Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

ARTÍCULO NI GUISUIDYNO 13

Colguiquiin ni goyaʼ par guisuidyto xiinto

Colguiquiin ni goyaʼ par guisuidyto xiinto

«¿Chú bisaʼ guirá cós reʼ?» (IS. 40:26).

CANCIÓN 11 La creación alaba a Jehová

NI GUISUIDYNO a

1. ¿Xí racladx buñ ni ma noʼ xiin?

 LÓOTO ni ma noʼ xiinto, nando que raniiny gacnéto xiinto guimbuyibu né gonladxyibu Jehová. Diti labúu rabiʼno Dios, por ngú ¿ximod labúu gacnéto xiinto par guidudyibu cuent que nigolúpa noʼ Dios né guibigaxyibu ronoʼ Dios? (Sant. 4:8).

2. ¿Ximod labúu guisuidy buñ xiin ni ná Jehová né cualidad ni napbu?

2 Toib mod ni labúu gacné buñ xiin guibigax Jehová, láani ngú guisuidyibu la Biblia toibsi (2 Tim. 3:14-17). La Biblia raslooy ximod labúu guisuidy mbioxhlas de Jehová. Ló libro xtuny Proverbios, toib buñguieeu raniné xiin né ralooyni rony animarbu xiimbu diti guialadx cualidades xtuny Jehová, ni riendxich ló guirá ni goyaʼ (Prov. 3:19-21). Nigoreʼ guisuidyno ximod buñ ni ma noʼ xiin labúu guiquiinyibu guirá ni goyaʼ par guisuidyibu xiinyibu de Jehová né de cualidades ni napbu.

¿XIMOD LABÚU GUIQUIINTO GUIRÁ NI GOYAʼ PAR GUISUIDYTO XIINTO?

3. ¿Ximod labúu gacné buñ xiin?

3 La Biblia ná: «Labúu guimbu buñ mod nac [Dios] por guirá ni ma bisaʼbu desde dzú bisaʼbu láani dada nigoreʼ» (Rom. 1:20). ¿Rasacto sacró órni rareʼto né raladxbuu lóto né xiinto la? Colguiquiin guirá oportunida reʼ par gacnéto xiinto guieen ximod «cós ni goyaʼ» radzakni né cualidades xtuny Jehová. Guibiʼno xi láani labúu guisuidy buñ ni ma noʼ xiin de ejemplo xtuny Jesús.

4. ¿Ximod biquiin Jesús guirá ni goyaʼ par bisuidybu xpiimbu? (Lucas 12:24, 27-30).

4 Colguicaa cuidad ximod biquiin Jesús guirá ni goyaʼ par bisuidybu buñ. Toibtica buelt gochbu xpiimbu nabiʼ ximod nac biaʼij né lirios (bíil Lucas 12:24, 27-30). Jesús labúu nasetlaa nitisi nimal o yaguien, per bisetlabu manybiguin né guieʼ ni rimbutzaay xpiimbu. Nanno que xpiimbu guirá ór bibiʼ biaʼij ni casapy lainy guibá né lirios ni cayal laidy dainy. Pentzi biloyñabu guirá ngú laʼga caniʼbu. ¿Xí láani buny Jesús después ni bisetlabu guirá ejemplos reʼ? Bisuidybu xpiimbu que Bixiosbu ni noʼ guibá radudy ni nap né raslooy galrronladx: Jehová sayaʼan né sadudy ni guac xpiimbu ni nac fiel xomodca ronybu né biaʼij né guirá guieʼyen ni noʼ laidy dainy.

5. ¿Xí ejemplos de guirá ni goyaʼ labúu guiquiin buñ ni ma noʼ xiin par guisuidyibu xiinyibu de Jehová?

5 Lóoto ni ma noʼ xiinto, ¿ximod labúu guisuʼto mod bisuidy Jesús? Por ejemplo, labúu gaibyto xiinto toib cós ni rioladxto ni bisaʼ Jehová, xomod toib yac o toib nimal ni más rioladxto. Né láaca colcuéxa xi rasuidyni lóono de Jehová. De ngú labúu guinabdiitzto xiinto xi nimal o yac más rioladxyibu. Pal rasuidyto xiinto de Jehová né raquiinto ejemplo sacróyen más sacadiagyibu lóoto órcu.

6. ¿Xí rasuidyno de xinaʼ Christopher?

