Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

ARTÍCULO NI GUISUIDYNO 38

CANCIÓN 25 Una posesión especial

¿Cacálo cuidad abís ni noʼ la?

¿Cacálo cuidad abís ni noʼ la?

«Toib siee né stoib siaʼan» (MAT. 24:40).

TEMA

Ximod radzak parábolas ni goniʼ Jesús né tiemp ni gac juzgar buñ órni ma guidubylagaʼ gudxliogoxreʼ.

1. ¿Xí láani mápa mer gony Jesús?

 NABANYNO ló toib tiemp ro guidzaʼ xidal cós. Mápa mer, Jesús gony juzgarbu buñ ni guibany ló Gudxlio. ¿Ximod nanno que mápa mer gac ngú? Portín Jesús bidudybu toib profecía xpiimbu ni naquiin xomod «señ» que mápa mer ñeedbu né «órni ma guidubylagaʼ gudxliogox reʼ» (Mat. 24:3). Labúu golno profecía reʼ tanli ló capítulo 24 né 25 xtuny Mateo xomod ló capítulo 13 xtuny Marcos né ló capítulo 21 xtuny Lucas.

2. ¿Xí guisuidyno ló artículo reʼ, né xigony?

2 Par gacnébu lóono tzoʼno puext, Jesús goniʼ tzón parábolas ni radudy abís lóono: parábola xtuny xiil né chiv, chii vírgenes né talentos. Tigaagani rabeʼ loguiaʼni tipnés cós mod nac buñ, ni Jesús sabiʼ órni gony juzgarbu buñ. Ló artículo reʼ guibiʼno guioncani né ganno xi rasuidyni lóono. Salóno né parábola xtuny xiil né chiv.

XIIL NÉ CHIV

3. ¿Pu or sony juzgar Jesús buñ?

3 Jesús bisuidy que, órni gony juzgarbu buñ sacábu cuidad pal cuacuent buñ galnigolú né pal gocnébu ungidos (Mat. 25:31-46). ¿Pu ór san Jesús pal toib buñ nac xomod toib xiil o toib chiv? Ló «gran tribulación», antes ni guidxin Armagedón (Mat. 24:21). Xomodca toib buñ ni ran xiil ratzobu xiil de chiv, Jesús satzoo buñ ni gacné ungidos né ni yaca.

4. Mod ná Isaías 11:3, 4, ¿xigony labúu gapno confianz que xinésni sony juzgar Jesús a guirá buñ? (Láaca bibiʼ retrat ni sieed).

4 Jehová bunybu juez Jesús, né la Biblia raibyni lóono que Jesús sony juzgarbu xinésni (bíil Isaías 11:3, 4). Láabu rabiʼbu guirá ni rony pensary buñ, ni raniʼyibu, ni ronyibu né ngú raguiñani ximod ragobioyibu ungidos (Mat. 12:36, 37; 25:40). Sanbu chú láabu gocné ungidos né gocné dxiin ni bunyibu. a Toibtica mod ni más galán gonyno láani ngú, guinino xtiitz Dios. Ni gacné layibu sacyibu buñ ni rony «xinésni» né sapyibu oportunida guibanyibu ló Gudxlio (Mat. 25:46; Apoc. 7:16, 17). ¡Toib galnasác nigolú sacróyen sacaʼyibu por ni diti guisianyibu Jehová! Pal diti rasianyibu Jehová ló gran tribulación né órni ma biloxni, sacá laayibu por tipzó «ló libro de galnabány» (Apoc. 20:15).

Mápa mer, Jesús sony juzgarbu tigaaga buñ par ganbu pal bislooyibu que nacyibu xomod xiil o xomod chiv. (Bibiʼ párrafo 4).


5. ¿Xí rasuidyno de parábola de xiil né chiv, né chú layibu non guicáa cuidad láani?

5 Bislooy que diti rasianlo Jehová. Parábola xtuny xiil né chiv raguiñani más ni nap esperanza de guibany ló Gudxlio por tipzó. Layibu diti nosi raslooyibu que diti rasianyibu Jehová órni racnéyibu ungidos ló predicación, láaca órni rasobyibu instrucciones ni radudy tidxó ungidos ni Jesús ma golú (Mat. 24:45). Guirá ni nap esperanza guibany lainy guibá láaca non guicáyibu cuidad abís de parábola reʼ. ¿Xigony? Portín Jesús cacáa cuidad ni ronyibu, ronyibu pensary né ni raniʼyibu. Por ngú layibu láaca non guislooyibu que diti rasianyibu Jehová. Ndeʼ rony que gonyno pensary ló chop parábolas, ni láaca labúu golno ló capítulo 25 xtuny Mateo né ni nap abís par ungidos. Guisuidyno parábola xtuny chii vírgenes.

