Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

ARTÍCULO NI GUISUIDYNO 23

Diti guidudyto lagary «guioʼy xpélguii Jah»

Diti guidudyto lagary «guioʼy xpélguii Jah»

«Xpélguiini nacni guii ni cayalguii, xpelguii Jah» (CANT. 8:6).

CANCIÓN 131 «Lo que Dios ha unido»

NI GUISUIDYNO a

1. ¿Ximod rabexa la Biblia galrronladx ni nigolú?

 LA Biblia rabexa que galrronladx ni nigolú nacni scareʼ: «Xpélguiini nacni guii ni cayalguii, xpélguii Jah. Nís dox diti labúu guisioʼyni galnadxiʼ, nili guʼuc labúu tzané láani» (Cant. 8:6, 7). b ¡Sacróyen náni! Diitzreʼ raslooy lóono que toib galtzeʼel labúu gonladxyibu saʼyibu por tipzó né diti noʼ chú labúu guichíl láani.

2. ¿Xí non gony toib galtzeʼel par diti guioʼy galrronladx ni napyibu?

2 Buñguieeu né buñgonaʼ noʼ ni raquiin gonyibu par gonladxyibu saʼyibu por tipzó. Gonyno pensary ló toib guii, non guisalno yac loni par diti guioʼyni. Pal diti ronyno xitcal rioʼyni. Scúca nac toib galrronladx né toib galtzeʼel: non guisioolno loni par diti guioʼyni. Per rioʼ ór xtol galsii, galguitz o mod guisniʼsyibu ximbioxyibu labúu gonyni que galrronladx ni napyibu dxoga dxoga guioʼyni. Pal ma noʼ tzeʼelo, ¿xí labúu gonylo par diti guioʼy «xpélguii Jah»? Ló artículo reʼ sasuidyno tzón cós ni sacné looy par guibanylo sacró né goxt né tzeʼelo. c

COLGONY POR GUIDZAKTO JEHOVÁ MÁS

Xomodca José né María, galtzeʼel non gacyibu ximigdxin Jehová. (Bibiʼ ni ná párrafo 3).

3. ¿Xigony nigolú rasac que toib galtzeʼel gac ximig Jehová par diti guioʼy xcalnadxiʼyibu? (Eclesiastés 4:12; láaca bibiʼ retrat).

3 Par diti guioʼy «xpélguii Jah», tanli buñguieeu né buñgonaʼ non gonyibu xtem par guidzaktzayibu Jehová. ¿Xigony ranino láani? Pal guiropcayibu radzaktzayibu Jehová sasobyibu né guidopy xcalnabanyibu ni ná Jehová. Modcu labúu sacalóyibu nitisi galnagan ni labúu guichich xcalrronladxyibu (bíil Eclesiastés 4:12). Láaca ni nac ximig Jehová ronyibu dada rutirigaʼlni layibu por guisuʼyibu Jehová. Por ejemplo, nacyibu buñ nadaʼa né paseins, né ratudyibu scásiʼ ni rony stipnés layibu (Efes. 4:32–5:1). Lainy toib galtzeʼel declascu sioʼ por galrronladx. Toib hermana ni laa Lena, ni ma sané más de 25 íz de goló buñ galtzeʼel, ná: «¡Diti nagan gonladx né gap buñ respet toib buñ espiritual!».

4. ¿Xigony golú Jehová a José né María par ñac bixios né xinaʼ Mesías?

4 Guibiʼno toib ejemplo ni sieed ló la Biblia. De guirá xfamil David, Jehová golúbu José né María par ñac bixios né xinaʼ Mesías. ¿Xigony golú Jehová layibu? Portín guiropcayibu bidzakyibu sacró Jehová, né layibu guirá ór goloʼyibu xchiin Jehová primer lagary. ¿Xí labúu guisuidy galtzeʼel de José né María?

5. ¿Ximod labúu guisob buñguieeu ejemplo xtuny José?

