Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

ARTÍCULO NI GUISUIDYNO 45

CANCIÓN 138 Los cabellos blancos, una hermosa corona

Ni labúu guisuidyno ni goniʼ tzón buñguieeu ni dipa bisian Jehová

Ni labúu guisuidyno ni goniʼ tzón buñguieeu ni dipa bisian Jehová

«Buñgol nap sabiduría. Xisyibu radudy entendimiento layibu» (JOB 12:12).

TEMA

Órni buñ rasob Jehová racaʼbu xidal galnasác nigoreʼ né sacaʼbu toib galnabány tipzó ló dzú ni sietra.

1. ¿Xigony labúu guisuidyno xiroʼ de buñgol?

 GUIRÁNO raquiinno tzoʼ toib ni conés lóono órni ragoʼno guicno gonyno toib cós ló xcalnabányno. Ancianos né stipnés herman ni nadip xfe labúu gacnéyibu lóono órcu. Ná más nigoxyibu que lóono, diti nimaca non cueʼno tiplad consej ni radudyibu lóono portín ronyno pensary que ma godudy xtzúni. Jehová nainy láabu que guisuidyno de herman ni ma nac buñgol. Layibu ma bibanyibu xidzú ló Gudxlio reʼ, por ngú ma más nanyibu, né ma más napyibu entendimiento né sabiduría (Job 12:12).

2. ¿Xí guisuidyno ló artículo reʼ?

2 Ló dzú ni see, Jehová biquiin buñgol ni dipa bisian láabu par ñacné né nagonés xcudxbu. Gonyno pensary ló tzón biinreʼ, Moisés, David né apóstol Juan. Layibu diti bibanyibu toibsi dzú, né gadzéga mod bibanyibu. Órni ma yaaca gaityibu nigolú bilitzyibu ni más nac mbioxhlas. Guionca buñgol reʼ, goleloguiaʼyibu que nigolú rasac guisobno Dios. Jehová buny que xtiitzyibu nacáni ló la Biblia par ñanno láani. Ná nacno mbioxhlas o ma buñgol, ni goniʼyibu labúu sacnéni guiráno (Rom. 15:4; 2 Tim. 3:16). Ló artículo reʼ sasuidyno ni goniʼ guionca buñgol reʼ né xi labúu guisuidyno ló ni goniʼyibu.

«SABANYTO XIDZÚ»

3. ¿Ximod biquiin Jehová Moisés?

3 Moisés dipa bisiambu Jehová laʼga bibanybu. Gócbu profeta, juez, bicaʼbu historia né gosanirbu nisló xidal soldad. Riendxichni que gopbu xiroʼ experiencia ló xidal cós. Gosanirbu nisló gudx Israel órni bireʼyibu xan xomandary Egipto né bibiʼbu xidal galrradziguiaʼ xtuny Jehová. Dios biquiin láabu par bicaʼbu gáay libro ni primerdiguieʼ sieed ló la Biblia, láaca bicaʼbu Salmo 90 né sigory Salmo 91. Sigory láaca bicaʼbu libro xtuny Job.

4. ¿Chú layibu goniiny Moisés ñony animar, né xigony?

4 Dzú ma napbu 120 íz né sigory ma yaaca gaitybu, Moisés bitopbu guirá israelitas par ñaibybu guirá biinreʼ guirá cós ni bibiʼyibu né cós ni godudyibu ló. Tipnés israelitas dzú gocyibu mbioxhlas bibiʼyibu galrradziguiaʼ ni buny Jehová, né ximod buny castigarbu buñ egipcios (Éx. 7:3, 4). Gosaayibu lainy nisdaʼ Xináa né bibiʼyibu ximod binitló Jehová soldad xtuny faraón (Éx. 14:29-31). Bibiʼyibu ximod gon né bilaa Jehová layibu ló yoovich (Deut. 8:3, 4). Né, ló dzú ni mápa mer tzoʼ Israel ló Layoo ni Jehová Bidudy xtiitz guicaʼyibu, Moisés buny animar layibu antes ni nadudy xorni. a