CHII VÍRGENES

6. ¿Ximod bislooy gáay vírgenes que goyoʼ xcalrrienyibu? (Mateo 25:6-10).

6 Parábola reʼ rasetlani de chii vírgenes ni goyee ronoʼ novio (Mat. 25:1-4). Guiráyibu goniiny ñoʼyibu ló lanii galtzeʼel. Jesús goniʼ que gáay de layibu gocyibu «buñgonaʼ ni noʼ xcalrrien» né que sa gáay gocyibu «buñgonaʼ ni diti goyoʼ xcalrrien». Buñgonaʼ ni noʼ xcalrrien goyoʼyibu puext né goyoʼyibu naní; goyoʼyibu puext nabésyibu ortísi nadxinbu, ná nadxinbu ma goxin. Por ngú, goynéyibu lámparas ni raquiin aceity par nasaní ronoʼyibu. Né láaca goynéyibu botiien ni nap aceity pal nacla novio. Modcu labúu naquiinyibu lámparas xtunyibu (bíil Mateo 25:6-10). Órni bidxin novio, vírgenes ni goyoʼ xcalrrien goyoʼ né láabu ló lanii galtzeʼel. Ngúca sac né ungidos. Ni guislooy que diti rasian Jehová né raguaʼ naní dada órni guidxin novio, Jesús, labúu tzoʼyibu ló Gobierno ni noʼ guibá né láabu (Apoc. 7:1-3). b ¿Né gáay buñgonaʼ ni diti goyoʼ xcalrrien ga?

7. ¿Xí láani góc né gáay vírgenes ni diti goyoʼ xcalrrien, né xigony?

7 Gáay vírgenes ni diti goyoʼ xcalrrien diti gocyibu xomod gáay ni goyoʼ xcalrrien portín diti goyoʼyibu puext órni bidxin novio. Mod ná parábola, órni bicadiagyibu que novio mápa mer nadxin bidudyibu cuent que mápa mer guioʼy lámparas xtunyibu. Né, diti gopyibu más aceity par nagoʼyibu lainy lámpara cu, por ngú goyeeyibu goysiʼyibu más. Órni bidxin novio, gáay vírgenes reʼ diti ma bibiguetyibu. Órcu «vírgenes ni goyoʼ puext goyoʼ né láabu ló lanii galtzeʼel, né bieg puert» (Mat. 25:10). Después, gáay vírgenes ni diti goyoʼ xcalrrien goniiny layibu ñoʼyibu lanioʼ, per novio góoch layibu: «Diti rimbuya lóoto» (Mat. 25:11, 12). Diti goyoʼyibu puext par nabésyibu ortísi nadxin novio. ¿Xí lesiony rasuidy parábola reʼ a ungidos?

8, 9. ¿Xí rasuidy ungidos de parábola de 10 vírgenes? (Láaca bibiʼ dibuj né retrat).

8 Bislooy que noʼlo puext né noʼlo naní. Jesús diti bidudy diitz que ñoʼ chop grupos xtuny ungidos: toib grupo ni ñoʼ puext dada órni nanitló gudxliogoxreʼ né stoib grupo ni diti ñony láani. Xalagary ngú, ni golexabu ungidos, gocni que pal diti ñoʼyibu puext par ñony guantaryibu dada órni nadxin fin diti nacaʼyibu xcalnasácyibu (Juan 14:3, 4). ¡Diti toib galrraguit láani! Ná cuésno guibanyno lainy guibá o ló Gudxlio, guiráno non guicaano cuidad abís ni sieed ló parábola xtuny chii vírgenes: guiráno non tzoʼno naní né tzoʼno puext par gony guantaryno dada órni guidxin fin (Mat. 24:13).

9 Mod ma bibiʼno, ló parábola xtuny chii vírgenes Jesús goleʼ loguiaʼ que raquiin tzoʼno naní né tzoʼno puext. Né después bisetlabu parábola de talentos, ro goleʼ loguiaʼbu que nigolú rasac gonyno dxiin.

Nigolú rasac que guiráno guicáano cuidad abís ni sieed ló parábola de 10 vírgenes né tzoʼno puext né tzoʼno naní par gony guantaryno dada órni guidxin fin. (Bibiʼ párrafos 8 né 9).


TALENTOS

10. ¿Ximod bislooy chop mós que diti bisianyibu xpixuanyibu? (Mateo 25:19-23).

