu gacno xpiin Jehová. Dada apóstol Pablo bidudy cuent de láani, láabu goniʼbu: «Órni nainyna goni xinésni, nimaca rasagaʼ cós mal nislóya» (Rom. 7:21-23). Guiráno nacno buñ galkié, por ngú lóono ni nacno xpiin Jehová noʼ cós ni ma bisianno né labúu guibiguetni stoib xomod buidy né goxioo ni ma bisiáno lainy toib yoʼ. Por ngú non gonyno rutirigaʼlni lóono par tzoʼno nayaa. ¿Xí láani sacné lóono?

10. ¿Xí labúu gonyno par diti gony mandary lóono cós ni bunyno nírcu? (1 Juan 5:14, 15).

10 Gonyno oración né gaibyno Jehová xi galnagan cacalóno, portín láabu sacadiagbu né sacnébu lóono (bíil 1 Juan 5:14, 15). Jehová diti sony toib galrradziguiaʼ par cueʼ láani ló xpensaryno, per sadudybu galnadip par diti gony mandaryni lóono (1 Ped. 5:10). ¿Ximod labúu gonyno ni ranabno ló oración? Cueʼno guirá cós ni labúu guichiin lóono gonyno pensary xomod nírcu. Por ejemplo, diti sien que noʼ xcalrrienno pal rabiʼno películas, programas de televisión o rolno cós ni raniʼ que cós ni bunyno nírcu nacni cós tzaay. Né diti guidudyno lagary tzoʼ cós mal ló xpensaryno (Filip. 4:8; Col. 3:2).

11. ¿Ximod labúu guibanyno mod racladx Dios?

11 Diti nosi guisianno mod gócno nírcu, láaca rasacgoluʼni guibanyno mod racladx Dios. ¿Ximod gonyno láani? Coʼno guicno guimbutzaayno Jehová, cualidades ni napbu né guisuʼno mod ronybu (Efes. 5:1, 2). Órni guidzelno ló la Biblia toib historia ro rasetlaa mod ratudy Jehová scásiʼ xcalkié buñ, guinabdiitzno lóocano: «¿Ratudi scásiʼ ni rony stipnés naʼ la?». O órni rolno ximod raslooy Jehová galrronladx buñ ni cadudy ló galnagan, guinabdiitzno lóocano: «¿Láaca rioʼya galrrasaʼ por herman ni cadudy ló galsii né racnéya layibu la?». Guitzaʼrano xpensaryno, guibanyno mod racladx Dios né gapno paseins lóocano.

12. ¿Ximod raslooy ejemplo xtuny Stephen que la Biblia labúu guitzaʼni mod nac buñ?

12 Stephen, ni bisetlano ló párrafo 8, dxoga dxoga bitzaʼbu mod gócbu. Láabu nábu: «Desde dzú goyonisa, rioʼ ór rasacnagana guichoga ló xcalnadzutzi. Ni roni ngú rareʼya de lagary ronoʼ galrradíil o rayobi mod rachoga loni. Xidal buñ, dada tzeʼela, raibyibu naʼ que galán mod roni, né dada naʼca radziguiaʼya naʼ. Diti stipnaʼca bitzaʼya. Napa confianz que la Biblia napni galnadip par guitzaʼni mod nac buñ».

DITI GUIDUDYNO LAGARY GONY MANDARY CÓS MAL LÓONO

13. ¿Xí sacné lóono par gonyno pensary ló cós tzaay? (Gálatas 5:16).

13 (Bíil Gálatas 5:16). Jehová radudy ni nap né radudy espíritu santo lóono par gacnéni lóono gonyno gan cós mal. Órni rasuidyno la Biblia radudyno lagary que espíritucu gacné lóono. Láaca racaʼno espíritu santo órni rioʼno guirá reunión. Cú radzakno xhermanno, layibu xomodca lóono cayonyibu xtem gonyibu cós tzaay, né ngú racné lóono (Heb. 10:24, 25; 13:7). Órni ronyno oración né guidopy xcalnabanyno né ranabno láabu gacnébu lóono guisianno toib debilidad, radudybu espíritu santo lóono par gac nadipno né gonyno gan láani. Sigory guirá ndeʼ diti sabeʼni cós mal ló xpensaryno por tipzó per sadudyni galnadip lóono par diti gooyni gan lóono. Xomod ná Gálatas 5:16, pal rabanyto mod ná espíritu «diti sonyto ni ná beʼel laidyto».

14. ¿Xigony nigolú rasac coʼno ló xpensaryno cós ni labúu gacné lóono?

14 Órni ma biaʼno ronyno cós ni racné lóono guidzakno Jehová, nigolú rasac diti guiañ gonyno láani guirá dzú né coʼno ló xpensaryno cós ni labúu gacné lóono. ¿Xigony? Portín pal diti racaano cuidad lóocano labúu tzaguiabno ló toib tentación. Dada después ni ma goyonisno labúu tzoʼ cós ni guichiin lóono gonyno cós mal, xomod kitno par gonyno gan bidxiich, gueʼgoluno alcohol o guibiʼno pornografía (Efes. 5:3, 4). Toib mbioxhlas buñguieeu ni nac testigo xtuny Jehová nábu: «Toib galnagan ni cacalóya láani ngú que rioladxi sabuñguieeucaya. Buni pensary que tipratsi nasaca láani, per nigoreʼ diti labúurabeʼya láani ló xpensari». ¿Xí labúu gacné lóono pal nigolú nainy lóono gonyno toib cós mal?

