Rabiguet

Jehová toib Dios ni rasac guimbuno

Jehová toib Dios ni rasac guimbuno

Jehová toib Dios ni rasac guimbuno

PAL diti tampa rimbuno Dios, noʼni cayac falt lóono. ¿Xigony? Xidalguixo buñ ma bidudyibu cuent que órni rimbuyibu Dios racaʼyibu xiroʼ galnasác tanli ló naareʼ né ló dzú ni sietra.

Jehová, Dios ni bisaʼ la Biblia raniiny guimbuno láabu. Salmista bicaʼ ndeʼ: «Par gan buñ que laalo ngú Jehová, nosi looy ngú ni noʼ más Guiaʼ ló guidopynac gudxlio». Dios nan que pal rimbuno láabu sarecaano sacró. «Naʼ, Jehová, naca Dios xtunylo, ni rasuidy looy par tzeeni looy galán, ni ragonés looy ló néz ro non saalo». ¿Xí galnasác racaʼno órni rimbuno Jehová? (Salmo 83:18; Isaías 48:17).

Órni rimbuno Jehová labúu racalóno guirá galnagan ni noʼ, nanno que noʼ ni sacaʼno ló dzú ni sietra né rasacno sacró né lóocano. Per diti ngúsi láaca diti rasacno xomod rasac guirá buñ ló naareʼ. ¿De xí canino?

¿Xigony noʼno ló Gudxlio?

Ná ló naareʼ ma noʼ más tecnologías, buñ ranabdiitzyibu ndeʼ: ¿Xigony noʼno reʼ? ¿Xí gac ló dzú ni sietra? ¿Nac nacsi nabanyno ló Gudxlio la? Pal buñ diti nan ximod rarexa guirá galrranabdiitz reʼ nac nacsi nabanyibu. ¿Rasac buñ modreʼ la? Toib encuesta ni góc gudx Alemania ló íz noventa, casi tigalaʼ buñ ni góc entrevistar goniʼyibu que nac nacsi nabanyibu ló Gudxlio. Sigory scáca rony buñ pensary lagary ro rabéslo.

Pal diti nanno xigony noʼno ló Gudxlio nac nacsi sabanyno. Xidal buñ rayopybu mod diti guisacyibu scú, por ngú rieeyibu scuel xirop, rony ganaryibu xiroʼ bidxiich per ná scú nac nacsi nabanyibu né diti rasacyibu sacró dada ma nainy gaityibu. Ngú ni gosaclóo toib mbioxhlas gonaʼ mós, toib periódico International Herald Tribune, goniʼ: «Goniʼsbu lainy toib famil ni gop xiroʼ bidxiich diti goyoʼ ni góc falt láabu». Ná scú gosacbu que goyoʼbu toibbu, nac nacsi bibanybu, dada bidxin midid bigaitybu láacabu. Sigory láaca nanlo de stipnés buñ ni gosaclóo scúca.

¿Ma bicadiaglo toibtica buelt que ciencia labúu cuéxa guirá ni raquiin ganno la? Periódico alemán ni laa Die Woche rasetlaa ndeʼ: «Ná ciencia nanni xidal cós diti rasuidyni lóono de Dios. Tanli evolución né stipnés xpensary buñnan diti rasialdóni xcalnabanyno nili labúu gonyni que guisacno sacró». Ló naareʼ buñnan ma nan xidal cós, ma nanyibu ximod rony Gudxlio dxiin per na scú ciencia diti labúu cuéxani xigony noʼno ló Gudxlio, né pu lagary tzoʼno. Pal nosi ñanlóno ciencia diti ñanno xigony noʼno ló Gudxlio. Per xomod ná toib periódico ni laa Süddeutsche Zeitung, «raquiinno que tzoʼ ni conés lóono».

Dios ni bisaʼ lóono láasibu labúu conésbu lóono. Portín láabu goloʼbu lóono ló Gudxlio, nanbu xigony noʼno reʼ. La Biblia rabexa que Jehová bisaʼ lóono par tzoʼ xiinno né ñanno Gudxlio. Nosi lóono labúu gapno cualidades ni napbu xomod justicia, sabiduría né galnadxiʼ. Órni rienno xigony bisaʼ Jehová lóono radudyno cuent xigony noʼno ló Gudxlio (Génesis 1:​26-​28).

¿Xí labúu gonylo?

