Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

ARTÍCULO NI GUISUIDYNO 22

Diti guiañ saalo ló «Néz ni Nayaa»

Diti guiañ saalo ló «Néz ni Nayaa»

«Né sioʼ toib néz lagarycu, scú, néz reʼ laani Néz ni Nayaa» (IS. 35:8).

CANCIÓN 31 Camina siempre con Jehová

NI GUISUIDYNO a

1, 2. ¿Xí galnagan cualó buñ judíos ni golés lainy gudx Babilonia? (Esdras 1:2-4).

 ¡JUDÍOS ni goyoʼ xan xomandary buñ babilonios por 70 íz gonyibu que guireʼyibu né guibiguetyibu Israel (bíil Esdras 1:2-4). Nosi Jehová labúu ñony láani. ¿Xigony? Portín buñ gon que buñ babilonios diti raslaʼ buñ ni ranásyibu (Is. 14:4, 17). Per goyoʼ stoib gudx ni buny gan Babilonia né gobierno ni goyoʼ xalagaryni bidudy permís buñ judíos nabiguet lainy xcudx. Por ngú, buñ judíos né máspa ni ma nap xfamil non ñanyibu xi ñonyibu: nareʼyibu o ñanyibu lainy gudxcú. Per par tipnés góc naganni. Guibiʼno xigony gosac naganyibu láani.

2 Noʼyibu ma nacyibu buñgol né gosac naganyibu ñeeyibu sit. Casi guirá buñ judíos golbu gudx Babilonia, lagarycusi bimbuyibu. Par layibu la, gudx Israel gocni xcudx bixiosyibu. Láaca rolooyni tipnés Judíos gocyibu buñ ric lainy gudx Babilonia. Por ngú pentzi gosac naganyibu nasianyibu lidx mózyibu o xinegosyibu né ñeeyibu toib lagary ro diti rimbuyibu.

3. ¿Xí galnasác non nacaʼ buñ judíos ni nabiguet gudx Israel?

3 Buñ judíos ni góc fiel, bidudyibu cuent que xitcal ngú ni guisnityibu portín sacaʼyibu más galnasác lainy gudx Israel. Galnasác ni más gosac par layibu ngú ñony adoraryibu Jehová. Lainy gudx Babilonia goyoʼ más de 50 templos xtuny dioxh falz, per diti goyoʼ ni toib templo par Jehová. Diti goyoʼ altar nili sacerdote ni ñony xchiin Jehová, buñ israelitas diti labúu bidudy galrrascad ni gonab Xiley Moisés. Láaca goxeʼsi buñ bisob ni ná Jehová, más goyoʼ buñ ni bieen dioxh falz. Por ngú, buñ judíos ni goniiny ñen Jehová, goniiny nabiguetyibu xcudxyibu né ñenyibu Dios stoib.

4. ¿Xí láani góoch Jehová a buñ judíos?

4 Tap beʼo nasaa buñ judíos par nadxinyibu gudx Israel, né nagan ñacni par layibu. Per Jehová goniʼ que nasiá néz par diti nasac naganyibu láani. Isaías bicaʼ ndeʼ: «¡Colgonytzay xinés Jehová! Colgony toib néz nadop ló yoovich par Dios xtunyno. […] Layoo ni diti nac galán né lagary ro nasoo non gacni láach» (Is. 40:3, 4). Bunysi pensary. Buñ judíos ma diti tampa nasac naganyibu portín ma nasaayibu ló toib néz láach, ma diti nacaayibu né ñietjyibu dainy. Nakit ñoʼ xcalnabanyibu portín más naguel nadxinyibu lagary ro seeyibu.

5. ¿Ximod góc laa néz ni bireʼ Babilonia né bidxin gudx Israel?

5 Xidal néz napni laani o stipnés nosi toib número. ¿Né ximod laa néz ni goniʼ Isaías? La Biblia ná: «Né sioʼ toib néz lagarycu, scú, néz reʼ laani Néz ni Nayaa. Buñ buidy diti sasaa loni» (Is. 35:8). ¿Xí bidudyni diitz par buñ israelitas? ¿Né par lóono gaʼ?