5 José bisob guirá ni gonab Jehová láabu né ngú buny que gosanirbu sacró laniolidxbu. Midid tzón buelt bidudy Jehová instrucciones láabu par labúu ñanbu xfamilbu. Nimaca bisobbu ná gosac naganbu láani (Mat. 1:20, 24; 2:13-15, 19-21). Por ni bisobdiitzbu, Jehová labúu gonbu María. Nandxichno que por ngú María gop respet né gondxiʼ láabu. Buñguieeu ni ma noʼ tzeʼel labúu guisuʼto José, né guiyopyto consej ló la Biblia par labúu ganto xfamilto. d Órni rasobto ni náni né ratzaʼto mod nacto, raslooyto que ronladxto tzeelto, Né por láani sonladxto más saʼto. Toib hermana de Vanuatu ni ma sané más de 20 íz de goló buny galtzeʼel, ná: «Órni rabiʼya tzeʼela rayopy xcalrracné Jehová né rasob láani, más raapa respet láabu. Racnéni naʼ par guisaca sacró né gapa confianz que sonybu xinésni».

6. ¿Xí labúu guisuidy buñgonaʼ ni ma noʼ tzeʼel de María?

6 María góc ximig Jehová. Bunybu por ñony nadipbu fe xtunybu. Láabu gontzaybu ni ná Escrituras (bibiʼ ni ná nota de estudio ló Lucas 1:46). Láaca goleʼbu tiemp par ñonybu pensary (Luc. 2:19, 51). María gócbu toib buñgonaʼ espiritual, por ngú sacró golesnébu José. Xidal hermanas ni noʼ ló naareʼ ronyibu xtem par gonyibu xomod María. Guibiʼno ejemplo xtuny Émiko. Láabu nábu: «Órni yása goni galtzeʼel bidzaktzaya Jehová portín xcuenta goyoʼ guiráni. Per órni buni galtzeʼel ma tzeʼela buny oración por guiropcado, né xcuentbu goyoʼ nadzakdo Jehová. Golésa que nosi tzeʼela ñony guiráni. Bidudi cuent que noʼ ni non ñoni. Stipnaʼca non ñoni par nadzaʼga sacró Jehová. Por ngú, nigoreʼ rabeʼya tiemp par tzoʼya toobi guininéya Jehová, goola la Biblia né goni pensary ló ni cayoola» (Gál. 6:5). Buñgonaʼ ni ma noʼ tzeʼel, pal ronyto xtem par guidzaktzayto Jehová, tzeelto más sonladx né sony felicitar lóoto (Prov. 31:30).

7. ¿Xí labúu guisuidy galtzeʼel de ejemplo xtuny José né María?

7 José né María láaca bunyibu dxiin toibsi, modcu bidzaktzayibu Jehová sacró. Bidudyibu cuent que nigolú rasac guienyibu Jehová xomod famil (Luc. 2:22-24, 41; 4:16). Gosac naganyibu láani, né máspa órni goyoʼ más xiinyibu. Ná scú labúu bunyibu láani. ¡Ndeʼ nac toib ejemplo galán par guirá ni ma noʼ tzeʼel! Pal ma noʼ xiinto sigory rasac naganto cueʼto tiemp tzeeto reunión, né guiento Dios toibsi né xfamilto. Sigory rasac naganto cueʼto tiemp guisuidyto né guininéto Jehová guiropcato. Colguisetnaladx pal riento Jehová toibsi, sadzakto Jehová sacró, né sioʼto gaxtiguié de saʼto. Por ngú colcoʼ xchiin Jehová primer lagary.

8. ¿Xí labúu gony toib galtzeʼel ni nap galnagan par labúu guienyibu Jehová toibsi?

8 ¿Xí labúu gonyto pal noʼ galnagan lainy xcaltzeelto? Pentzi nili napto gan guisuidyto toibsi né xfamilto. Pal ngú ni casacloto, colguisuidy tipratsi cós ni rioladxto. Ndeʼ nac primer cós ni sacné lóoto guidzakto saʼto sacró né guichiinni lóoto gonyto xchiin Jehová toibsi.

COLCUEʼ TIEMP TZOʼTO TOIBSI

9. ¿Xigony non cueʼ galtzeʼel tiemp par tzoʼyibu toibsi?

