Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

ARTÍCULO NI GUISUIDYNO 39

Pal nacno buñ nadaʼa, nacno buñ nadip

Pal nacno buñ nadaʼa, nacno buñ nadip

«Per ni rony xchiin Señor diti noʼ xí portín tíilbu, xalagary ngú non gacbu buñtzay né guirá buñ» (2 TIM. 2:24).

CANCIÓN 120 Seamos apacibles y humildes como Cristo

NI GUISUIDYNO a

1. ¿Xí clas galrranabdiitz labúu gony buñ lóono ni ronynéno dxiin o ni rinéno scuel?

 ¿XIMOD rasaclo órni toib xcompañerlo ni ronynélo dxiin o ni rinélo scuel ranabdiitz looy ni ronylo crer? ¿Moda radzuibylo la? Xidalno rasacno scú. Per de clas galrranabdiitzcu labúu gaibyni lóono xidal cós mod rony pensary o mod rasac buñ, né láaca radudyni oportunida lóono gony predicarno. Per sioʼ ór labúu tzoʼ toib buñ ni gony láani par tíilbu né lóono, né diti non guidziguiaʼno órni gac ngú. Pentzi ronybu láani por ni raniʼ stipnés buñ de lóono (Hech. 28:22). Láaca, nabanyno «ló dzú ni ma guidubylagaʼ», toib tiemp ro xidal buñ «diti radxin toib acuerdo» né nacyibu «buñ nadox» (2 Tim. 3:1, 3).

2. ¿Xigony galán láani gacno buñ nadaʼa?

2 Pentzi ranabdiitzlo looy ximod labúu gaclo buñtzay né diti nimaca guidzuitzlo órni rioʼ buñ ni raniʼ que diti láani ngú ni ronylo crer. Noʼ toib cualidad ni sacné looy: gaclo buñ nadaʼa. Buñ nadaʼa diti nimaca radzuitz né labúu rachocbu ló xcalnadzuitzbu órni noʼ buñ ni ratzaldaʼ láabu o órni diti nanbu xi guicapybu (Prov. 16:32). Pentzi ronylo pensary que nagan gaclo buñ nadaʼa. Per labúu gaplo cualidad reʼ. ¿Ximod? ¿Xí sugerencias labúu gacné looy par gaclo buñ nadaʼa órni stoib buñ ná tíildiitz né looy por ni ronylo crer? Né pal noʼ xiinlo, ¿ximod labúu gacnélo layibu par guiyopyibu mod gony defenderyibu fe xtunyibu? Ganno láani.

XIMOD LABÚU GACNO BUÑ NADAʼA

3. ¿Xigony ranino que buñ nadaʼa nacyibu buñ nadip? (2 Timoteo 2:24, 25).

3 Buñ nadaʼa diti nacbu débil, xalagary ngú nadipbu. Par tzoʼno sacró órni cacalóno galnagandaʼ raquiin gony mandaryno lóocano. Apacibilidad nacni «cualidad xtuny espíritu» (Gál. 5:22, 23). Diitz griego ni ma góc traducir gac buñ «buñ nadaʼa» goyoʼ ór biquiinni par naniʼ buñ de toib mainydxibloo ni buny nadaʼa buñ. ¿Ronylo pensary ximod bitzaʼmu la? Gócmu toib mainydxibloo né nigoreʼ ma nacmu toib mainy nadaʼa…, nadaʼa per nadip. ¿Né lóono ga? ¿Ximod labúu gacno buñ nadaʼa né láaca nadip? Diti labúu guidxinno gacno scú por stiplóocano; raquiin guinabno espíritu xtuny Dios. Riendxichni que labúu guidxinno gacno buñ nadaʼa. Por ejemplo, xidal Testigos ma bislooyibu cualidad sacróyen cu órni stipnés buñ goniiny nadíil né layibu, ndeʼ ma gocné stipnés buñ par naniʼ cós sacró de Testigos (bíil 2 Timoteo 2:24, 25). ¿Xí labúu gonylo par gaclo buñ nadaʼa, né ndeʼ gac toibtica cualidad xtunylo?