Pal ló dzú ni see diti gonlo xigony noʼno reʼ, xi gac ló dzú ni sietra né xigony noʼno ló Gudxlio, la Biblia raiby lóono guimbutzaayno Jehová. Jesús goniʼ: «Ndeʼ radudy diitz guibany buñ tipzó: que guimbuyibu looy, toibguielot Dios ni nigolú, né guimbuyibu xiinlo Jesucristo ni bixelo». Láaca raquiin gaplo cualidades sacróyen xomod galnadxiʼ né gonylo xtem par guibanylo xan xomandary Gobierno xtuny Dios. Modcu sacaʼlo xiroʼ galnasác ló dzú ni sietra. Láaca sanlo ximod rarexa galrranabdiitz ni ragoʼ looy ló galrrasaʼ (Juan 17:3; Eclesiastés 12:13).

¿Noʼ pu racnéni lóono pal rimbuno Dios la? Ganno xi rasetlaa Hans. * Ló dzú ni see diti tampa bimbubu Dios, por ngú diti sacró bibanybu. Godudy midid biquiimbu drogas, gosanébu xidal buñgonaʼ, bunybu cós mal né pórsi mot gosanébu. Láabu nábu: «Nac nacsi bibani ló Gudxlio». Órni gopbu 25 íz, gosaló bíilbu la Biblia par nimbubu Dios. Sacró bidzakbu Jehová, biembu xigony noʼbu ló Gudxlio, bitzaʼbu mod bibanybu né goyonisbu xomod testigo xtuny Jehová. Né ma de goló chii íz nodieʼbu ló xchiin Jehová. Nábu ndeʼ: «Sacróyen ngú guimbu buñ Jehová. Diti noʼ stoib cós ni labúu tzágal láani. Ndeʼra ma nabani goxtiguie».

Per diti nosi raniiny ganno xigony noʼno ló Gudxlio. Conforma radudy íz cayac xiroʼ cós mal ló Gudxlio, né xidal buñ raniiny gan xigony cadudyno ló galrrioʼob.

¿Xigony radudyno ló galrrioʼob?

Órni rasaclono toib desgrasy, nimaca raniiny ganno: ¿xigony cadudyno ló galrrioʼob? Pal nanno xigony, racnéni lóono guialdó xcalnabanyno. Per pal yaca la buñ más radudy ló galrrioʼob, né dada ratzuitzyibu né láacayibu, guisuidyno xi gosaclóo toib buñgonaʼ ni laa Bruni.

«Ma de goló tzón íz goity xiinienna. Naʼ buni crer lóo Dios, por ngú goyaʼya ronoʼ xobal par nasialdóbu xcalnabani. Gochbu naʼ que Dios sané xiinienna lainy guibá par gac toib ángel. Xcalgoity xiinienna diti nosi bistoʼbyni naʼ, láaca bunyni que ñanladxi Dios portín sané láabu lainy guibá». Por xidal íz gosacbu scú. Láabu nábu: «Toibtica testigo xtuny Jehová bislooy naʼ ni ná la Biblia que diti noʼ xi portín guianladxi Dios. Jehová diti sané láabu lainy guibá nili buny láabu toib ángel. Bixoʼbu xtol galkié. Xiindzapa natiasybu, cabésbu guilís Jehová láabu lad gueʼet. Láaca bisudi que bisaʼbu lóono par guibanyno tipzó ló toib Gudxlio móz, né mápa mer sac cumplirni. Órni bienna xi clas Dios nac Jehová bibigaxa más láabu né gosaló bialdó xcalnabani» (Salmo 37:29; Hechos 24:​15; Romanos 5:​12).

Xidalguixo buñ racaló bisaʼsi clas galnagan: raity xfamilyibu, radudyibu ló guerr, ló galrralán, ló xo rodann né ló guiérodann. Xcalnabany Bruni bialdóni órni bisuidybu ló la Biblia que diti xtol Jehová radudyno ló galnagan, que dipa goniiny láabu nadudyno ló galrrioʼob. Né que mápa mer guinitlóbu cós mal ló Gudxlio, ló naareʼ ma más cayac xiroʼ cós mal, ndeʼ radudy diitz que ma nabanyno «ló dzú ni ma cadubylagaʼ». Mápa mer guibanyno ló toib Gudxlio ro ma diti sioʼ cós mal (2 Timoteo 3:​1-5; Mateo 24:​7, 8).

¿Ximod guimbuno Dios?