Pal cacalóno toib debilidad diti gonyno pensary que ma diti napni remeidy. Stipnés xpiin Jehová ma bireʼyibu loni. (Bibiʼ párrafos 15 né 16).

15. ¿Ximod racné lóono ni nanno que wal radudy cós mal ló xpensaryno? (Bibiʼ retrat).

15 Pal toib cós mal nigolú cayony mandaryni lóono, guisetnaladxno que diti noʼno toibno. La Biblia ná: «Guirá buñ racaló tentación ni cacalóto» (1 Cor. 10:13a). Stoib Biblia rony traducir versículo reʼ modreʼ: «Lóoto cacalóto tentación ni racalóca stipnés». Diitzreʼ cuáni par cristianos ni bibany gudx Corinto. Tipnésyibu bunyibu cós yohx, gocyibu buñ moxh né gosochyibu (1 Cor. 6:9-11). ¿Ma diti godudy guirá cós yohx reʼ ló xpensaryibu ná ma goyonisyibu la? Labúu guinino que scú. Guiráyibu gocyibu ungidos per gocyibu buñ galkié. Por ngú sigory goyoʼ ór godudyni ló xpensaryibu. Ndeʼ labúu gacné lóono, portín raslooyni lóono que stipnés ma godudy xomodca cadudyno né ma bunyibu gan láani. Por ngú, gony nadipno fe xtunyno, portín nanno que xhermanno ni noʼ ló guidopynac Gudxlio láaca cadudy ló galrrioʼob ni cadudyno ló (1 Ped. 5:9).

16. ¿Ló xí tramp guicaano cuidad diti guiabno, né xigony?

16 Diti gonyno pensary que ni toib buñ diti labúu guieen galnagan ni cacalóno. Láani nacni toib tramp. Pal ronyno pensary modreʼ labúu gonyno pensary que galnagan ni cacalóno diti napni remeidy o diti labúu sonyno gan debilidad xtunyno. Per diti ngú ni ná la Biblia: «Dios nac fiel né diti sadudybu lagary tudyto ló ni diti labúu gony guantaryto, xalagary ngú, órni guicalóto toib tentación, láaca sayopybu mod guireʼto loni né gony guantaryto» (1 Cor. 10:13b). Por ngú, pal toib cós mal nigolú nadip noʼni lainy xcalnabanyno, labúu gacno fiel a Jehová. Né xcalrracnébu diti sadudyno lagary gony mandaryni lóono.

17. Ná wal rieed cós mal ló xpensaryno, ¿xí labúu gonyno?

17 Guisetnaladxno que por ni nacno buñ galkié sioʼ ór saniiny gonyno cós mal. Órni guisaclono ngú nimaca cueʼno láani ló xpensaryno, xomodca buny José órni bireʼcabu ronoʼ tzeʼel Potifar (Gén. 39:12). Diti noʼ xi portín gony mandary cós mal lóono.

GONYRANO XTEM

18, 19. ¿Xí galrranabdiitz sacné lóono par guitzaʼno mod ronyno pensary?

18 Pal nainy guitzaʼno mod ronyno pensary, raquiin gonyno xtem par gonyno ni rioladx Jehová. Por ngú raquiin guicaano cuidad mod ronyno pensary né guinabdiitzno lóocano ndeʼ: «¿Mod roni raslooya que naana que ma cadxin fin la? ¿Cayoni xtem par guibani mod racladx Dios la? ¿Radudi lagary conés espíritu xtuny Jehová naʼ par diti gony mandary cós mal naʼ la?».

19 Órni guicaano cuidad mod nacno, guibiʼno xi láani ronyno galán né diti gonyno pensary que dipa sachéno. Pal radudyno cuent que noʼ ro raquiin guitzaʼno, diti guireʼganno. Xalagary ngú, guisobno consej ni sieed ló Filipenses 3:16: «Ná ma xiroʼ buny progresarno, diti guiañ saano ló néz reʼca». Pal ronyno láani, Jehová sadudy galnasác lóono por xtem ni ronyno par guitzaʼno mod ronyno pensary.

CANCIÓN 36 Cuidemos nuestro corazón

a Apóstol Pablo golexabu guirá herman ni bibany ló xtzúbu que diti nadudyibu lagary ñony mandary gudxliogoxreʼ layibu. Né xconsejbu láaca racnéni lóono ló naareʼ. Par labúu gonyno láani, raquiin guitzaʼno mod ronyno pensary órni diti radzakni né ni ná Jehová. Ló artículo reʼ sasuidyno ximod gonyno láani.

b Bíil artículo ni laa, «Cuensósi mod bibani», ni sieed ló Guiich ni caniʼ 1 de july íz 2015.

c MOD RAREXA DIBUJ NÉ RETRAT: Toib mbioxhlas cayony pensary pal tzeebu toib scuel xirop o tzodieʼbu ló xchiin Jehová.