«NÉZ NI NAYAA» LÓ DZÚ NI SEE NÉ LÓ NAAREʼ

6. ¿Xigony bireʼ laa néz reʼ nayaa?

6 «Néz ni Nayaa». ¿Sacró nac laa reʼ par toib néz ja? ¿Xigony bireʼ laa néz reʼ nayaa? Portín diti bidudyibu lagary lainy gudx Israel ñoʼ buñ buidy, diti bidudyibu lagary que ñoʼ buñyox, buñ ni ñen dioxh falz né buñ ni ñony stipnés galkié rodann. Buñ judíos ni nabiguet xcudx non ñacyibu «gudx nayaa par Dios» xtunyibu. (Deut. 7:6). ¿Bidudy ndeʼ diitz que ni nareʼ gudx Babilonia diti goyoʼ ni toib lagary ro bichéyibu la? Diti bidudyni diitz ngú. Non natzaʼyibu mod nacyibu par ñenyibu Jehová.

7. ¿Xí cós non nasian buñ judíos? Bisetlaa toib ejemplo.

7 Xomod bisetlano nagaa, xidal buñ judíos golyibu lainy gudx Babilonia, né sigory xidalyibu buny pensary xomodca buñ babilonios. Xidal íz después ni bibiguet buñ judíos gudx Israel, Esdras gon que xidal de layibu ronyibu galtzeʼel né buñgonaʼ ni diti nac israelitas. (Éx. 34:15, 16; Esd. 9:1, 2). Después, gobernador Nehemías nigolú bidziguiaʼbu órni bibiʼbu que xiin buñ judíos diti raniʼ diitz hebreo (Deut. 6:6, 7; Neh. 13:23, 24). ¿Ximod ñonladxyibu né ñenyibu Jehová pal nili bienyibu diitz ni cuá Xtiitz Dios? (Esd. 10:3, 44). Por ngú guirá judíos cú non natzaʼyibu mod nacyibu, más senciy ñacni pal nabésyibu lainy gudx Israel ro dxoga dxoga cayenyibu Jehová (Neh. 8:8, 9).

De goló íz 1919, xidalguixo buñguieeu, buñgonaʼ né mbioxien ma bireʼyibu lad Babilonia la Grande né ma gosalóyibu casaayibu ló «Néz ni Nayaa» (Bibiʼ párrafo 8)

8. ¿Noʼ pu racné «Néz ni Nayaa» reʼ lóono la? (Bibiʼ retrat ni sieed laidy guiich reʼ).

8 Sigory noʼ ni rony pensary: «Radziguiaʼno ni gosaclóo buñ judíos. Per ¿noʼ pu racnéni lóono ló naareʼ la?». Scú. Portín láaca casaano ló «Néz ni Nayaa». Néz reʼ racnéni lóono guienno Jehová nigoreʼ ló toib paraíso espiritual. Láaca ló dzú ni sietra sacaʼno galnasác ni guitné Gobierno xtuny Dios. Por ngú, tanli ungidos né «stipnés xiil» non saano ló néz reʼ (Juan 10:16). b Desde íz 1919, tanli buñguieeu, buñgonaʼ né mbioxien bireʼyibu de Babilonia la Grande, imperio mundial xtuny religión falz, né ma casaayibu ló néz nayaa reʼ. Sigory looy naclo toibtica de layibu. Ná néz reʼ bixalni ma de goló 100 íz, gosaló goctzayni xidal guixo íz antes.

RACTZAY NÉZCU

9. Mod ná Isaías 57:14, ¿ximod goctzay «Néz ni Nayaa» reʼ?

9 Jehová buny mandary ñaa néz ro nadudy judíos ni nareʼ gudx Babilonia (bíil Isaías 57:14). ¿Scúca buny Jehová né «Néz ni Nayaa» ni noʼ ló naareʼ la? Scú. Xidal íz antes de 1919, Jehová biquiin xidal buñguieeu ni bieen láabu par nasiá néz reʼ (bitzak láani né ni ná Isaías 40:3). Labúu guinino que layibu bunytzaayibu néz reʼ ló sentido espiritual modreʼ buñ ni natzaay xcalnabany labúu nareʼ lad Babilonia la Grande né ñoʼ ló toib paraíso espiritual, ro gosaló bienyibu Jehová. Guibiʼno tipnés dxiin ni bunyibu par bunytzaayibu néz reʼ.