4. ¿Xí rasuidyno de ejemplo xtuny Isaac?

4 Ló xidal historias ni sieed ló la Biblia rabeʼ loguiaʼni que nigolú rasac gacno buñ nadaʼa. Por ejemplo, órni Isaac bibany lainy gudx Guerar, buñ filisteos, ni rabés lagarycu gosaló gopyibu envidy Isaac, né bisiegyibu ro guirá pós ni godaʼny xpiin bixiosbu. Xalagary nadíilbu par labúu ñanébu xpósbu, Isaac goyee sit né godaʼnybu stipnés (Gén. 26:12-18). Per láaca buñ filisteos gosaló goniʼyibu que nís de lagarycu láaca nacni xtunyibu. Ná scú, Isaac diti godíil né layibu (Gén. 26:19-25). ¿Xí gocné láabu par gócbu buñ nadaʼa órni buñ bitzaldaʼ láabu? Bisuidybu xidal cós mod buny bixiosbu né xinaʼbu. Abrahán guirá ór gócbu buñ nadaʼa, né Sara gócbu buñdzuu né buñ nadaʼa (1 Ped. 3:4-6; Gén. 21:22-34).

5. ¿Xí ejemplo raslooy que buñ ni ma noʼ xiin labúu guisuidyibu xiinyibu guisac par layibu gac buñ buñ nadaʼa?

5 Herman ni ma noʼ xiin labúu guisuidyibu xiinyibu que non guisac apacibilidad par layibu. Guisuidyno ni gosaclóo Maxence, ni nap 17 íz. Láabu goyoʼbu né buñ nagüet lainy yolayscuel né láaca biiybu diitz né buñ declascu ló predicación. Né paseins, bixiosbu né xinaʼbu gocné láabu par gócbu buñ nadaʼa. Layibu náyibu: «Xiingaʼndo ma bieen que gonybu rutirigaʼlni láabu diti guidzuitzbu né diti guidxiguetbu cós mal». ¡Galán láani, apacibilidad nacni toib cualidad xtuny Maxence!

6. ¿Ximod racné oración lóono par gacno más buñ nadaʼa?

6 Buny pensary que noʼlo ló toib galnagan ro diti nanlo xi gonylo. Por ejemplo, noʼ ni diti raniʼ sacró de Jehová o raxiichbu ni rasuidy la Biblia. ¿Xí labúu gacné lóono? Guinabno Jehová guidudy espíritu xtuny lóono né sabiduría par guicapyno né mod. ¿Né xí labúu gonyno pal radudyno cuent que non nacapyno más sacró? Guininéno Jehová stoib né gonyno pensary xi labúu gonyno pal radudyno ló galnagancu stoib. Pal ronyno ngú, láabu sadudybu espíritu santo xtunybu lóono par diti guidzuitzno nimaca né guislooyno que nacno buñ nadaʼa.

7. Órni diti nanno xi láani gonyno, ¿ximod racné lóono ganno tipnés textos de memory? (Proverbios 15:1, 18).

7 Tipnés textos labúu sacnéni lóono par guinino nadaʼa órni rioʼ galnagan ronoʼno. Espíritu santo labúu gonyni que guisetnaladxno versículos cu (Juan 14:26). Por ejemplo, ló libro xtuny Proverbios napni tipnés principios ni racné lóono gacno buñ nadaʼa (bíil Proverbios 15:1, 18). Láaca raslooyni lóono galnasác ni labúu guicaʼno pal rachocno ló xcalnadzuitzno órni diti radzel xcalrrienno xi láani gonyno (Prov. 10:19; 17:27; 21:23; 25:15).

BUÑ NI NANÍ XPENSARY LABÚU GACNÉNI LÁABU GACBU BUÑ NADAʼA

8. ¿Xí láani gapno cuidad órni rioʼ ni ná tíil né lóono por ni ronyno crer?