6 Ndeʼ diti radudy diitz que buñ ni ma noʼ xiin guisuidy xipa mod nac toib nimal o toib yac. Jesús diti godudydzu golexa xipa mod roo toib biaʼij o ximodpa goyaʼ toib lirio. Sigory xiinlo rioladx guisuidy ximod goyaʼ guirá ni noʼ laidy dainy, per rioʼ ór né toib galrranabdiitz senciy labúu guienyibu Jehová. Por ejemplo, toib hermano ni laa Christopher ná: «Xinaʼya ló chop tzónsi diitz golexa ximod nac ni bisaʼ Jehová, par nasacni par lóodo. Órni goyoʼdo gaxca toib dainy gochbu lóodo: ¡Nigolú xiroʼ dainy reʼ né sacró nacni! ¿Radziguiaʼno mod nac Jehová nja? Órni goyoʼdo roʼ nisdaʼ, gochbu lóodo: ¡Balaati nadip nac xcuann nís reʼ! Dios napbu xiroʼ galnadip». Christopher ná: «Chop tzón roʼsi goniʼbu, per gocnéni lóodo bunydo pensary».

7. ¿Xí labúu gonyto par guisuidyto xiinto gony pensary ló guirá ni goyaʼ?

7 Laʼga xiinto caniʼs, labúu guisuidyto layibu gonyibu pensary ló guirá ni goyaʼ né guisuidyibu mod nac Jehová. Labúu guiniʼto de tipnés ni goyaʼ né guinabdiitzto xiinto: «¿Xí rasuidyni lóoto de Jehová?». Pentzi sadziguiaʼto mod sacapyibu (Mat. 21:16).

¿PU DZÚ LABÚU GUIQUIINTO GUIRÁ NI GOYAʼ PAR GUISUIDYTO XIINTO?

8. ¿Xí labúu ñony israelitas laʼga casaayibu né xiinyibu «ló nezyoo»?

8 Israelitas cuaʼyibu instrucción par nasuidyibu xiinyibu órni nasaayibu «ló néz» (Deut. 11:19). Ló nezyoo xtuny gudx Israel goyoʼ xidal clas nimal né guieʼ. Por ngú israelitas labúu naquiinyibu guirá ndeʼ par naniiny xiinyibu nasuidy de Jehová. Ló naareʼ ngúca labúu gonyibu. Ganno xi láani buny tipnés.

9. ¿Xí rasuidylo de Punitha né Katya?

9 Toib buñgonaʼ ni laa Punitha, ni rabés lainy toib gudxrop ni noʼ India, ná: «Napdo xfamildo ni rabés lainy tipnés ranch, né órni riguendo layibu raquiindo guirá ni rabiʼdo par guisuidydo xiindo balaati sacró nac guirá ni bisaʼ Jehová. Rolooyni que órni buñ diti noʼ gaxca toib gudxrop ro bidza camión né buñ, órcu mbiox más rienyibu xi rasuidy lóono guirá ni goyaʼ». Lóoto ni ma noʼ xiinto, sigory xiinto dipa sialadx tiemp ni rioʼto né layibu ló toib lagary sacróyen. Katya, toib hermana de Moldavia, ná: «Rasetnaladxi suusi ñacni neg órni goyoʼya né bixiosa laidy dainy. Radudi guixquix layibu portín bisuidyibu naʼ desde dzú góca mbiox par nabiʼya né ñoni pensary ló guirá cós ni bisaʼ Jehová né xi cualidad napbu».

Ná pal rabésto lainy toib gudxrop, ximbioxto labúu guisuidy ni bisaʼ Jehová. (Bibiʼ párrafo 10).

10. ¿Xí labúu gony buñ ni ma noʼ xiin pal rasac naganyibu tzeeyibu laidy dainy? (Bibiʼ cuadriyen ni laa, « Galrracné par buñ ni ma noʼ xiin»).

10 ¿Né pal diti labúu tzeelo laidy dainy ga? Amol, ni láaca rabés gudx India, ná: «Ro rabésa ronygoluʼ buñ dxiin né par labúu tzee buñ laidy dainy nigolú carni. Per labúu guibiʼ buñ guirá ni goyaʼ né guiniʼ buñ de cualidad ni nap Jehová lainy toib parque o ronoʼ guiéyen». Lóoto ni ma noʼ xiinto, pal racaato cuidad sigory labúu guibiʼto guirá ni nagoo lóoto par guisuidyto xiinto guirá ni goyaʼ (Sal. 104:24). Sigory labúu guibiʼto manybiguin, nimal bioxien, yac né stipnés cós. Karina, de Alemania, ná: «Xinaʼya rioladxgoluʼ guieʼ. Por ngú, dzú góca mbioxien bireʼdo né goyoʼdo pasiary, biloyñabu tipnés guieʼ sacróyen ni goyoʼ roʼ néz». Láaca labúu guiquiinto xidal videos né publicaciones ni ma goleʼ xcudx Jehová, ro ritlaa mod goyaʼ guirá cós ni noʼ. Nac nitisi nac mod nabanyto labúu guisuidyto xiinto guibiʼ guirá ni bisaʼ Dios. Nigoreʼ guisuidyno tipnés cualidades xtuny Jehová ni labúu guisuidyto xiinto.