10 Ló parábola reʼ Jesús bisetlaa chop mós ni diti bisian xpixuan né toib mós ni bisian láabu (Mat. 25:14-18). Antes ni ñee xpixuanbu stoib gudx, bidudybu talentos a guirá mós reʼ, ni radudy diitz xiroʼ bidxiich. Chop mós reʼ bislooyibu que diti bisianyibu xpixuanyibu órni bunyibu dxiin par ñoʼ xiin bidxiich ni bidudy xpixuanyibu layibu. Órni xpixuanyibu bibiguet, bidxiich ni cuaʼyibu gosanni sa chop midid más. Órcu xpixuanyibu buny felicitar layibu né gochbu tigaagayibu: «Godaʼ né bibaladx né xpixuanlo» (bíil Mateo 25:19-23). ¿Né xí láani buny ni rion mós né bidxiich ni bidudy xpixuanbu láabu?

11. ¿Xí láani góc né mós gotzaʼab, né xigony?

11 Ni rioncu cuaʼbu toib talento ni bidudy xpixuanbu láabu par ñoʼ xiinni. Per mós cu gócbu buñ «gotzaʼab», por ngú godaʼnybu toib garió né bicachlanbu láani. Órni xpixuanbu bibiguet, bidxiguetbu talento ni cuaʼbu. Xalagary nanabbu xpixuanbu natudy scásiʼ ni bunybu ni diti biquiimbu talento cu par ñoʼ xiinni, bislooybu que gócbu toib buñ nayaʼ né bigotzbu dool xpixuanbu, goniʼbu que gócbu «toib buñguieeu nanoy». Por ngú, xpixuanbu godilné láabu, goxbu talento ni cuaʼbu né bixonybu buñguieeu reʼ de lidxbu (Mat. 25:24, 26-30).

12. ¿Chú layibu rony representar chop mós ni diti bisian xpixuan?

12 Chop mós ni diti bisian xpixuan rony representarni ungidos ni diti rasian Jehová. Jesús, ni nac xpixuanyibu, gochbu tigaagayibu: «Godaʼ né bibaladx né xpixuanlo». Racaʼyibu xcalnasácyibu de tzeeyibu lainy guibá, layibu sacyibu primerdiguieʼ ni guiás (Mat. 25:21, 23; Apoc. 20:5a). Mod buny mós gotzaʼab cu, nacni toib abís par ungidos. Guibiʼno xigony.

13, 14. ¿Xí rasuidy ungidos de parábola xtuny talentos? (Láaca bibiʼ dibuj né retrat).

13 Bislooy que ronylo dxiin. Ló parábola de talentos, Jesús diti bidudybu diitz que ungidos ñacyibu gotzaʼab. Xalagary ngú, xomodca ló parábola xtuny 10 vírgenes, bidudybu toib abís. Golexabu xi láani ñac pal nadxin dzú ma diti ñapyibu gan: diti labúu nabú Dios layibu né diti labúu ñoʼyibu ló Gobierno xtuny Dios ni noʼ guibá (2 Ped. 1:10).

14 Né parábolas xtuny 10 vírgenes né talentos, Jesús nayadit goniʼ que guirá ungidos non ñoʼyibu puext, ñoʼyibu naní né ñonyibu dxiin. Per diti nosi ndeʼ góc abís ni bidudy Jesús a guirá ungidos. Radzelno stoib parábola ló Mateo 24:40, 41. Guisuidyno versículos cu.

Jesús raniiny que guirá ungidos guislooyibu que ronyibu dxiin. (Bibiʼ párrafos 13 né 14). d


¿CHÚ «SIEE»?

15, 16. Mod ná Mateo 24:40, 41, ¿xigony nigolú rasac que ungidos tzoʼyibu naní?

15 Antes ni naniʼ Jesús guionca parábolas reʼ, Jesús goniʼ que sac juzgar ungidos né modcu ñanbu chú nacacuentbu. Goniʼbu de chop buñguieeu ni cayony dxiin ló xalioo né chop buñgonaʼ ni cayoʼt ló molin. Ló tigaagani, ralooyni cayonyibu toibsi cós. Per Jesús goniʼ: «Toib siee né stoib siaʼan» (bíil Mateo 24:40, 41). Ló versículo ni sieed gochbu xpiimbu: «Nanísi colguiguaʼ, portín diti nanto pu ór guieed Señor xtunyto» (Mat. 24:42). Moda ngúca goniʼ Jesús órni bilox goniʼbu parábola xtuny 10 vírgenes (Mat. 25:13). Por ngú, ralooyni guiropca diitzreʼ radzakni saʼni. Nosi ni nigolú nac ungidos ne diti rasian Jehová labúu «siee» lainy guibá, né Jesús sacacuent layibu lainy Gobierno ni noʼ guibá (Juan 14:3).