9 Par diti guioʼy galrronladx ni noʼ lainy toib galtzeʼel, non cueʼyibu tiemp tzoʼyibu toibsi. Ngú sacné layibu par ganyibu xi láani rony pensary né xi rasac saʼyibu (Gén. 2:24). Guibiʼno xi láani bidudy cuent Lilia né Ruslán diti xidzú después ni bunyibu galtzeʼel, ma napni más de 15 íz. Láabu nábu: «Bidudydo cuent que diti labúu ñoʼdo toibsi guirási ór, mod bunydo pensary. Goyogoluʼ xchiindo, goyogoluʼ mandad rioʼ, né goyoʼ xiindo. Bidudydo cuent pal diti nabeʼdo tiemp par saʼdo nadxin midid nili nagoʼdo cuent saʼdo».

10. ¿Ximod labúu guisob galtzeʼel ni ná Efesios 5:15, 16?

10 Par labúu tzoʼ toib galtzeʼel toibsi, guiropcayibu non gonyibu xtem par cueʼyibu tiemp; diti guisianyibu láani par stoib ór (bíil Efesios 5:15, 16). Toib hermano de Nigeria ni laa Uzondu ná: «Órni rabiʼya xi guirá dxiin goni láaca roni pensary ló tiemp ni cueʼya par tzoʼya né tzeʼela. Par naʼ tiempcu nigolú rasacni» (Filip. 1:10). Guibiʼno ejemplo xtuny Anastasia, tzeʼel toib superintendente de circuit ni noʼ gudx Moldavia. Láabu raniʼbu ximod raquiimbu tiemp par tzoʼbu toibsi né tzeelbu: «Roni guirá ni non goni laʼga tzeʼela cayony xchiin congregación. Modcu labúu rioʼdo toibsi órni ma bilox xchiindo». ¿Né pal nigolú napto dxiin né rasac naganto cueʼto tiemp tzoʼto toibsi ga?

¿Xí láani labúu gony galtzeʼel toibsi? (Bibiʼ párrafos 11 né 12).

11. ¿Xí dxiin buny Áquila né Priscila toibsi?

11 Ni ma noʼ tzeʼel labúu guisuʼyibu ejemplo xtuny Áquila né Priscila, toib galtzeʼel ni guirá herman binladx ló siglo primero (Rom. 16:3, 4). Ná la Biblia diti raniʼ ximodpa góc galtzeʼel reʼ, per náni que bunyibu dxiin toibsi, goniʼyibu xtiitz Dios toibsi né gocnéyibu stipnés toibsi (Hech. 18:2, 3, 24-26). Órni la Biblia rasetlaa de Áquila né Priscila, guirá ór raniʼni que goyoʼyibu toibsi.

12. ¿Xí labúu gony galtzeʼel par gapyibu tiemp tzoʼyibu toibsi? (Láaca bibiʼ retrat).

12 ¿Ximod labúu guisuʼ galtzeʼel ejemplo xtuny Áquila né Priscila? Colgony pensary xi guirá dxiin napto. ¿Labúu ñonyto toibtica dxiin ni napto toibsi, xalagary tigaagato gonyto láani la? Por ejemplo, Áquila né Priscila goniʼyibu xtiitz Dios toibsi. ¿Láaca ronyto modcuca la? Áquila né Priscila bunyibu dxiin toibsi. Pentzi tzeʼelo né looy gadzéga dxiin ronyto. ¿Né pal ronyto mandad rioʼ toibsi ga? (Ecl. 4:9). Pal racnéto saʼto né ronyto dxiin toibsi, sapto más tiemp gooyto diitz. Robert né Linda sané más de 50 íz de goló buny galtzeʼel. Robert ná: «Diti tampa noʼdo nalat. Per órni caguiba traxt né tzeʼela raspiich láani o órni casiáya lad guieʼ né racnébu naʼ nakit rioʼya órcu. Órni ronydo dxiin toibsi, radzakdo saʼdo más sacró né galnadxiʼ ni napdo saʼdo raniʼsni más».

13. ¿Xí raquiin gony buñguieeu né buñgonaʼ par labúu tzoʼyibu toibsi?