5. Dzú ma yaaca gaitybu, ¿xí láani góoch Moisés a israelitas gac pal nasobyibu? (Deuteronomio 30:19, 20).

5 ¿Xí láani góoch Moisés layibu? (Bíil Deuteronomio 30:19, 20). Gudx Israel nabanyibu sacróyen después. Né xcalrracné Jehová labúu nabanyibu xidzú tiemp ló layoo ni Jehová goniʼ guicaʼyibu. ¿Ximod góc layoocu? ¡Gocni toib layoo móz né guirá ni radxiʼp buñ loni, racáni! Moisés bislooy láani modreʼ: «Toib layoo ni nap gudxrop móz ni looy diti bisaʼlo, ni nap yoʼ ni bidza cós sacró lainy ni looy diti bunylo dxiin par ñaplo láani, pós ni diti godaʼnylo né labaa balach né olivo ni diti bisagaʼlo» (Deut. 6:10, 11).

6. ¿Xigony bidudy Dios lagary que stipnés gudxrop ñony gan Israel?

6 Per Moisés láaca gochbu israelitas que pal nárani layibu nabanyibu ló layoo mózcu, non nasobyibu guirá ni rony mandary Jehová. Moisés buny animar guirá biinreʼ nabú galnabány né dipa nasianyibu láani. Per, israelitas diti bisobyibu Jehová. Por ngú bidudybu lagary que buñ asirios né después buñ babilonios nanitló layibu né ni diti goity, goyoʼyibu xan xomandary chop gudx reʼ (2 Rey. 17:6-8, 13, 14; 2 Crón. 36:15-17, 20).

7. ¿Xí labúu guisuidyno ni goniʼ Moisés? (Láaca bibiʼ dibuj).

7 ¿Xí rasuidy ndeʼ lóono? Pal rasobno, sabanyno. Xomodca israelitas mápa mer ñoʼyibu ló Layoo ni Jehová Bidudy xtiitz guicaʼyibu, lóono láaca mápa mer tzoʼno ló gudxlio copy ni Jehová ma bidudy xtiitz guicaʼno. Cú sabiʼno Gudxlio reʼ gac toib Lagary móz (Is. 35:1; Luc. 23:43). Buñdzab né xidemony ma diti sioʼyibu (Apoc. 20:2, 3). Religión falz ma dipa salsit buñ de Jehová (Apoc. 17:16). Láaca ma diti sioʼ gobierno ni guitudy buñ ló galrrioʼob (Apoc. 19:19, 20). Ló Gudxlio mózcu ma diti sioʼ buñ nayaʼ (Sal. 37:10, 11). Guiránac buñ sasob ni ná Jehová, saguaʼyibu toibsi né sacró. Sioʼ galnadxiʼ né sapyibu confianz saʼyibu (Is. 11:9). ¡Sacróyen sácni! Né máspa pal rasobno Jehová, labúu sabanyrano ló Gudxlio móz reʼ diti nosi por xidal gayoʼ íz, xalagary ngú sácni pór tipzó (Sal. 37:29; Juan 3:16).

Pal rasobno Jehová, labúu sabanyno ló Gudxlio reʼ órni gacni toib Lagary móz, diti nosi por chop tzón gayoʼ íz, xalagary ngú por tipzó. (Bibiʼ párrafo 7).


8. Ni goniʼ Dios guibany buñ por tipzó, ¿ximod gocnéni toib misionero? (Judas 20, 21).

8 Pal guirási ór rasetnaladxno ni ma góoch Dios lóono, de guibanyno por tipzó, dipa sasianno láabu ná tudyno ló prueby (bíil Judas 20, 21). Ni ma bidudy Jehová xtiitz gony, láaca sadudyni fuers lóono par guicalóno debilidad xtunyno. Toib hermano ni góc misionero por xidal íz lainy gudx África, bunybu rutigoygaʼlni láabu par labúu nacalóbu toib debilidad. Láabu nábu: «Órni bidudi cuent que labúu nasnita oportunida de nabani tipzó, goloʼya guica ñoni rutirigaʼlni naʼ par nacalóya galnagancu né nanaba xcalrracné Jehová. Raxquixpaya xcalrracnébu, portín por láani, cayonysaya xchiimbu né nayaa xcalrriena».