8 Ni gacno buñ ni naní xpensary labúu gacnéni lóono (Prov. 19:11). Buñ ni naní xpensary diti nimaca radzuitz órni toib raniʼ mal ni ronybu crer. Guisetlano toib ejemplo. Órni rabiʼno toib dainy de yel ni noʼ lainy nís, nosi rabiʼno loguiaʼsini né guidopyni noʼni lainy guet nís. Ngúca labúu gac órni rioʼ ni rony toib galrranabdiitz lóono; xidal buelt diti nanno xigonypa bunybu galrranabdiitzcu. Por ngú antes de guicapyno láabu, non guisetnaladxno que sigory diti nanno xigony goniʼ buñcu de temacu (Prov. 16:23).

9. ¿Ximod bislooy Gedeón que naní góc xpensarybu né que gócbu buñ nadaʼa?

9 Gonyno pensary ló Gedeón. Toibtica buelt xpiin Efraín nigolú bidzuitzyibu né gochyibu Gedeón xigony diti biruʼ Gedeón layibu par nitíilyibu né xi enemig gudx Israel. ¿Xigony bunyibu láani? ¿Gopyibu envidy por ni buny gan Gedeón la? Gedeón naní góc xpensary né gopbu respet ni gosacyibu né cuapybu né diitz nadaʼa. ¿Ximod birecaabu? «Órni Gedeón goniʼbu ngú, biroc ló xcalnadzuitzyibu» (Juec. 8:1-3).

10. ¿Xí láani labúu gacné lóono par guicapyno sacró órni rioʼ ni ranabdiitz lóono ni ronyno crer? (1 Pedro 3:15).

10 Pentzi toib buñ ni ronynéno dxiin o ni rinéno scuel ranabdiitz lóono xigony rasobno ni ná la Biblia. Nigolú nainy lóono gony defenderno ni ronyno crer, per non gapno respet ni rony pensary stipnés (bíil 1 Pedro 3:15). Toib cós ni labúu gacné lóono, láani ngú guibiʼno galrranabdiitzcu xomod toib oportunida par ganno xi cós rioʼ buñcu ló galrrasaʼ, né diti gonyno pensary nimaca que nainy guiniʼbu mal de lóono. Nac nitisi razón por ni goniʼbu de temacu, galán láani guicapyno né diitz nadaʼa. Né pentzi ngú labúu gonyni que guinabdiitzbu láacabu pal láani ngú ni ronybu pensary. Guirá ór ni guiniiny lóono gonyno, ngú cobiono sacró stipnés buñ, ná pal nachóng raninébu lóono (Rom. 12:17).

Pal noʼ ni raruʼ looy toib lanii cumpleany, nír buny pensary xigony caruʼbu looy. Ngú sacné looy par labúu guicapylo sacró. (Bibiʼ párrafos 11 né 12).

11, 12. Antes de guicapyno, ¿xí láani non gonyno? Bisetlaa toib ejemplo de ximod ngú labúu gony que labúu gooyto diitz sacró. (Láaca bibiʼ retrat).

11 Gonyno pensary que toib buñ ni ronynéno dxiin ranabdiitz lóono xigony diti ronyno lanii cumpleany. ¿Ló xí cós labúu ñonyno pensary antes de guicapyno? ¿Ronybu crer que diti napno permís par gonyno toib galnakitien la? ¿O rioʼbu galrrasaʼ que xtolno ma diti guiguaʼyibu sacró portín diti ronyno cumpleany la? Labúu salóno ñaibyno láabu que radudyno guixquix láabu por ni rioʼbu galrrasaʼ por buñ ni ronynébu dxiin, né de ngú gaibyno láabu que lóono láaca rioladxno tzoʼno nakit ló dxiin. Pentzi ngú sasialdó láabu né labúu gooyno diitz par gacnéni láabu guiembu ni rasuidy la Biblia de lanii cumpleany.