Xidalguixo íz antes, buñguieeu ni bien Dios bisiáyibu néz reʼ par labúu nareʼ buñ de Babilonia la Grande. (Bibiʼ párrafos 10 né 11).

10, 11. ¿Xigony órni góc imprimir né góc traducir la Biblia buñ ma bieen ni náni? (Láaca bibiʼ retrat).

10 Góc imprimirni. Galaʼ siglo quince, buñ bicaʼ la Biblia né ña. Xiroʼ dxiin gocni por ngú diti tampa goyoʼ copia xtunyni né gosacgoluʼni. Per órni ma bireʼ tipnés máquinas ni buny láani, ma diti gosac naganyibu ñony imprimiryibu né nakiʼsyibu láani.

11 Góc traducirni. Por xidal íz, la Biblia nosi goyoʼni ló diitz latín, diitzreʼ nosi buñ ni goyee scuel xirop bieen láani. Órni ma labúu góc imprimirni, xidal buñguieeu ni buny ni ná Dios bunyibu xtem por ñony traduciryibu la Biblia ló xidal diitz ni bieen guirá buñ. Modreʼ ni bíil la Biblia bidudyibu cuent pal guirá ni rasuidyibu lainy xquidaʼyibu radzakni né ni ná la Biblia.

Buñguieeu ni bieen Dios bisiáyibu néz reʼ par labúu nareʼ buñ de Babilonia la Grande. (Bibiʼ párrafos 12-14). c

12, 13. Bisetlaa ximod bireʼ xilat tipnés galrrasuidy falz ló siglo diecinueve.

12 Galrracné par guisuidy buñ la Biblia. Goyoʼ buñ ni nanoydiguieʼ bisuidy la Biblia, né bisuidybu xiroʼ de láani. Diti nosi layibu gonyibu láani né ngú nigolú bitzuitzni buñ ni gosanir ló religión. Por ejemplo, ló siglo diecinueve, xidal buñguieeu ni natzaay xcalnabany goleʼyibu tratad né follet ni goleʼ xilat galrrasuidy falz ni bisuidy religión.

13 Ló íz 1835, toib buñguieeu ni bisuidy la Biblia ni góc laa Henry Grew goleʼ toib follet ni goniʼ xi rac buñ órni raity. Láabu diti bisuidybu ni bisuidy religión falz, né xcalrracné la Biblia golexabu que nosi buñ ni racacuent Dios labúu guibany por tipzó, órni rálno diti maca napno galrrascadcu. Ló íz 1837, toib ministro ni góc laa George Storrs bidzelbu toib copia xtuny follet cú órni seebu lainy tren. Órni bíilbu láani bidudybu cuent que bidzelbu toib cós ni rasac, por ngú gochbu láani stipnés buñ. Ló íz 1842 goloʼbu xidal discurs né título reʼ, «¿Buñ mal sabany por tipzó la?». Ni bicaʼ George Storrs bidxinni lainy xcalnabany toib mbioxhlas ni góc Charles Taze Russell.

14. ¿Ximod dxiin ni buny stipnés gocnéni Russell né xpiin? (Láaca bibiʼ retrat).

14 ¿Ximod dxiin ni buny stipnés gocnéni Russell né xpiin? Par ló dzúcu ma noʼ diccionarios, concordancias bíblicas né xidal traducción xtuny la Biblia. Por ngú labúu ñoʼolyibu guirá ndeʼ órni nasuidyibu. Láaca gocnéni layibu ni bisuidy Henry Grew, George Storrs né stipnés. Láaca Russell né xpiin bunyibu toib dxiin rodann ló «Néz ni Nayaa», portín goleʼyibu xidal libros né tratados ni bireʼ ló la Biblia.