«SAREBUʼ GUIRÁ NI GONYLO»

9. ¿Xí galnagan cualó David ló xcalnabány?

9 David gócbu toib galán rey. Láaca biscoʼlbu canción, bicaʼbu verso, goyeebu guerr né gócbu profeta. Né cualóbu xidal prueby. Por xidal íz bitzaʼbu de lagary, portín cuanal rey Saúl láabu. Né órni ma gócbu rey, bixonybu stoib portín xiimbu Absalón ná nabuu xalagarybu. Per ná cualóbu guirá galnagancu né bichébu, diti bisiambu Jehová dada dzú goitybu. Jehová goniʼ que gócbu toib buñguieeu ni goloʼ nakit xcalnabanybu. Por ngú nigolú rasac guicadiagno consej ni bidudy David (Hech. 13:22; 1 Rey. 15:5).

10. ¿Xigony bilitz David xiimbu Salomón ni ñac rey después de láabu?

10 Guibiʼno ni góoch David xiimbu Salomón, ni nadxin ñac rey después de láabu. Jehová golúbu mbioxhlas reʼ par ñacné gudx ñen Jehová né par nasaʼbu toib templo par Jehová (1 Crón. 22:5). Salomón nacaló tipnés galnagan. Guibiʼno xi consej bidudy David láabu.

11. ¿Xí láani góoch David a Salomón, né ximod birebuʼ xtiitzbu? (1 Reyes 2:2, 3; láaca bibiʼ dibuj).

11 ¿Xí góoch David láabu? (Bíil 1 Reyes 2:2, 3). David gochbu xiimbu que pal nasobbu Jehová, narebuʼ guirá ni ñonybu. Né scú gocni por xidal íz (1 Crón. 29:23-25). Salomón bisaʼ toib templo móz, bicaʼbu xidal libros ni sieed ló la Biblia né gocnébu par nacá stipnés. Xidal buñ bimbu láabu por xcalnanbu né cós ni rasac ni gopbu (1 Rey. 4:34). Per, xomod goniʼ David, nosi narebuʼ ni ñony Salomón pal nasobbu Jehová. Nabanni, per órni ma gócbu buñgol, biembu stipnés dioxh. Por ngú, Jehová ma diti bidudy xcalnasác láabu, né ma diti gopbu sabiduría par ñonybu xinésni órni ñony mandarybu (1 Rey. 11:9, 10; 12:4).

Ni góoch David xiingaʼnbu Salomón, racnéni lóono guidudyno cuent que pal rasobno Jehová, láabu sadudybu sabiduría lóono par cutzayno ni gonyno. (Bibiʼ párrafos 11 né 12). b


12. ¿Xí labúu guisuidyno ni goniʼ David?

12 ¿Xí rasuidy ndeʼ lóono? Pal rasobno, sarebuʼ guirá ni gonyno (Sal. 1:1-3). Nigolú, Jehová diti bidudybu xtiitzbu guidudybu cós ni rasac né galxiroʼ xtuny Salomón lóono. Per, pal rasobno láabu, sadudybu sabiduría ni raquiinno par cutzayno ni gonyno (Prov. 2:6, 7; Sant. 1:5). Xilitzbu ni sieed ló la Biblia nigolú raquiinni, né racnéni lóono cuuno xi dxiin gonyno, pal tzoʼno scuel o yaca, cuuno xi galnakit gonyno né racnéni lóono guibiʼno bidxiich né midid. Pal radudyno lagary que sabiduría xtuny Dios conés lóono, diti sacno xitcal (Prov. 2:10, 11). Sioʼ ximigno né sabanyno sacró né xfamilno.

13. ¿Xí buny Carmen par ñeeni galán láabu ló xcalnabánybu?