Hans né Bruni diti tampa bimbuyibu Dios. Órni goleʼyibu tiemp bimbuyibu Jehová cuaʼyibu galnasác. Gonyibu ximod rarexa galrranabdiitz ni gopyibu, ngú gocné layibu nasacyibu sacró né gonyibu que noʼ ni sacaʼyibu ló dzú ni sietra. Xidalguixo xpiin Jehová láaca ma gosacloyibu modreʼca.

Par guimbuno Jehová, primer raquiin guisuidytzayno la Biblia, portín láani raibyni lóono ximod nac Dios né xi ranabbu gonyno. Ngú ni buny tipnés buñ ni bibany ló primer siglo. Lucas toib buñguieeu ni góc doctor rasetlaa que buñ ni goyoʼ lainy congregación de Berea ni goyoʼ gudx (Grecia) «cuacuentyibu xtiitz Dios né gan, né nanoydiguieʼ bíilyibu láani guirá dzú par ganyibu pal nigolú ni cacadiagyibu» (Hechos 17:​10, 11).

Láaca, cristianos ni bibany ló primer siglo bidopyibu lainy congregación (Hechos 2:​41, 42, 46; 1 Corintios 1:​1, 2; Gálatas 1:​1, 2; 2 Tesalonicenses 1:1). Scúca racni ló naareʼ. Testigos xtuny Jehová radopyibu ló reunión, cú rimbuyibu Jehová né rasuidyibu gonyibu xchiin Jehová goxtiguie. Pal radoplo né Testigos xtuny Jehová sacaʼlo xiroʼ galnasác. Buñ wal rasuʼ mod nac Dios ni rony adorar, né scúca testigos xtuny Jehová raslooy cualidades ni nap Dios. Por ngú pal radoplo né layibu sacnéni looy guimbulo Jehová más (Hebreos 10:​24, 25).

¿Rasacnaganlo guimbulo toib buñ la? Nandxichno que scú nacni, raquiin gonyno xiroʼ xtem par guimbuno toib buñ. Per ló guirá cós raquiin gonyno xtem. Gonysino pensary balaati xiroʼ xtem rony guirá buñ ni rony ejersis. Por ejemplo, francés Jean-Claude Killy, ni buny gan medalla de oro olímpico ló deporte ni laa esquí, rasetlabu xi raquiin gony buñ par gony gan ló toib deporte internacional, nábu scareʼ: «Non saló buñ gony entrenar chii íz antes né ló guirá ízcu diti non cueʼ buñ láani ló xpensary né nagan par gony buñ láani». ¡Xiroʼ tiemp né xtem raquiin buñ loguiaʼ carrera reʼ ni sigory racla chii minut! Scúca raquiin gonyno xtem par guimbuno Jehová né gonyno pensary xi galnasác guicaʼno por tipzó.

Guidzaktzayno más Jehová

Ni toib buñ rioladx que tzoʼ ni gac falt láabu. Pal ronylo pensary que nac nacsi nabanylo, raniiny ganlo xigony noʼ galrrioʼob buny por guimbulo Jehová Dios ni bisaʼ la Biblia. Pal rimbulo láabu sabanylo más goxt né por tipzó.

¿Sioʼ dzú ma diti sasuidyno más de Jehová la? Buñ ni ma xidal íz cayony xchiin Jehová radziguiaʼyibu guirá ni ma bisuidyibu né casuidyrayibu más cós de Jehová. Conforma guimbuno láabu sabanyno más goxt né sabigaxno más Dios ni bisaʼ lóono. Guinino xomod goniʼ apóstol Pablo, ni bicaʼ: «¡Balaati xiroʼ cós ni rasac nap Dios napbu xiroʼ sabiduría né galnan! ¡Chú labúu guieen juicios xtunybu né chú labúu guieen guirá xinésbu! Portín ¿chú láabu ma bimbu xpensary Jehová, o chú ma bidudy consej láabu?» (Romanos 11:​33, 34).

[Ñeʼ guiich]

^ Párrafo. 12 Bidzaʼ laayibu.

[Comentario]

Buñ ranabdiitzyibu ndeʼ: ¿Xigony noʼno reʼ? ¿Xí gac ló dzú ni sietra? ¿Nac nacsi nabanyno ló Gudxlio la?

[Comentario]

«Órni bienna xi clas Dios nac Jehová bibigaxa más láabu né gosaló bialdó xcalnabani».

[Comentario]

«Sacróyen ngú guimbu buñ Jehová. Diti noʼ stoib cós ni labúu tzágal láani. Ndeʼra ma nabani goxtiguie».