15. ¿Xí cós ni rasac góc ló íz 1919?

15 Ló íz 1919, Babilonia la Grande, imperio xtuny religión falz, ma diti buny mandaryni xcudx Dios. Ló ízcu goyoʼ «mós ni rony xinésni né naní xcalrrien», gosalóbu bunyibu dxiin órni buñ ni natzaay xcalnabany ma labúu nasaa ló «Néz ni Nayaa reʼ» (Mat. 24:45-47). Por dxiin ni buny stipnés ni bunytzaay ló néz reʼ, ni gosaló gosaa ló néz nayaa reʼ bisuidyibu más de Jehová né ni nábu gonybu (Prov. 4:18). Láaca bisianyibu tipnés cós par labúu ñonyibu ni ná Jehová. Diti golésbu que guirá buñcu tisintiempsi nasian mod nac. Xalagary ngú casiaabu xcudxbu (bibiʼ cuadriyen ni laa, « Jehová rasiá xcudx dxoga dxoga»). ¿Ronyno pensary balaati nakit sioʼno órni ma labúu gonyno guirá ni ranab Jehová lóono la? (Col. 1:10).

LABÚU TZOʼRA BUÑ LÓ «NÉZ NI NAYAA» REʼ

16. ¿Ximod cayactzay ló «Néz ni Nayaa» reʼ desde íz 1919? (Isaías 48:17; 60:17).

16 Par diti guixin toib néz non gactzay loni. Desde íz 1919 cayactzay ló «Néz Nayaa» reʼ par labúu guireʼ más buñ de Babilonia la Grande. Mós ni rony xinésni né naní xcalrrien bunyibu dxiin loguiaʼni. Íz 1921 bireʼ libro ni laa El Arpa de Dios, libro reʼ goyaʼni par gacnéni buñ guimbu ni ná la Biblia. Bigaisy midid 6 millón de láani ló 36 diitz, né xcalrracné libro reʼ xidal buñ bisuidy galnigolú. Né diti xidzú de goló bireʼ libro ni laa ¡Bibany goxtiguie!, nigolú cayacnéni buñ guisuidy ni ná la Biblia. Ló dzú ni ma cadubylagaʼ, Jehová caquiin xcudx par guicaʼno galrro espiritual, ni racné lóono saano ló «Néz ni Nayaa reʼ» (bíil Isaías 48:17; 60:17).

17, 18. ¿Pu raxchin «Néz ni Nayaa» reʼ lóono?

17 Órni toib buñ rasaguel guisuidy la Biblia, labúu saabu ló «Néz ni Nayaa». Tipnésyibu diti rasaa xiroʼ portín rareʼyibu ló néz reʼ. Per tipnés ma goloʼyibu guicyibu saayibu ló néz reʼ dada guidxinyibu ro non guidxinni. Per ¿pu non guidxinni?

18 Buñ ni guiee guibá, «Néz ni Nayaa» reʼ saschinni layibu lainy paraíso xtuny Dios lainy guibá (Apoc. 2:7). Né par buñ ni guibany ló Gudxlio, néz reʼ saschinni layibu dada órni ma bilox buny mandary Cristo por Tipmil Íz, órni buñ ma diti sap galkié. Pal casaalo ló néz reʼ diti guireʼganlo dada guidxinlo ló Gudxlio copy. ¡Rabésdo guidxinlo nayaa nasac!

CANCIÓN 24 Subamos a la montaña de Jehová

a Jehová goniʼ que néz ni rareʼ gudx Babilonia né riee gudx Jerusalén ñac laani «Néz ni Nayaa». ¿Ma bunytzaay Jehová toib Néz ni Nayaa par xpiin ló naareʼ la? Scú láani. Desde íz 1919, xidalguixo buñ ma bireʼ de Babilonia la Grande né ma casaayibu ló «Néz ni Nayaa». Guirácano non saano ló néz reʼ dada guidxinno ro non guidxinno.

c MOD RAREXA DIBUJ NÉ RETRAT: Hermano Russell né xpiin biquiinyibu publicaciones ni goleʼ stipnés par bienyibu la Biblia.