16 Bislooy que noʼlo naní. Pal toib ungido diti rioʼ naní ló sentido espiritual, diti sioʼbu lad guirá ni ma golú Jesús (Mat. 24:31). Guirá ni nap esperanza de guibany ló Gudxlio por tipzó láaca raquiin guicaayibu cuidad abís ni guidudy Jesús né diti guisianyibu Jehová né tzoʼyibu naní.

17. Pal Jehová ma goloʼ guic gony ungirbu tipnés xpiimbu ni diti rasian láabu ló ndeʼga, ¿xigony diti ragoʼni lóono ló galrrasaʼ?

17 Lóono rimbutzaayno Jehová, por ngú, rapno confianz ló guirá ni ragoʼbu guicbu gonybu. Por ngú, pal Jehová ma goloʼ guic gony ungirbu tipnés xpiimbu ni diti rasian láabu ló naareʼ, diti ragoʼni lóono ló galrrasaʼ. c Guisetnaladxno ni goniʼ Jesús ló historia de buñ ni buny dxiin más que stipnéscu (Mat. 20:1-16). Per toibsi midid biaxyibu né guirá ni buny dxiin primer. Modcuca, guirá ungidos ni diti guisian Jehová, sacaʼyibu xcalnasácyibu de tzeeyibu lainy guibá nac nitisi or ni golú Jehová layibu.

CUÁ CUIDAD ABÍS NI NOʼ

18, 19. ¿Xí lesiony né abís bisuidyno ló artículo reʼ?

18 ¿Xí láani bisuidyno ló artículo reʼ? Parábola de xiil né chiv raslooyni que guirá ni nap esperanza de guibany ló Gudxlio por tipzó diti guisianyibu Jehová, nili nigoreʼ nili ló gran tribulación. Órni guidxin dzúcu, Jesús saniʼ chú layibu diti bisian Jehová né guibany tipzó (Mat. 25:46).

19 Láaca bisuidyno chop parábolas ni nac toib abís par ungidos. Ló parábola de 10 vírgenes, gáay de layibu goyoʼyibu puext né goyoʼyibu naní. Goyoʼ xcalrrienyibu né goyoʼyibu puext nabésyibu novio dada órni nadxinbu. Stipnés vírgenes cu diti goyoʼ xcalrrienyibu né diti goyoʼyibu puext, por ngú novio diti bidudy lagary layibu ñoʼyibu ló lanii galtzeʼel. ¿Ni rasuidyno? Non tzoʼno puext par cuésno dada órni guinitló Jesús gudxliogoxreʼ. Ló parábola de talentos bibiʼno que chop mós bunyibu dxiin. Diti bisianyibu xpixuanyibu né bunyibu dxiin par ñoʼ xiin bidxiich ni cuaʼyibu, xpixuanyibu cuacuent layibu. Per, mós gotzaʼabcu xpixuanbu goleʼ láabu fuer. ¿Xí rasuidyno? Non tzodieʼno ló xchiin Jehová dada órni guidxin fin. Bibiʼno que Jesús bisuidybu que guirá ungidos non tzoʼyibu naní par tzeeyibu guibá. Ma raniiny layibu guidxin ór ni guidopyibu né Jesús lainy guibá. Órni guilox guerr xtuny armagedón sacyibu novia ni gony galtzeʼel né Jesús ló xilanii galtzeʼel xtuny Xiil (2 Tes. 2:1; Apoc. 19:9).

20. ¿Xí láani sony Jehová pal racaano cuidad guirá abís reʼ?

20 Mápa mer sony juzgar Jesús buñgudxlio, per diti noʼ razón par guidzuibyno. Pal diti rasianno Jehová, Bixiosno ni ronladx né ni noʼ guibá sadudy galnadip lóono par labúu guisagaʼno nisló Xiin buñgudxlio (2 Cor. 4:7; Luc. 21:36). Por ngú, ná pal cabésno guibanyno lainy guibá o ló Gudxlio, guicáano cuidad abís ni bidudy Jesús ló parábolas ni bisetlabu. Pal ronyno ngú, Bixiosno sacacuent lóono né por xcalrronladxbu, laa tigaagano sacá ló libro de galnabány (Dan. 12:1; Apoc. 3:5).

CANCIÓN 26 «Si lo haces por él, lo haces por mí»

a Bibiʼ artículo ni laa, «¿Xí láani nanno ni gony Jehová né juicio ni gac ló dzú ni sietra?», ni sieed ló Guiich ni caniʼ de may íz 2024.

b Pal nainy looy ganlo más, bibiʼ artículo ni laa «¿Logrará usted mantenerse alerta?», ni sieed ló Guiich ni caniʼ 15 de marz íz 2015.

d MOD RAREXA DIBUJ NÉ RETRAT: Toib hermana ni nac ungida rasuidybu ni ná la Biblia a toib mbioxhlas ni bidzelbu órni cayony predicarbu.