13 Diti guialadxto ndeʼ: ni ronyto dxiin toibsi diti radudyni diitz que nigolú noʼto toibsi. Toib hermana ni rabés gudx Brasil ná: «Labúu ñonydo pensary que por ni noʼdo lainy toibsi yoʼ labúu nanido que ma napdo tiemp par saʼdo, per diti scú láani portín noʼ xidal cós ni ragob xtiempdo. Ni non goni láani ngú, tzoʼya galrrasaʼ por tzeʼela». Colguibiʼ xi ma buny Bruno né tzeʼel ni laa Tays, par goyoʼyibu galrrasaʼ por saʼyibu. Láabu nábu: «Par tzoʼdo toibsi ragoʼtzaydo teléfono xtunydo».

14. ¿Xí labúu gony galtzeʼel pal diti rioladxyibu guiguaʼyibu toibsi?

14 Per ¿pal diti rioladxto tzoʼto toibsi gaʼ? Pentzi diti rioladxto ni rioladx saʼto o rioʼ ór rasacnudyto saʼto. ¿Xí labúu gonyto pal casaclóto ngú? Colgony pensary ló guii ni bisetlano. Órni ragoʼ buñ guii raquiinni bicotz par galguiini né par galguiini más, dxoga dxoga ragoʼ buñ yacnadxoʼ loni. Scúca dxoga dxoga colcueʼ tiemp par tzoʼto toibsi guirá dzú. Colgony cós ni rioladxto guiropcato ni diti cueʼ galrradíil (Sant. 3:18). Pal rasalóto né cós mitien, dxoga dxoga galnadip ni napto saʼto sácni más nadip.

COLGAP RESPET SAʼTO

15. ¿Xigony nigolú rasac gap buñ respet lainy xcaltzeel?

15 Nigolú rasac gap buñ respet lainy galtzeʼel. Nacni xomod buu ni rasiool ló guii. Pal diti ñoʼ buu, guiicu ñoʼyni naguel. Scúca pal toib galtzeʼel diti nap respet saʼ, xcalrronladxyibu dxoga dxoga sioʼyni. Per pal galtzeʼel nap respet saʼ sonladxyibu saʼyibu más. Per bisetnaladx, que diti nosi looy guisaclo que naplo respet, xalagary ngú, tzeʼelo non guisac que naplo respet láabu. Penny né Aret sanéyibu más de 25 íz ni bunyibu galtzeʼel. Láabu nábu: «Guiropcado napdo respet saʼdo por ngú ronladxdo saʼdo. Diti rialadxdo gaibydo saʼdo ni rasacdo né ni ronydo pensary, portín nando que rapdo respet ni rony pensary saʼdo». ¿Né xí labúu gonylo par guisac tzeʼelo que naplo respet láabu? Guibiʼno xi buny Abrahán né Sara.

Pal toib buñguieeu racadiag tzeʼel, raslooybu que napbu respet né riembu xi rasac tzeelbu. (Bibiʼ ni ná párrafo 16).

16. ¿Xí labúu guisuidy buñ ni ma noʼ tzeʼel mod buny Abrahán? (1 Pedro 3:7; láaca bibiʼ retrat).

16 Abrahán gopbu respet Sara. Bicadiagbu ni goniʼ né goloʼbu cuent mod gosac Sara. Toibtica buelt órni goyoʼ Sara ló galrrasaʼ, ro cadzuitzbu gochbu Abrahán ni goyoʼ lainy xcalnabanybu, né dada bigotzbu dool Abrahán. Per Abrahán diti bidzuitz né Sara, nili goniʼ nadoxbu. Bimbutzaaybu tzeelbu né gonbu que Sara gop respet láabu, né goyoʼbu de acuerdo né guirá ni goloʼ Abrahán guic ñony. Abrahán bicadiagbu Sara, né biyopybu mod ñony reglarbu galnagancu (Gén. 16:5, 6). ¿Xí láani rasuidyno? Buñguieeu non sanir laniolidx (1 Cor. 11:3). Nadxiʼbu tzeelbu por ngú ragoʼbu cuent ni raniʼ tzeelbu, né máspa, pal raguiñani tzeelbu (1 Cor. 13:4, 5). Láaca sioʼ ór tzeʼelo nigolú sadzuitz né saniʼ ni noʼ lainy xcalnabany. ¿Naplo respet né racadiaglo ni nábu la? (Bíil 1 Pedro 3:7). Angela né Dimitri casi ma sané 30 íz de goló buny galtzeʼel. Láabu raniʼbu ximod tzeelbu raslooy respet láabu: «Dimitri guirá ór racadiag naʼ órni noʼ ni casaca o nosi nainy naʼ guiniya. Napbu paseins naʼ, ná órni cadzutzi o noʼya nabann».