13 Carmen, ni rabés lainy gudx Mozambique, bunybu pensary que par ñeeni galán láabu, non ñeebu toib scuel xirop. Por ngú goloʼbu guicbu tzeebu toib scuel xirop né guisuidybu Arquitectura. Carmen ná: «Nigolú bioladxi ni casudi. Per godob goluʼni xtiempa né xfuersa. Scuela gosalóni las siete y media rosil né biloxni las seis godzu. Gosac nagana ñaʼya reunión né ma diti bidzaga Jehová sacró. Bidudi cuent que ma noʼ chop xpixuana» (Mat. 6:24). Carmen gochbu Jehová guirá ni casaclobu né biyopybu información ló publicaciones xtunyno. ¿Né ximod gocnéni láabu? «Después ni tipnés herman ni nadip xfe né xinaʼya gocné naʼ, bisiana scuel ro goyaʼya né goyodieʼya ló xchiin Jehová. Por guirá ndeʼ, labúu golútzaya ni buni, né nabani sacró».

14. ¿Xí láani goleʼ loguiaʼ Moisés né David ló consej ni bidudyibu?

14 Moisés né David gondxiʼyibu Jehová né bidudyibu cuent balaati rasac guisob buñ láabu. Órni ma yaaca gaityibu, buny animaryibu buñ ni cacadiag layibu nasuʼ layibu né diti nasianyibu Jehová Dios xtunyibu. Guiropcayibu gochyibu buñ que pal ñalsityibu de Jehová, Jehová ma diti nacacuent nili nadudy xcalnasác layibu ni bidudybu xtiitzbu guicaʼyibu. Consej ni bidudyibu láaca rasacgoluʼni par lóono. Xidal íz después, stoib xpiin Jehová goleʼ loguiaʼ balaati rasac diti guisianno Dios.

«NI MÁS RAGOʼ NAKIT NAʼ»

15. ¿Xí cós bibany apóstol Juan?

15 Juan góc toib apóstol ni Jesús gondxigoluʼ (Mat. 10:2; Juan 19:26). Gosaabu né Jesús dzú ni buny Jesús xchiin Jehová ló Gudxlio, bibiʼbu galrradziguiaʼ ni bunybu né goyoʼbu órni Jesús cualó xiroʼ galnagan. Goyoʼbu órni goity Jesús né después bibiʼbu Jesús órni ma biás lad gueʼet. Láaca bibiʼbu ximod gosaló goniʼs xcudx Jehová ló siglo primero, dada dzú órni gosalóni, órni chop tzónsi herman goyoʼ ló Gudxlio, dada dzú diitz sacró ma «góc predicar ló guirá ni goyaʼ ló gudxlio» (Col. 1:23).

16. ¿Chú layibu racné guiich ni bicaʼ Juan?

16 Órni mápa mer gaitybu, Juan bicaʼ tipnés libros ni sieed ló la Biblia. Bicaʼbu «revelación ni bidudy Dios a Jesucristo» (Apoc. 1:1). Né láaca bicaʼbu Evangelio ni riné laabu, né tzón guiich né xcalrracné Jehová. Ni rion guiich ni bicaʼbu, bicaʼbu láani lóo toib cristiano ni diti bisian Jehová ni góc laa Gayo, ni góc xomod xiimbu ló sentido espiritual (3 Juan 1). Par ló dzúcu, Juan sigory ma nap xidal xiin ló sentido espiritual. Ni bicaʼ Juan ma buny animarni xidal xpiin Jesús dada ló xtzúno.

17. Mod ná 3 Juan 4, ¿xí ragoʼ nakit lóono?

17 ¿Xí bicaʼ Juan? (Bíil 3 Juan 4). Juan goniʼ mod rabaladx buñ órni rasob Jehová. Órni bicaʼbu ni rion xquiichbu, tipnés buñ bichetz galrrasuidy falz lainy congregación né bunyibu que herman diti naguaʼ toibsi. Per stipnés cristianos goyoʼrayibu «ló galnigolú». Bisobyibu ni rony mandary Jehová (2 Juan 4, 6). Guirá cristianos reʼ diti nosi goloʼ nakityibu xcalnabany Juan, láaca goloʼ nakityibu xcalnabany Jehová (Prov. 27:11).

18. ¿Xí labúu guisuidyno ni goniʼ Juan?