12 Labúu gonyno ngúca órni rioʼ stipnés temas ro gadzéga mod rony pensary buñ né ro labúu tzoʼ galrradíil. Por ejemplo, pentzi toib buñ ni rinéno scuel raniʼ que testigo xtuny Jehová non guidzaʼyibu mod ni rabiʼyibu galmox. ¿Raniʼyibu ngú portín diti nanyibu xi rony crer Testigos de temacu la? ¿Napbu toib ximigbu o xfamilbu ni nac moxh la? ¿Ronyibu pensary que rianladxno buñ moxh la? Pentzi non gaibyno láabu que rioʼno galrrasaʼ por guirá buñ né napno respet buñ par cuuyibu xi láani gonyibu (1 Ped. 2:17). b Pentzi modcu guidudyibu oportunida lóono par cuéxano xigony galán láani guisobno ni ná la Biblia.

13. ¿Ximod labúu gacnéni toib buñ ni ná que diti noʼ razón par gony buñ crer lóo Dios?

13 Pal toibtica buñ diti noʼ de acuerdo né ni ronyno crer né raniʼyibu ni ronyibu pensary, diti nimaca guinino né diti gonyno pensary que nanno ni ronybu crer (Tito 3:2). Gonyno pensary que toib buñ raiby lóono que diti noʼ razón par gonyno crer lóo Dios. ¿Ñonylo pensary nimaca que láabu ronybu crer que sieelno de mig la, o que nigolú nanbu de temacu la? Pentzi diti ma bunybu pensary loni, xalagary tíildiitzto pal nigolú sieelno de mig o yaca, más galán gaibylo láabu toib cós par gonybu pensary. Pentzi labúu guixelo láabu toib enlace par guibiʼbu toib artículo o video de jw.org ni rasetlaa que noʼ ni bisaʼ lóono. Sigory ngú labúu gony que después guisaguelbu guibiʼbu stoib video né looy. Pal raninélo láabu né respet, sigory ndeʼ sony animar láabu par guitzaʼbu mod ronybu pensary.

14. ¿Ximod biquiin Niall jw.org par gocnébu toib xcompañerbu ni buny pensary gadzé mod de Testigos?

14 Toib mbioxhlasien ni laa Niall biquiimbu jw.org par gocnébu toib buñ ni buny pensary gadzé mod de lóono. Niall goniʼ: «Toib xcompañera ni gonynéya scuel guirága ór góoch naʼ que diti roni crer ló ciencia né que más napa confianz ló toib libro de cuent né diti ló prueby». Xcompañerbu diti bidudy lagary láabu nabexabu ni ronybu crer, Niall gochbu xcompañerbu que nabiʼbu ló jw.org sección ni laa, «La Biblia y la ciencia». Después Niall bidudy cuent que xcompañerbu bíilbu información ni noʼ ló jw.org, né ma diti gosac naganbu naninébu xcompañerbu mod goyoʼ galnabany ló Gudxlio. Láaca labúu tzeeni lóono galán xomod Niall.

BISUIDY NÉ XFAMILO

15. ¿Xí labúu gony buñ ni ma noʼ xiin par gacnéyibu xiinyibu guicapy né diitz nadaʼa?

15 Bixios mbiox labúu guisuidyibu xiinyibu par guicapyibu né diitz nadaʼa órni rioʼ ni ranabdiitz layibu xigony ronyibu crer ni ná la Biblia (Sant. 3:13). Tipnés bixios mbiox rasuidyibu né xiinyibu ximod labúu guicapyibu órni guicalóyibu galnagan reʼ órni rasuidyibu toibsi né xfamilyibu. Ronyibu pensary xi temas labúu naniné buñ xiinyibu lainy yolayscuel né raslooyibu xiinyibu ximod guicapyibu. Láaca rasuidyibu xiinyibu par guiniʼyibu diitz nadaʼa ni labúu gony que stipnés guiniiny gan más de la Biblia. (Bibiʼ cuadriyen ni laa, « Órni buñ rasuidy ximod guicapy, labúu gacnéni famil»).

16, 17. ¿Ximod labúu gacnéni mbioxhlas ni guisuidyibu ximod labúu guicapyibu?