17. ¿Xí labúu guisuidy buñgonaʼ ni ma noʼ tzeʼel mod buny Sara? (1 Pedro 3:5, 6).

17 Sara bislooy que gopbu respet Abrahán portín goyoʼbu de acuerdo né ni goloʼ Abrahán guic ñony (Gén. 12:5). Toibtica ór, Abrahán cuacuent tipnés buñguieeu ni bidxin tisintiempsi lidxbu. Órcu gonabbu Sara nabeʼ páa, ná nogoluʼ xchiimbu (Gén. 18:6). Sara bunybu láani naguel né bisobdiitzbu Abrahán. Lóoto buñgonaʼ ni ma noʼ tzeʼel labúu guisuʼto Sara né guisobdiitzto ni ná tzeelto. Pal ronyto láani sonladxto saʼto más (bíil 1 Pedro 3:5, 6). Dimitri ni bisetlano ló párrafo ni ma godudy, raniʼbu xi rony tzeelbu par guislooy respet láabu: «Naana que órni ragoʼya guica goni toib cós tzeʼela rony apoyar naʼ, ná rioʼ ór diti noʼbu de acuerdo. Órni diti rareʼni galán, diti rasetlabu láani lóoya. ¡Nigolú rabaladxi que Angela nac scú!». ¡Diti nagan gonladxlo toib buñ ni nap respet looy!

18. ¿Xí galnasác sacaʼto pal ronyto rutirigaʼlni lóoto par diti guioʼy galnadxiʼ ni napto saʼto?

18 Buñdzab raniiny guisioʼoy galnadxiʼ ni noʼ lainy galtzeʼel. Né nanbu pal galtzeʼel ma diti ronladxyibu saʼyibu, sigory láaca salsityibu de Jehová. ¡Per diti noʼ ni labúu guisioʼoy galnadxiʼ ni nigolú! Por ngú, galnadxiʼ ni napto saʼto gacni xomod galnadxiʼ ni ritlaa ló Cantar de los Cantares. Colcoʼ primer lagary Jehová lainy xcaltzeelto, colcueʼ tiemp par tzoʼto toibsi né colguislooy que napto respet saʼto, non ganto xi rasac né xi raquiin saʼto. Pal ronyto láani, xcaltzeelto sonyxiroʼni Jehová, portín ronoʼbu ralainy galnadxiʼ ni nigolú. Né xcalnadxiʼto sácni xomod guii ni casal buñ yac ló, né salguiini por tipzó.

CANCIÓN 132 Ahora ya somos uno

a Galtzeʼel nacni xcalrrascad Jehová né por galrrascad reʼ buñ labúu gonladxgoluʼ tzeʼel. Per galrronladx reʼ labúu guichichni. Pal ma noʼ tzeʼelo artículo reʼ sacné looy par diti guioʼy galrronladx reʼ né guibanylo goxt né tzeʼelo.

b Órni ronladxgoluʼ buñ saʼ diti rabés xitcal, né ronladx buñ saʼ por tipzó. La Biblia ná que nacni «xpélguii Jah».

c Consej ni ritlaa ló artículo reʼ láaca sacnéni xcaltzeelo pal rabesnélo toib ni diti nac Testigo (1 Cor. 7:12-14; 1 Ped. 3:1, 2).

d Labúu guidzelto consej galán ro ná «Ayuda para las familias», ni noʼ ló jw.org né ló JW Library®.