18 ¿Xí rasuidy ndeʼ lóono? Pal diti rasianno Jehová, sioʼ nakitno (1 Juan 5:3). Por ejemplo, nigolú rabaladxno ni nanno que ragoʼ nakitno Jehová. Láabu nigolú rabaladxbu órni diti riabno ló tentación né racacuentno galnigolú (Prov. 23:15). Stipnés xpiimbu ni noʼ guibá láaca rabaladx (Luc. 15:10). Né lóono rioʼ nakitno órni stipnés cristianos diti rasian láabu ná racalóyibu galnagan né tentación (2 Tes. 1:4). Né órni xcudxliogox Buñdzab guinitló, sioʼ nakitno portín diti bisianno Jehová.

19. ¿Xí láani rasac toib hermana por ni rasuidybu stipnés ni ná la Biblia? (Láaca bibiʼ retrat).

19 Toib cós ni nigolú ragoʼ nakit lóono, láani ngú ni rasuidyno galnigolú a stipnés buñ. Rachel, ni rabés lainy gudx República Dominicana, rasacbu que órni raninébu buñ de Dios ni cayenno, nacni toib privilegio rodann. Órni ronybu pensary ló guirá xiimbu ni napbu ló sentido espiritual, nábu: «Diti noʼ diitz par cuéxaya balaati rioʼ nakita órni rabiʼya que buñ ni rasudi ni ná la Biblia randxiʼ Jehová, rasuidyibu gapyibu confianz lóo Jehová né ratzaʼyibu mod nabanyibu par coʼ nakityibu xcalnabany Jehová. Ni rasaca modreʼ radudyni ló nitisi xtem né sacrificio ni buni par bisudi layibu».

Rioʼ nakitno órni rasuidyno stipnés gandxiʼ né guisob Jehová. (Bibiʼ párrafo 19).


GUIDUDYNO LAGARY QUE NI GONIʼ MOISÉS, DAVID NÉ JUAN GACNÉ LÓONO

20. ¿Xí láani buny Moisés, David né Juan, ni láaca ronyno?

20 Dzú ni bibany Moisés, David né Juan diti nacni xomodca ló xtzúno, né diti bibanyibu modca nabanyno ló naareʼ. Ná scú, noʼ cós ni bunyibu ni láaca ronyno. Layibu bunyibu xchiin Dios ni nigolú, né lóono láaca. Xomodca layibu, lóono ronyno oración Jehová, rapno confianz lóbu né ranabno conésbu lóono. Né xomodca guionca biincu ni bibany ló dzú ni see, napno confianz que Jehová rasiab xiroʼ galnasác loguiaʼ guirá ni rasob láabu.

21. ¿Xí galnasác sacaʼ buñ ni guisob ni goniʼ Moisés, David né Juan?

21 Por ngú, guicáno cuidad ni goniʼ guionca buñgolien reʼ né guisobno ni rony mandary Jehová. Modcu sarebuʼ guirá ni gonyno. Sabanyno «xidzú», scú, sabanyno por tipzó (Deut. 30:20). Né sioʼ nakitno portín cagoʼ nakitno xcalnabany Bixiosno ni noʼ guibá ni ronladx lóono, ni rony cumplir guirá ni ma goniʼ. ¡Nili ritzanló ló xpensaryno guirá galnasác ni napbu par lóono! (Efes. 3:20).

CANCIÓN 129 Servimos con aguante

a Casi guirá israelitas ni bibiʼ galrradziguiaʼ ni buny Jehová ló nisdaʼ Xináa, diti bibanyibu par nabiʼyibu Layoo ni Jehová Bidudy xtiitz guicaʼyibu (Núm. 14:22, 23). Jehová goniʼ que guirá israelitas ni nap 20 íz né ma góc registrar, ñaityibu ló yoovich (Núm. 14:29). Per Josué, Caleb né stipnés buñ ni góc más mbioxhlas né israelitas de xfamil Leví, bibanyibu né bibiʼyibu ximod Jehová buny cumplir xtiitz, órni israelitas godudyibu ro guʼuc Jordán né goyoʼyibu ló layoo xtuny Canaán (Deut. 1:24-40).

b MOD RAREXA DIBUJ NÉ RETRAT: Lad revers: David ma yaaca gaity né caninébu xiingaʼnbu Salomón. Ladbuʼ: Xidal herman dxee casuidy ló Scuel de Precursor.