16 Ni buñ labúu guisuidy né xfamil diti nosi racnéni mbioxhlas par guislooyibu tipnés prueby, láaca racnéni layibu par gandxichyibu que noʼ razón né prueby par gonyibu crer ló ni ronyibu crer. Ló sección «Jóvenes» ni noʼ ló jw.org noʼ stoib sección ni laa, «Ponlo por escrito», ni goyaʼ par gac nadip fe xtuny mbioxhlas né gacnéni layibu cuéxayibu né xtiitzcayibu ni ronyibu crer. Pal rasuidyno né xfamilno información reʼ né sección «Mbioxhlas ranabdiitz», guirácano labúu gony defenderno fe xtunyno de toib mod sacró né ni guioladx buñ.

17 Toib mbioxhlas ni laa Matthew ná que ni rasuidybu né xfamilbu ximod labúu guicapybu ma gocnéni láabu. Órni rasuidybu toibsi né xfamilbu rony investigarbu né bixiosbu né xinaʼbu temas ni labúu guisetlaa buñ lainy yolayscuel. Láabu nábu: «Ronydo pensary ló cós ni labúu ñac. Né rasuidydo ximod labúu gonydo né ximod guiquiindo guirá ni ma bisuidydo. Órni nandxichi xigony roni crer ni roni crer rasaca que labúu goni láani, né diti rasac nagana gaca buñ nadaʼa né stipnés».

18. Mod ná Colosenses 4:6, ¿xí láani non guisac par lóono?

18 Rioʼ ór diti rigaʼl guirá prueby par gan buñ que nigolú ngú ni ronyno crer. Per, pal rayopyno mod sacró par guininéno buñ né raquiinno diitz nadaʼa sacnéni lóono órni ronyno diitz né buñ ni ronyno crer (bíil Colosenses 4:6). Nacni suusi nasaʼlno toib pelot, labúu guisaʼlno láani tzagaa o labúu guisaʼlno láani fuers. Órni rasaʼlno láani tzagaa, buñ diti sasac nagan guinás láani né kitra né lóono. Modcuca pal rayopyno mod guininéno buñ sacró né raquiinno diitz nadaʼa, buñ sioladx guicadiag lóono né diti sachocbu ló xtiitzno. Per, pal toib buñ ná tíil né lóono o guixiich lóono, diti fuerspa guininéno láabu (Prov. 26:4). Per casi guirá buñ diti nac scá; xidal buñ labúu sacadiag lóono.

19. ¿Xí láani labúu guichiin lóono gacno buñ nadaʼa órni gony defenderno ni ronyno crer?

19 Xomod ma bisuidyno, pal ragoʼno guicno gacno buñ nadaʼa sapno xidal galnasác. Gonab Jehová guidudy fuers looy par gaclo buñ nadaʼa órni buñ guisetlaa tipnés temas ro gadzéga mod rony pensary buñ né ro labúu tzoʼ galrradíil o órni raniʼbu mal de looy. Diti guialadxlo que ni gaclo buñ nadaʼa labúu gonyni que diti tíilo né buñ órni gadzé mod ronyto pensary. Órni racapyno né respet né raquiinno diitz nadaʼa labúu gonyni que tipnés buñ guitzaʼ mod ronyibu pensary de lóono o ni ronyibu pensary ni rasuidy la Biblia. Por ngú goyoʼ puext par guicapylo né mod né xiroʼ respet (1 Ped. 3:15). ¡Góc buñ nadaʼa né góc nadip!

CANCIÓN 88 Hazme conocer tus caminos

a Ló artículo reʼ, sadzelo tipnés cós ni gacné looy par guicapylo buñ órni ranabdiitzyibu xi láani ronylo crer, né xi láani gonylo órni buñ ná tíil né looy.

b Sadzelo tipnés cós ni labúu gacné looy ló artículo ni laa, «¿Qué dice la Biblia sobre la homosexualidad?», ni sieed ló número 4 de revista ¡Despertad! íz 2016

c Ló jw.org sadzelo tipnés sugerencias ló sección ni laa, «Los jóvenes preguntan» né ló sección ni laa, «Ni más ranabdiitz buñ de testigos xtuny Jehová».