CUALIDADES NI NAP JEHOVÁ «RIENDXICHNI»

11. ¿Xí labúu gony buñ ni ma noʼ xiin par gacnéyibu xiinyibu guidudyibu cuent que Jehová ronladx layibu?

11 Par gacnéto xiinto guidudy cuent que Jehová nap galrronladx, labúu guiniʼto que tipnés nimal nigolú ran xiin (Mat. 23:37). Láaca labúu guiniʼto que Jehová bisaʼ xidal cós ni rioladxno. Karina, ni bisetlano ló párrafo ni godudy, ná: «Órni gosaado, xinaʼya guirá ór góoch naʼ nacaaya cuidad ximod gadzéga mod nac tigaaga guieʼ né ximod raslooyni galrronladx ni nap Jehová. Ná ma godudy tipnés íz, racaaya cuidad ximod nacni, ximod goyaʼni xi color nac guirá guieʼ. Guirá ngú raslooyni naʼ que Jehová nigolú ronladx lóono».

Par guisuidyto xiinto balaati sabiduría nap Dios colguiniʼ ximod goyaʼno. (Bibiʼ párrafo 12).

12. ¿Xí labúu gony buñ ni ma noʼ xiin par guisuidyibu xiinyibu mod nac sabiduría xtuny Jehová? (Salmo 139:14; láaca bibiʼ retrat).

12 Colgacné xiinto par guisuidy mod nac sabiduría xtuny Jehová, sabiduría xtunyno diti rigaʼlni sabiduría ni nap Jehová (Rom. 11:33). Por ejemplo, labúu gaibyto layibu que nís racni xcaay né buu riné láani stipnés lagary (Job 38:36, 37). Láaca labúu gaibyto layibu mod goyaʼ buñgudxlio (bíil Salmo 139:14). Colguicaa cuidad ximod buny Vladimir láani. Láabu nábu: «Toibtica dzú xiindo biab laidy biciclet né birox roʼ xipbu. Ló chop tzón govitz bialni. Tzeʼela né naʼ gochdo láabu que Jehová bisaʼ lóono par stipláacani guialni. Né láaca gochdo láabu que diti scú nac cós ni rasaʼ buñgudxlio. Por ejemplo, toib camión órni rasacloni desgrasy diti stipláacani ractzayni. Mod golexado láani, xiindo bieen mod nac sabiduría xtuny Jehová».

13. ¿Xí labúu gony buñ par gacnéyibu xiinyibu gonyibu pensary ló xcalnadip Jehová? (Isaías 40:26).

13 Jehová raiby lóono guibiʼno lainy guibá né gonyno pensary ximod xcalnadipbu racnéni par diti guiab guirá vitzón (bíil Isaías 40:26). Labúu gony animarto xiinto guibiʼ lainy guibá né gonyibu pensary ló guirá ni rabiʼyibu. Toib hermana de Taiwán ni laa Tingting rasetnaladxbu ni gosaclobu dzú gócbu mbiox. Láabu nábu: «Toibtica buelt, xinaʼya né naʼ goygaisydo laidy dainy, sit goyoʼdo por ngú labúu bibiʼdo ximod naradit lainy guibá né bibiʼdo vitzón. Ló dzúcu nigolú bitzaldaʼ xcompañera naʼ lainy yolayscuel né goyoʼya galrrasaʼ nachéya nisló Jehová. Xinaʼya góoch naʼ ñoʼni pensary ló galnadip ni biquiin Jehová par bisaʼbu guirá vitzóncu né gochbu naʼ que Jehová labúu guiquiin galnadipcuca par gacnébu naʼ gaca fiel. Después ni bibiʼya mod nac guirá vitzóncu, goniiny naʼ nimbuya más mod nac Jehová né ñoni xchiimbu ñac nitisi ñac».

14. ¿Buñ ni ma noʼ xiin ximod labúu guiquiinyibu guirá ni ma goyaʼ par ganyibu que Jehová nac toib Dios ni rabaladx?

14 Ni bisaʼ Jehová raslooyni que rioʼbu nakit. Buñnan ma bibiʼyibu que casi guirá nimalien raguitchinyimu, dada manybiguinien né beel (Job 40:20). Sigory xiinto ma bibiʼ toib míichen ximod racanalmu doʼ o tipnés bukien raguitchinyimu, né sigory bixiichyibu órni bibiʼyibu ximod ronyimu. Órni xiinto guixiich guibiʼ layimu, ¿xigony diti raibyto layibu que cayenno toib Dios ni rabaladx? (1 Tim. 1:11).

COLGUIDOP NÉ XFAMILTO NÉ COLGUIBIʼ GUIRÁ NI BISAʼ JEHOVÁ

Laʼga cabiʼto guirá ni goyaʼ, sigory más sioladx ximbioxto guicadiag lóoto, né pentzi saniʼyibu ni rasacyibu. (Bibiʼ párrafo 15).

15. ¿Ximod labúu gan buñ xí rony pensary xiin? (Proverbios 20:5; láaca bibiʼ retrat).

15 Rioʼ ór buñ rasac nagangoluʼ gan xi casaclóo xiin. Pal rasacloto ngú, ¿xí labúu gacné lóoto par ganto xí casaclóo xiinto? (Bíil Proverbios 20:5). Tipnés buñ raninéyibu xiinyibu sacró laʼga cabiʼyibu guirá ni goyaʼ. ¿Xigony? Portín órcu noʼyibu nalat tanli layibu né ximbioxyibu. Toib buñguieeu de Taiwán ni laa Masahiko rabexa xigony racni scú: «Órni rabeʼdo tiemp rarenédo ximbioxdo —ná pal nacni laidy dainy o roʼ nisdaʼ—, más sacró raninédo xiindo. Por ngú diti rasac naganno ganno xi ronyibu pensary né xi noʼ lainy xcalnabanyibu». Katya, ni bisetlano ló párrafo 9, ná: «Órni rareʼya scuel, xinaʼya nimaca riné naʼ lainy toib parque sacróyen. Lagarycu gosaca sacró ñaabi láabu xi ragoʼ naʼ ló galrrasaʼ o xi casacloya lainy yolayscuel».

16. ¿Ximod guioladx famil guirá ni bisaʼ Jehová?

16 Guirá ni bisaʼ Jehová láaca radudyni oportunida guirá famil par guisacyibu sacró né tzoʼ nakityibu, né ngú rony que tzoʼyibu toibsi. La Biblia ná que noʼ «toib tiemp par guixiich buñ» né «toib tiemp par guisandop buñ» (Ecl. 3:1, 4, nota). Jehová bisaʼ lagary sacróyen par gonyno cós ni rioladxno. Xidal famil rioladxyibu tzeeyibu laidy dainy, roʼ guʼuc né roʼ nisdaʼ. Tipnés mbiox rioladx guixony né kit lainy parque ro rabiʼyibu nimalien, raguityibu lainy nís o rieeyibu roʼ nisdaʼ. Noʼ xidal mod ni labúu tzoʼ nakitno né guirá cós ni bisaʼ Jehová.

17. ¿Xigony non gacné buñ xiin guioladx guirá ni ma bisaʼ Jehová?

17 Ló Gudxlio copy buñ né xiin sioʼ nakityibu né guirá ni bisaʼ Jehová diti xomod ló naareʼ. Ma diti sadzuibyno nimal; nili layimu sadzuibyimu lóono (Is. 11:6-9). Sapno xiroʼ tiemp par tzoʼ nakitno né guirá ni bisaʼ Jehová (Sal. 22:26). Per diti cuésto dada guidxin dzúcu par guisuidyto xiinto guirá cós ni bisaʼ Jehová. Pal desde nigoreʼ raquiinto guirá ni goyaʼ par guisuidyto xiinto de Jehová, nandxichno que sasacyibu xomod rey David, ni goniʼ: «Diti noʼ stoib Dios xomod looy Jehová, nili noʼ stoib ni rasaʼ xomod looy» (Sal. 86:8).

CANCIÓN 134 Los hijos son un regalo de Dios

a Xidal herman rasetnaladxyibu órni bibiʼyibu né bixiosyibu né xinaʼyibu guirá ni bisaʼ Jehová. Rasetnaladxyibu ximod layibu biquiinyibu ni goyaʼ par nasuidyibu cualidades xtuny Jehová. Pal noʼ xiinlo, ¿ximod labúu guiquiinlo guirá ni goyaʼ par gacnélo layibu guimbutzaayibu Jehová? Ló artículo reʼ sarexani.